){kind=link}
){kind=link}
){kind=link}
Dryopteris filix-mas · kelminis papartis
- Aspidium filix-mas
- male fern
- Echter Wurmfarn, Gewöhnlicher Wurmfarn, Gemeiner Wurmfarn, Männerfarn
- kelminis papartis
- melnā ozolpaparde
- nerecznica samcza
https://en.wikipedia.org/wiki/Dryopteris_filix-mas It is a common fern of the temperate Northern Hemisphere, native to much of Europe, Asia, and North America. Male fern favours damp shaded areas in the understory of woodlands, but also shady places on hedge-banks, rocks, and screes. Near the northern limit of its distribution it prefers sunny, well-drained sites. It is much less abundant in North America than in Europe.
The semi-evergreen leaves have an upright habit and reach a maximum length of 150 cm, with a single crown on each rootstock. The bipinnate leaves consist of 20–35 pinnae on each side of the rachis. The leaves taper at both ends, with the basal pinnae about half the length of the middle pinnae. The pinules are rather blunt and equally lobed all around. The stalks are covered with orange-brown scales. On the abaxial surface of the mature blade 5 to 6 sori develop in two rows. When the spores ripen in August to November, the indusium starts to shrivel, leading to the release of the spores.
This species hybridises easily with Dryopteris affinis (scaly male fern) and Dryopteris oreades (mountain male fern).
Daugiametis, žolinis, iki 1 m aukščio augalas. Lietuvoje dažnai sudaro ištisus sąžalynus. Auga miškuose, pamiškėse, krūmynuose, sausose ir apydrėgnėse vietose. Kelminis papartis subręsta dažniausiai 10–20-ais gyvenimo metais. Nuodingas. Šakniastiebis trumpas ir storas, apaugęs minkštais, plačiais žvynais. Dirvožemyje šakniastiebiai įsitvirtina pridėtinėmis šaknimis. Iš šakniastiebio viršūnės išauga skroteliški lapai, kuriems būdingas viršūninis augimas ir makrofilija – stambialapiškumas. Augdami ratu, lapai sudaro piltuvo pavidalo puokštę. Lapai sudaryti iš lapkočių ir lapalakščių. Lapkotis yra 6–30 cm ilgio, iki 5 mm storio ir su 6–8 indų kūleliais. Lapalakštis vieną kartą plunksniškas, pailgas, su palaipsniui nusismailėjusia viršūne ir susiaurėjusia pamatine dalimi. Segmentų kraštai bukai dantyti. Lapkotis ir apatinė lapo lakšto pusė apaugę tankesniais ar retesniais rudais žvyneliais. Vegetatyviniai lapai gelsvai žali, sporifikuojantys – žali. Jauni lapai sraigiškai susisukę.‥
0 comments
Add a comment