Tai dvimetis ar daugiametis, 20–60 cm aukščio žolinis augalas, turintis pieniškų sulčių. Šaknis vertikali, ilga, cilindriška, šaknies kaklelis padengtas senų lapų skaidulomis. Stiebas apšepęs veltiniškais plaukeliais, paprastai šakotas nuo pat pamato, lapuotas, su pilksvu tankiu veltiniu, retai plinkantis, tada veltinis lieka tik po graižu ir ties lapų prisegimu. Pamatiniai lapai siauri, linijiški, maždaug 1–2 mm pločio, 5–25 cm ilgio, kartais ilgesni už stiebą su graižu, dažnai išilgai susiklostę, ties pagrindu platesni. Stiebo lapai paplatėjusiu pagrindu pusiau apima stiebą, žemutinėje dalyje iki 8 mm pločio, viršūnė yliškai nusmailėjusi. Graižkotis po graižu nesustorėjęs. Graižai po vieną išaugę stiebo ir šakų viršūnėje, 3–4 cm ilgio. Skraistlapių 8–12; jie trumpesni už žiedus. Visi graižo žiedai šviesiai geltoni.
Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – lukštavaisis. Vaisiaus snapelis 2–3 mm ilgio, skristukas skėtiškas, apie 15 mm ilgio. Lukštavaisis apie 1 mm pločio, su skristuku 2,5–3,5 cm ilgio, be skristuko 1,3–1,6 cm ilgio. Kraštinių vaisių paviršius apaugęs smulkaiis dygliais, vidinių beveik lygus.
Rytų Baltijos pajūrio smėlynų endemas. Auga Kaliningrado srityje, Lietuvoje ir Latvijoje. Auga visame Lietuvos pajūryje; dažnas judraus smėlio baltosiose ir pilkosiose kopose, retesnis pušaitėmis sutvirtintose kopose. Retas žemyniniuose smėlynuose (Nemuno žemupio smėlynai). Baltijinis pūtelis kopose gerai sutvirtina smėlį.
0 comments
author :
email address (visible to admins only) :
comment (mandatory) :
built on Piwigo | mobile
0 comments
Add a comment