){kind=link}
){kind=link}
){kind=link}
Fraxinus excelsior · paprastas uosis
male flowers · vyriški žiedai
- ash
- Gemeine Esche, Gewöhnliche Esche, Hohe Esche
- paprastas uosis
- parastais osis
- jesion wyniosły
Fraxinus excelsior is native to Europe from northern Spain to Russia, and from southern Fennoscandia to northern Greece. It is also considered native in southwestern Asia from northern Turkey east to the Caucasus and Alborz mountains.
Ash dieback is caused by the fungus Hymenoscyphus fraxineus.
Paplitęs visoje Europoje, išskyrus pietų Iberijos pusiasalį bei šiaurės Europą. Rytuose arealas siekia Volgos upę, pietryčiuose Mažąją Aziją ir Kaukazą. Tai vienintelis alyvmedinių šeimos, uosių genties medis, natūraliai augantis Lietuvoje. Paprastasis uosis Lietuvoje gausiausiai auga Vidurio lygumoje, tai yra Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Kėdainių, Joniškio, Pakruojo savivaldybėse.
Gryni uosynai reti, XXI a. pirmame dešimtmetyje uosynai Lietuvoje sudarė 2,5 proc. bendro Lietuvos miškų ploto. Paprastieji uosiai dažniausiai auga drauge su paprastosiomis eglėmis, mažalapėmis liepomis, paprastaisiais klevais, ąžuolais, juodalksniais, beržais. Šviesiamėgis, mėgsta derlingą kalkinę dirvą. Geriausiai auga drėgname, bet vandeniui pralaidžiame šarminiame arba neutraliame dirvožemyje. Miškuose dažniau auga drėgnokose vietovėse.
Tai vidutinio dydžio, labai greitai augantis medis, užaugantis iki 20-35 m aukščio, kartais iki 48 m. Kamieno skersmuo iki 2 m, kartais pasitaiko iki 3,5 m skersmens. Augalas neilgaamžis, jo didžiausias amžius 250–300 metų. Atsparus žiemos šalčiams, oro užterštumui bei kenkėjams, bet dažniau nukenčia nuo grybelinių ligų. Sužydi balandžio pabaigoje – gegužę prieš sulapodamas.
Vešlus, lapus metantis, su aukšta, kupoliška, plačia ir taisyklinga laja medis. Kamienas tiesus. Jaunų medžių žievė lygi, blyškiai pilka, vėliau tampa stora, suaižėjusi. Pumpurai juodi ant kuriu mažos karpelės. Sužaliuoja gegužės mėnesį – vėliau už kitus. Lapai pavasarį šviesiai žali 20–35 (40) cm ilgio, sudėtiniai, plunksniški, sudaryti iš 7-13 mažesnių lacentiškų ar kiaušiniškai pailgų beveik bekočių lapelių, kurių ilgis 3-12 cm, plotis 0,8-3 cm. Paprastasis uosis sužaliuoja tik gegužės mėnesį, vėliau už kitus medžius. Uosio lapai taip pat nukrenta vieni pirmųjų, paprastai dar žali, nenugeltę. Žiedai smulkūs, be vainiklapių susitelkę į kuokštus arba šluoteles, apdulkinami vėjo. Dažniausiai dvinamis, vienais metais ant to paties medžio gali subręsti moteriški žiedai, kitais metais – vyriški. Vaisius (sparnavaisis) lacentiškas arba pailgai elipsiškas – 2,5-4,5 cm ilgio ir 0,7-1,0 cm pločio gelsvai arba šviesiai rudas, dažnai su įskeltu arba apskritu galu. Kiekviename yra po sėklą. Krisdamas sparnavaisis ilgai sukasi ore ir dažnai vėjo nunešamas toli. Vaisiai prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Didelė dalis sparnavaisių lieka kaboti ant medžio visą žiemą.
‥
0 comments
Add a comment