Angelica archangelica · vaistinė šventagaršvė ^Thumbnails»Angelica archangelica · vaistinė šventagaršvė^Thumbnails»Angelica archangelica · vaistinė šventagaršvė^Thumbnails»Angelica archangelica · vaistinė šventagaršvė

Angelica archangelica · vaistinė šventagaršvė

  • Archangelica officinalis
  • garden angelica, wild celery, Norwegian angelica
  • Arznei-Engelwurz, Echte Engelwurz
  • vaistinė šventagaršvė
  • dižzirdzene
  • dzięgiel litwor

https://en.wikipedia.org/wiki/Angelica_archangelica It is a biennial plant from the family Apiaceae, which is cultivated for its sweetly scented edible stems and roots. Like several other species in Apiaceae, its appearance is similar to several poisonous species (Conium, Heracleum, and others), and should not be consumed unless it has been identified with absolute certainty. Angelica is unique among the Umbelliferae for its pervading aromatic odor, a pleasant perfume entirely different from fennel, parsley, anise, caraway, or chervil. It has been compared to musk and to juniper.

Dvimetis ar daugiametis, 100–250 cm aukščio, kvapnus žolinis augalas. Stiebai dryžuoti, stori (iki 6 cm skersmens), tuščiaviduriai, apskriti, negiliai vagoti, viršutinėje dalyje šakoti ir šiek tiek plaukuoti, apatinėje dalyje pliki, rausvi, kurį perlaužus išsiskiria baltos spalvos sultys. Lapai stambūs (iki 80 cm ilgio), šviesiai pilkšvai žali, du ar tris kartus plunksniški, paskutinės eilės lapeliai kiaušiniški arba kiaušiniškai lancentiški, smailiaviršūniai, nuo 5–9 cm ilgio, iki 6 cm pločio, nelygiai pjūkliškai dantyti; viršūninis lapelis dažniausiai giliai triskiautis, o šoniniai dviskiaučiai. Lapų makštys labai didelės, išsipūtusios, rausvos. Žiedynstiebiai ilgi, prie pat žiedyno plaukuoti, su 20–45 plaukuotais stipinais; skraistės nėra; skėtukai rutuliški, su daugeliu linijiškų plaukuotų skraistlapėlių, kurie mažiau kaip pusės žiedkočio ilgio. Skraistės nėra arba ji vienalapė. Vainiklapiai žalsvi arba gelsvi, negiliai iškirpta viršūne. Liemenėliai žydėjimo metu trumpi, vėliau pailgėja. Žiedai maži, neryškus, žalsvi, gelsvi arba žalsvai balti, skėtis beveik rutuliškas.

Vaisius – skeltavaisis. Subręsta rugsėjo mėn. Vaisius elipsiškas, 5–8 mm ilgio, iki 5,5 mm pločio, iš nugaros suplotas; merikarpiai su siūliškomis arba pleištiškomis nugarinėmis briaunelėmis ir plačiomis skiauteriškomis kraštinėmis; kanalėlių daug, jie išsidėstę lyg dviem eilėmis – stambesnieji po briaunelėmis (viena po nugarinėmis ir dvi po kraštinėmis), smulkiasnieji žiedu išsidėstę aplink sėklą; sėkla inkstiško skerspjūvio.

Žydi birželio – liepos mėn. Auga upių pakrantėse (ypač šaltiniuotose), drėgnuose krūmuose, drėgnose pievose, nendrynuose, raistuose. Bendras paplitimas: Šiaurės, Vakarų ir Vdurio Europa, Rusijos europinėje dalyje (išskyrus pietinius rajonus), vakarų Sibire, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, daugiausia šiaurinėse dalyse. Auga ir Lietuvoje, į kur, kaip manoma, XIV amžiuje pateko iš Skandinavijos šalių. Apyretis, auga nevisuose rajonuose. Augalas yra saugomas tačiau į raudonąją knygą neįtrauktas.

Prieskoninis ir maistinis augalas. Valgomi jauni stiebai ir lapkočiai, renkami pirmų metų rudenį arba antrų pavasarį. Šaknys ir lapkočiai naudojami saldumynų kulinarijoje ir likerių gamyboje. Šventagaršvė kartaus skonio, specifinio aromato.

0 com​ments

Add a com​ment