Natūraliai paplitusi Eurazijoje, auga ir Lietuvoje sausose pievose, smėlynuose, kalvų ir pylimų šlaituose, pakelėse, beržynuose, pušynuose. Mėgsta saulėtas, sausas, skurdžias augimo vietas. Žiedus lanko bitės, drugiai ir dvisparniai.
Daugiametis, 15-40 cm aukščio žolinis augalas su įžambiai pakrypusiu šakniastiebiu ir palaipomis. Stiebas status arba kylantis, dažniausiai nešakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, arčiau stiebo viršūnės kartais pražanginiai, lancetiški, kraštai karbuoti, arčiau lapo pagrindo kartais lygūs. Stiebo apatinėje dalyje lapai kiaušiniški, su koteliais, aukščiau siauresni, bekočiai, kartais lygiakraščiai.
Žiedynai – viršūninės, nusmailėjusios, varpiškos kekės, atsiskyrusios nuo likusios stiebo dalies. Pažiedės lancetiškos arba yliškos, nepanašios į stiebo lapus. Taurelė iš keturių elipsiškų, plaukuotų skiltelių, kurios prie pagrindo suaugusios. Vainikėlis netaisyklingas, mėlynas, kartais žydras ar violetinis, plaukuotomis žiotimis, keturios jo skiltelės kiek pakilusios aukštyn, kitaip negu kitų veronikų, kurių vainikėlio atbraila plokščia. Kuokeliai du, prisitvirtinę prie vainikėlio vamzdelio pamato.
Žydinčių augalų galima rasti nuo birželio iki spalio pradžios. Vaisius – savotiškos formos dėžutė, apaugusi liaukiniais plaukeliais, smarkiai suplota statmenai pertvarai, su dviejais išsipūtusiais lizdais, ties pertvara įsmaugta, liemenėlis gerokai išsikiša iš įdubimo.
Yra išvesta dekoratyvinių veislių.
0 comments
author :
email address (visible to admins only) :
comment (mandatory) :
built on Piwigo | mobile
0 comments
Add a comment