Sagittaria sagittifolia · strėlialapė papliauška «Sagittaria sagittifolia · strėlialapė papliauška^Thumbnails»Sagittaria sagittifolia · strėlialapė papliauška«Sagittaria sagittifolia · strėlialapė papliauška^Thumbnails»Sagittaria sagittifolia · strėlialapė papliauška«Sagittaria sagittifolia · strėlialapė papliauška^Thumbnails»Sagittaria sagittifolia · strėlialapė papliauška

Sagittaria sagittifolia · strėlialapė papliauška

https://en.wikipedia.org/wiki/Sagittaria_sagittifolia The round tuber is edible. It tastes bland, with a starchy texture, similar to a potato but somewhat crunchier, even when cooked. It is even cultivated as a food crop in China, Japan.

Daugiametis, trumpą šakniastiebį išauginantis, 20–100 (kartais kiek daugiau) cm aukščio augalas. Stiebas vertikalus, šoniniai ūgliai ilgi. Rudenį susidarę šoninių ūglių viršutinėse gumbai gilės pavidalo. Lapai skroteliniai, trejopos formos: apatiniai – pasinėrę vandenyje, bekočiai, linijiški, buki, permatomi, iki 80 cm ilgio ir 3–20 mm pločio, jų gyslos lygiagretės; kiti – plūduriuojantieji, ilgakočiai, jų lakštas pailgai lancetiškas, kiaušiniškas arba elipsiškas, su gilia iškarpa pagrindine ir 2 suartėjusiomis trumpom skiautėm, 3,5–14(17) cm ilgio ir 2,5–7,5(8) cm pločio; treti – oriniai, jų lakštas strėliškai trikampškas, 6,5–15(25) cm ilgio ir (0,5)4–12(22) cm pločio pagrinde esančios skiautės praskleistos, lancetiškos arba linijiškos, dažnai tokio ilgio, kaip lakštas; dažnai būna ne visų trijų tipų, bet tik vieno arba dviejų tipų lapai.

Žiedynstiebis paprastas arba negausiai šakotas, storokas, tribriaunis, tokio ilgio, kaip lapai arba trumpesnis už juos, su nedaugeliu trižiedžių menturių; apatiniame menturyje (kartais 2 apatiniuose) esantieji piesteliniai [[žiedas|žiedai turi dvigubai trumpesnius žiedkočius, negu viršutiniuose menturiuose susitelkę kuokeliniai žiedai. Pažiedės trumpos, trikampiškos, odiškais pakraščiais. Žiedai nemaži, iki 2 cm skersmens. Taurėlapiai plačiai kiaušiniški, 6–7 mm ilgio. Vainiklapiai iki 1,5 cm ilgio, beveik apvalūs, balti su raudonai violetiniu nageliu, gležni. Kuokeliai 2–3 mm ilgio, jų koteliai tolio ilgio, kaip dulkinės; dulkinės violetinės (labai retai geltonos).

Vaisiukų galvutės ant trumpų kotelių arba beveik bekotės; vaisiukai apie 4–5 mm skersmens, atvirkščiai kiaušiniški arba netaisyklingai apvalūs, iš šonų suspausti, plačiai sparnuoti; liemenėlio liekana beveik tiesi. Vaisių ir sėklų sienelės purios, korėtos, jie vandenyje neskęsta. Piesteliniai žiedai subręsta pirmiau už kuokelinius. Nektaro negamina, tačiau vabzdžiai žiedus lanko ir apdulkina. Kartu su vienalyčiais pasitaiko ir dvilyčių žiedų. Sėklos plinta vandeniu. Vegetatyviškai dauginasi ir žiemoja žieminiais pumpurais.

Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Ant šoninių ūglių susidarančiuose gumbeliuose yra maisto medžiagų (apie 55 proc. krakmolo). Lietuvoje dažna rūšis. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Formuoja Sagittario-Sparganietum emersi bendrijas.

‥

0 com​ments

Add a com​ment