Phaneroptera falcata · lakštasparnis žiogas «Phaneroptera falcata · lakštasparnis žiogas^Thumbnails»Phaneroptera falcata · lakštasparnis žiogas«Phaneroptera falcata · lakštasparnis žiogas^Thumbnails»Phaneroptera falcata · lakštasparnis žiogas«Phaneroptera falcata · lakštasparnis žiogas^Thumbnails»Phaneroptera falcata · lakštasparnis žiogas

Phaneroptera falcata · lakštasparnis žiogas

2011-08-14 Vilnius, Viršupio gatvė

  • Sickle-bearing Bush-cricket
  • Gemeine Sichelschrecke
  • lakštasparnis žiogas, lakštasparnis pjūklius, pjautuvinis krūmžiogis
  • garspārņu sienāzis
  • długoskrzydlak sierposz
  • långvingad lövvårtbitare

Phaneroptera falcata occurs in Europe and has historically been restricted to southern and central parts of the continent. They are absent in the Alpine foothills. Phaneroptera falcata has been extending the northern limits of its range in mainland Europe in recent decades; it is now regular in parts of southernmost Scandinavia, despite only spreading to the region quite recently.

It is mostly herbivorous and commonly measures 24 to 36 mm long. It lives mainly in warm scrub and grasslands areas, also on dry shrubbery and in sand pits and gardens. The eggs are stored in leaves (between the cuticles) and overwinter there. This is the explication for the mowing intolernace of Phaneroptera falcata. Adults can be observed from July to October. P. falcata is getting adult rather late.

Paplitęs Europoje ir Azijoje. Lietuvoje pirmą kartą 2008 m. aptiko P. Ivinskis ir J. Rimšaitė Lazdijų rajone (Ivinskis, Rimšaitė, 2008), tačiau dabar ši rūšis jau žinoma daug plačiau. Manoma, kad ši šilumamėgė rūšis sparčiai plinta į šiaurę, o jos populiacijos mūsų krašte gausėja.

Žiogas yra žalias, nedidelis (16–18 mm ilgio), turintis neįprastai ilgus sparnus (šio žiogo ilgis matuojant kartu su sparnais – 24–36 mm). Užpakaliniai sparnai gerokai ilgesni už priekinius. Tiek suaugėliams, tiek nimfoms būdingos itin ilgos užpakalinių kojų šlaunys. Iš pavasarį išsiritusių nimfų iki liepos ar birželio mėn. pabaigos išsivysto suaugėliai. Gyvena daugiausia krūmynuose, miško kirtavietėse ar pievose su aukšta žole. Nors lakštasparnis žiogas minta augalų lapais, pumpurais ir žiedais, nevengia ėsti ir smulkių vabzdžių. Geras skrajūnas, naktį gali atskristi į žiburius, tačiau dažniausiai aptinkamas dieną ir vakare. „Groja“ ir patinai, ir patelės.

Rimantas Stonis, J., Sruoga, V., Diškus, A., Remeikis, A., Auksoriūtė, A. and Žvironienė, J., 2015. Vabzdžių grupių apžvalga ir siūlymai dėl terminijos vartosenos=. Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

‥

0 com​ments

Add a com​ment