Actenicerus sjaelandicus · strazdanotasis spragšis «Actenicerus sjaelandicus · strazdanotasis spragšis^Thumbnails»Actenicerus sjaelandicus · strazdanotasis spragšis«Actenicerus sjaelandicus · strazdanotasis spragšis^Thumbnails»Actenicerus sjaelandicus · strazdanotasis spragšis«Actenicerus sjaelandicus · strazdanotasis spragšis^Thumbnails»Actenicerus sjaelandicus · strazdanotasis spragšis

Actenicerus sjaelandicus · strazdanotasis spragšis

  • Actenicerus siaelandicus
  • marsh click beetle
  • Feuchtwiesen-Schnellkäfer
  • ruutuseppä
  • strazdanotasis spragšis
  • sammetsknäppare

Most of the text below is from now defunct site www.ukbeetles.co.uk, where it was published under a CC BY 4.0 License.

This beetle is present in most of Europe and in the East Palearctic realm. Typical habitats are wetland margins, marshes, peat bogs and Carr but adults often occur in wet woodland and damp grassland that is prone to flooding and have been recorded from permanently damp arable margins. Adults overwinter in damp soil and are adapted to tolerate periods of water logging, they become active during the first warm days of March and persist into July or August, generally a month or so before the new-generation emerges. Reproduction occurs in the spring and females oviposit among roots in damp or even waterlogged soil or among soft decaying logs in similar situations. One of preferred host-plants are Carex species. Larvae feed on roots and may take several years to develop, moving deeper into the soil during the colder months, and like the adults they are also adapted to tolerate waterlogged soils and periods of flooding, especially during the winter and spring when flooding may be prolonged. Feeding resumes in the spring when they move up through the soil and continues through the summer and autumn, fully grown larvae pupate in the soil from August and new-generation adults appear during August and September.

10-16 mm. A large and very distinctive species, elongate-oval with long legs and serrate antennae, body black with a metallic bronzy or bluish lustre, antennae black, legs dark brown or black with red claws. The dorsal surface has dense pale pubescence which forms characteristic wavy patterns across the pronotum and along the basal half of the inner elytral striae and which, from certain angles, appears chequered on the elytral disc. Forebody moderately strongly and densely punctured. Head prognathous and rather flat above, with convex eyes that occupy most of the lateral margin, frontoclypeal suture weakly developed or absent, frontal ridge weak and evident only below the antennal insertions. Antennae serrate from the third or fourth segment, the third segment elongate and clearly longer than the second. Pronotum slightly elongate, broadest across produced hind angles and gradually narrowed to obtuse anterior angles, the fore-margin rounded and much narrower than the distance between the posterior angles, surface uneven but without a median impression, punctures stronger and denser towards the base, hind angles keeled above. The pronotal pubescence is distinctive; running longitudinally along much of the centre, almost transversely in the apical half and forming wavy patterns across the base. Scutellum quadrate and rounded, the surface obscured by dense pale pubescence. Elytra separately and quite strongly rounded across the base and sub-parallel in the basal half, striae impressed and punctured to just before the apex; the fourth more strongly impressed above the shoulders, interstices finely and moderately densely punctured throughout, more dense and finer than those on the pronotum. Legs long and slender; middle and hind tibiae with tiny apical spurs and all tibiae with rows of larger setae among the finer pubescence. All tarsi with five simple segments, claws smooth and with a small obtuse basal tooth.

Šis spragšis aptinkamas didžiojoje Europos dalyje ir Rytų Palearktikos regione. Tipinės buveinės yra šlapynių pakraščiai, pelkės, aukštapelkės ir šlapynių miškai, tačiau suaugėliai dažnai aptinkami drėgnuose miškuose ir drėgnose pievose, linkusiose užtvinti, ir buvo užregistruoti drėgnuose ariamų laukų pakraščiuose. Suaugėliai žiemoja drėgname dirvožemyje ir yra prisitaikę ištverti vandens įmirkimo periodus; jie tampa aktyvūs pirmosiomis šiltomis kovo dienomis ir išlieka aktyvūs iki liepos ar rugpjūčio, paprastai maždaug mėnesį prieš pasirodant naujai kartai. Poruojasi pavasarį, patelės deda kiaušinėlius tarp šaknų drėgname ar net įmirkusiame dirvožemyje arba ant minkštų šlapių pūvančių rąstų. Vienas iš augalų-šeimininkų yra viksvų (Carex) rūšys. Lervos minta šaknimis ir gali vystytis kelerius metus, šaltesniais mėnesiais judėdamos giliau į dirvožemį. Kaip ir suaugėliai, jos taip pat yra prisitaikiusios ištverti vandens įmirkusį dirvožemį ir potvynių periodus, ypač žiemą ir pavasarį, kai potvyniai gali užsitęsti. Maitinimasis atsinaujina pavasarį, kai jos kyla aukštyn dirvožemiu, ir tęsiasi per vasarą bei rudenį. Lervos virsta lėliukėmis dirvožemyje nuo rugpjūčio, o naujos kartos suaugėliai pasirodo rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Stambūs spragšiai (10–16 mm), pailgai ovalūs, ilgomis kojomis ir pjūkliškomis antenomis. Kūnas juodas, su metaliniu bronziniu ar melsvu blizgesiu; antenos juodos, kojos tamsiai rudos ar juodos, su raudonais nagais. Nugara padengta tankiais šviesiais plaukeliais, kurie sudaro būdingus banguotus raštus ant priešnugarėlės ir išilgai antsparnių pamatinės vidinių vagelių pusės. Neretai antsparnių raštas atrodo lyg languotas. Priekinė kūno dalis gana tankiai duobėta. Galva nukreipta į priekį ir viršuje gana plokščia, su išgaubtomis akimis, kurios užima didžiąją dalį šoninio krašto. Antenos pjūkliškos nuo trečiojo ar ketvirtojo narelio. Trečiasis narelis pailgas ir aiškiai ilgesnis už antrąjį. Priešnugarėlė (lot. pronotum) šiek tiek pailga, plačiausia ties išsikišusiais užpakaliniais kampais ir palaipsniui siaurėjanti iki bukų priekinių kampų; priekinis kraštas suapvalintas ir daug siauresnis už atstumą tarp užpakalinių kampų; paviršius nelygus, bet be vidurinės įdubos; duobutės gilesnės ir tankesnės link pamato; užpakaliniai kampai viršuje su keterėle. Priešnugarėlės plaukuotumas yra išskirtinis: einantis išilgai didžiosios centro dalies, beveik skersai viršūninėje pusėje ir sudarantis banguotus raštus skersai pamato. Skydelis (lot. scutellum) kvadratinis ir suapvalintais kampais; paviršius tankiai šviesiai plaukuotas. Antsparniai pamatinėje dalyje beveik lygiagretūs, vagelės (lot. striae) įspaustos ir duobėtos beveik iki viršūnės, ketvirtoji stipriau įspausta virš pečių; tarpueiliai (lot. interstitia) ištisai smulkiai ir vidutiniškai tankiai duobėti, duobelės tankesnės ir smulkesnės nei ant priešnugarėlės. Kojos ilgos ir laibos; vidurinės ir užpakalinės blauzdos (lot. tibia) su mažyčiais viršūniniais pentinais, o visos blauzdos su stambesnių šerelių (lot. setae) eilėmis tarp smulkesnio plaukuotumo. Visos letenos (lot. tarsus) su penkiais paprastais nareliais; nagai lygūs ir su mažu buku pamatiniu danteliu.

̈

0 com​ments

Add a com​ment