Alisma plantago-aquatica · gyslotinis dumblialaiškis «Plantae · augalaiAlisma plantago-aquatica · gyslotinis dumblialaiškis^Thumbnails»Alisma plantago-aquatica · gyslotinis dumblialaiškis«Plantae · augalaiAlisma plantago-aquatica · gyslotinis dumblialaiškis^Thumbnails»Alisma plantago-aquatica · gyslotinis dumblialaiškis«Plantae · augalaiAlisma plantago-aquatica · gyslotinis dumblialaiškis^Thumbnails»Alisma plantago-aquatica · gyslotinis dumblialaiškis

Alisma plantago-aquatica · gyslotinis dumblialaiškis

  • European water-plantain, common water-plantain, mad-dog weed
  • Gewöhnlicher Froschlöffel
  • gyslotinis dumblialaiškis, ožkaliežuvis, varliašaukštis
  • parastā cirvene
  • żabieniec babka wodna

https://en.wikipedia.org/wiki/Alisma_plantago-aquatica

It is a perennial flowering aquatic plant widespread across most of Europe and Asia, and naturalised elsewhere in both the Old and New World. Alisma plantago-aquatica is a hairless plant that grows in shallow water, consists of a fibrous root, several basal long stemmed leaves 15–30 cm long, and a triangular stem up to 1 m tall. It has branched inflorescence bearing numerous small flowers, 1 cm across, with three round or slightly jagged, white or pale purple petals. The flowers open in the afternoon. There are three blunt green sepals and 6 stamens per flower. The carpels often exist as a flat single whorl. It flowers from June until August. The fruits appear as a ring of seeds inside each flower.

Paplitimas: Vakarų ir Rytų Europa (išskyrus Arktį), Kaukazas, Azija, Australija, Afrika. Daugiametis, trumpą ir storą (iki 2 cm storio; storis viršija ilgį), gumbišką šakniastiebį išauginantis, 10–120 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, tik viršutinėje dalyje šakotas.

Žemutiniai lapai (jaunų egzempliorių) bekočiai, plačiai linijiški, pasinėrę vandenyje, kiti lapai – oriniai, ilgakočiai; jų lakštas stambus, 2,5–15 cm ilgio ir 0,5–10 cm pločio, kiaušiniškas arba plačiai lancetiškas; lakšto pamatas širdiškas, rečiau apvalus, viršūnė nusmailėjusi. Žiedynas stambus, piramidinės šluotelės pavidalo, iš 5–6(10) kiek suartėjusių menturių; kiekviename menturyje yra po 6–9, daugiau ar mažiau tiesias, išskėstas šakutes. Žiedkočiai apie 2 cm ilgio, ploni. Pažiedės lancetiškos, smailiomis viršūnėmis. Taurėlapiai apie 3 mm ilgio ir 2 mm pločio, kiaušiniški, žali, smailiomis viršūnėmis. Vainiklapiai 2 kartus ilgesni už taurėlapius, greitai nukrinta, balti arba (išorės pusėje) rausvi, su geltonu nageliu, apvaliomis viršūnėmis. Kuokeliai 2 kartus ilgesni už piesteles, dulkinės pailgos, geltonos. Piestelės nesiekia žiedsosčio vidurio, ir žiedo centras tuščias. Liemenėlis tiesus, ilgesnis už mezginę, prisegtas beveik ties jos viduriu.

Vaisių galvutė netaisyklingo trikampio formos. Vaisiai 2–3 mm ilgio, įstrižai atvirkščiai kiaušiniški, jų nugarėlė iškili, su viena negilia vagele, o vidinė pusė – beveik tiesi arba kiek iškili; liemenėlio liekana prisegta prie vidinės vaisiaus pusės viršutinės dalies. Sėklos blizgančios. Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Žiedai išskiria nektarą ir apdulkinami vabzdžių. Vaisius platina vandens srovės ir paukščiai. Auga upių ir ežerų pakraščiuose, grioviuose, balose, pelkėse ir stovinčiuose bei lėtai tekančiuose vandenyse. Lietuvoje dažna rūšis.

0 com​ments

Add a com​ment