){kind=link}
){kind=link}
Hypericum montanum · kalninė jonažolė
- pale St. John's-wort, mountain St. John's wort.
- Berg-Johanniskraut, Berg-Hartheu
- kalninė jonažolė
- kalnu asinszāle
- dziurawiec skąpolistny
luontoportti.com/en/t/1723/mountain-st-johns-wort It is native to Eurasia and Morocco in North Africa. A perennial herb confined to chalk and limestone districts, and only occasionally found over other substrates. It prefers warm, well-drained soils, and grows by hedges and in thickets, amongst scrub, in rough grassland, open woodland and rides. Reproduction is by seed, and vegetative spread is very slow.
15-70 cm tall herbaceous plant with an upright, naked and non-branching stem. The leaves are arranged in pairs along the entire length of the stem, however, the almost horizontal pairs of leaves are far from each other. The leaves are oblong, about 3-6 cm long and 0.6-1.5 cm wide. They are widest below their middle. The flowers are dense and rather small-flowered (most often 3-10 flowers) at the top of a strong stem. Petals are yellow, about 0.9-1.4 cm long. Sepals are narrowly lanceolate, about twice as short as the sepals, the edge of the sepals is sharply toothed, each tooth has a dark gland at the tip.
Paplitusi Europoje, arealas nuo Viduržemio jūros regionų iki pietinės Skandinavijos dalies. Aptinkama taip pat Šiaurės Afrikoje ir Kaukaze. Svetimžemė Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje dauguma rūšies radaviečių telkiasi pietinėje dalyje. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Daugiametė, 30–70 cm aukščio žolė. Stiebas apvalus, nebriaunotas ir plikas. Šiais požymiais kalninė jonažolė skiriasi nuo kitų jonažolės rūšių. Lapai bekočiai, kiaušiniški arba pailgi, su juodomis retomis liaukutėmis, jų apatinė pusė melsva. Žiedai pavieniai arba grupėmis sukrauti retame, šluotelės pavidalo žiedyne. Pažiedžių ir taurėlapių dantelių viršūnės su juodomis liaukutėmis. Vainiklapiai be juodų liaukinių taškelių. Žydi geltonai birželio–rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis, gali plisti ir vegetatyviniu būdu.
Pusiau pavėsio, tačiau šiltų buveinių augalas. Yra geras neutralios reakcijos dirvožemių indikatorius, pakenčia maisto medžiagų neturtingas augavietes. Auga mišriuosiuose miškuose, šlaituose, pamiškėse ir miško aikštelėse, gali pasitaikyti kirtavietėse, prie miško keliukų, kvartalinių. Įprastai auga pavieniui arba grupėmis po keliolika augalų.
Augalai gali išnykti augavietėse susiveriant medžių ardui arba sutankėjus trako krūmams. Visiškai atvirose buveinėse, pavyzdžiui, kirtavietėse, taip pat ilgai neišsilaiko. Populiacijų išlikimui radavietėse būtina palaikyti retmiškių, šešėliuotų miško aikštelių ar pamiškių mozaiką.
‥
0 comments
Add a comment