Anthaxia quadripunctata · keturtaškis blizgiavabalis «Anthaxia quadripunctata · keturtaškis blizgiavabalis^Thumbnails»Chrysolina staphylaea · rudasis puošnys«Anthaxia quadripunctata · keturtaškis blizgiavabalis^Thumbnails»Chrysolina staphylaea · rudasis puošnys«Anthaxia quadripunctata · keturtaškis blizgiavabalis^Thumbnails»Chrysolina staphylaea · rudasis puošnys

Anthaxia quadripunctata · keturtaškis blizgiavabalis

  • metallic wood-boring beetle
  • Vierpunktige Kiefernprachtkäfer
  • keturtaškis blizgiavabalis
  • četrpunktu krāšņvabole
  • kwietniczek czterokropkowy

https://en.wikipedia.org/wiki/Anthaxia_quadripunctata

This beetle is present in most of Europe, the eastern Palearctic realm, the Caucasus, Asia Minor, the Near East, and North Africa. They live in mountain areas with coniferous trees, especially in the forest edges.

Anthaxia quadripunctata can reach a length of 4.5 - 8 mm. The basic color is black or dark brown with a copper shine. The elytra and pronotum are grainy. Pronotum is almost rectangular and usually shows a row of four small dimples (hence the Latin name quadripunctata, meaning with four points).

Adults fly from April to September feeding on pollen of several Asteraceae and prefer white and yellow flowers, where frequently many of them are mating. Larvae are polyphagous wood borers, living just under the bark of sick or dead coniferous trees. Main larval host plants are in genus Picea, Abies, Juniperus, Larix, Pinus.

Paplitęs Europoje, rytų palearktiniame regione, Kaukaze, Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje. Daugiausiai gyvena kalnuotose vietovėse esančiuose spygliuočių miškuose ir pamiškėse. Blizgiavabalis 4,5–8 mm dydžio, juodos ar tamsiai rudos spalvos su vario blizgesiu. Antsparniai ir priešnugarėlė grūdėti. Priešnugarėlė beveik stačiakampė, joje yra keturi įdubimai (nuo šių taškų ir kilęs pavadinimas). Vabalai skraido balandžio–rugsėjo mėn., maitinasi žydinčių astrinių augalų žiedadulkėmis. Pirmenybę teikia baltoms ir geltonoms gėlėms, kuriose dauguma vabalų ir poruojasi.

Lervos gyvena po nusilpusių ar negyvų spygliuočių medžių žieve, graužia medieną, dažniausiai eglių (Picea), kėnių (Abies), kadagių (Juniperus), maumedžių (Larix) ir pušų (Pinus). Išgraužiami ilgi vingiuoti takai, prikimšti smulkių išgraužų. Lėliukės vystosi išgraužtose ertmėse – lopšeliuose. Generacijos trukmė – dveji metai.

0 com​ments

Add a com​ment