Pagal: Rimantas Stonis, J., Sruoga, V., Diškus, A., Remeikis, A., Auksoriūtė, A. and Žvironienė, J., 2015. Vabzdžių grupių apžvalga ir siūlymai dėl terminijos vartosenos. Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.
A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z
A
- abdomen · pilvelis – paskutinė vabzdžio kūno dalis už krūtinės; dažniausiai ∆ sudarytas iš 9–10 aiškiai matomų segmentų
- abdomere · pilvelio segmentas, abdomeras – vienas žiedo pavidalo segmentų, sudarančių vabzdžio ar kito nariuotakojo pilvelį
- abdominal gill · pilvelio žiauna – vandenyje gyvenančių vabzdžių lervų viena iš žiaunų, esančių ant pilvelio
- abdominal groove · pilvelio griovelis – kai kurių drugių (Lepidoptera) įgaubta vidinio užpakalinio sparno paviršiaus skiautė, gaubianti pilvelį apačioje
- abdominal spiracle · pilvelio kvapinė – viena iš porinių kvapinių, esančių ant pilvelio segmentų
- aberration · aberacija – individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo normos
- aboral · aboralinis – esantis į priešingą nuo burnos pusę
- abscissa · abscisė – daugiau ar mažiau atskirta arba skirtinga sparno gyslos atkarpa
- abscond, absconding swarm · bičių išskridimas – bičių šeimos išskridimas iš savo avilio susidarius nepalankioms gyvenimo sąlygoms (dėl ligų, kenkėjų ar kt.) arba išskridimas su jauna, besiruošiančia poruotis bite motinėle
- accessory burrow · papildomasis urvelis – žemėje lizdus darančių vapsvų (Sphecidae) vienas iš kelių aklai užsibaigiančių netikrų urvelių (juose nėra lizdo), esančių netoli tikrojo urvelio, kuriame yra lizdas
- accessory cell · papildomoji gardelė – sparno gardelė, kurios dažniausiai nebūna; suaugusių drugių (Lepidoptera) priekinio sparno uždara gardelė, sudaryta susijungus dviem spindulinės gyslos atšakoms
- accessory genitalia · papildomosios genitalijos – suaugusių žirgelių (Odonata) pilvelio 2-ojo segmento genitalijos
- accessory oral sclerite · papildomasis burninis skleritas – kai kurių musių (Diptera: Calliphoridae, Muscidae) skleritas, esantis žemiau arba tarp viršutinių žandų
- accessory process of antenna · papildomoji antenos atauga – vabalų (Coleoptera) lervų trumpa arba ilga antrinė atauga, einanti nuo 2-ojo, o kartais 1-ojo antenos segmento tolimosios dalies
- accessory subcostal vein · papildomoji tarpinė gysla – suaugusių ankstyvių (Plecoptera) sparno gysla, atsišakojanti nuo tarpinės gyslos ir nukreipta sparno viršūnės link
- accessory testis · papildomoji sėklidė – daugelio vabalų patinų standžiai susivyniojusi vidurinė sėklatakio dalis, atliekanti spermos talpyklos vaidmenį
- accessory tympanal membrane · papildomoji būgninė membrana – suaugusio drugio (Lepidoptera) antrinė būgninė membrana; plėvinė užnugarėlės dalis
- accessory vein · papildomoji gysla – papildomai išsivysčiusi vabzdžio sparno gysla
- acephalous larva · begalvė lerva – dvisparnio vabzdžio (Diptera: Muscomorpha) lerva, neturinti aiškiai atskiriamos galvos
- acridophagus · akridofagas – gyvūnas, mintantis tiesiasparniais (Orthoptera)
- acrocercus (dgs. acrocerci) · akrocerkas – išauga, esanti drugio (Lepidoptera) patino valvos vidiniame paviršiuje
- acrodendrophily · akrodendrofilija – kai kurių miško vabzdžių polinkis gyventi medžių viršūnėse
- acron · akronas – priekinis vabzdžių ir vėžiagyvių galvos segmentas
- acrophallus · akrofalas – dvisparnių (Diptera) patinų distifalo dalis, kurioje yra gonopora
- acrostichal seta · nugaros vidurio šerelis, akrostichalinis šerelis – vienas iš eilės šerelių, einančių išilgai dvisparnių (Diptera) centrinės krūtinės skydo dalies
- adductor, adductor muscle · pritraukiamasis raumuo – raumuo, pritraukiantis galūnę arčiau kūno
- adductor coxae · pritraukiamasis dubenėlio raumuo – raumuo, pritraukiantis kojos dubenėlį arčiau kūno
- adductor mandibulae · pritraukiamasis viršutinių žandų raumuo – raumuo, pritraukiantis vabzdžio viršutinį žandą (suveria viršutinius žandus)
- adventitious suture · papildomoji siūlė – suaugusio dvisparnio (Diptera) šoninė skersinė sintergito siūlė
- adventitious vein · atsitiktinė gysla – rūšiai ar individui neįprasta sparno gysla; gysla, susidariusi susijungus skersinėms gysloms
- aedeagus, aedoeagus · edeagusas, aedeagus – vabzdžių patinų galinė falo dalis, dažnai stipriai sklerotizuota, pagrindinė kopuliacinio organo dalis
- aeropile · aeropilė – vabzdžio kiaušinėlio dangalo angelė, pro kurią vyksta kvėpavimas
- agamic · agaminis dauginimasis – dauginimasis be kopuliacijos (ir apvaisinimo), kai dauginimosi metu nėra patinų
- air sac · oro maišelis – išsiplėtusi trachėjos dalis
- alarm pheromone · pavojaus feromonas – specifinio kvapo cheminė medžiaga, paskleidžiama tarp tos pačios rūšies individų, kad įspėtų apie gresiantį pavojų ar skatintų budrumą esant bendram pavojui
- alary polymorphism · sparnų polimorfizmas – dvi ar daugiau sparnų formų, būdingų tos pačios rūšies vabzdžiams
- alate · sparnuotasis vabzdys – sparnus turintis suaugęs vabzdys (kalbant apie skruzdėles arba termitus)
- alimentary canal · virškinamasis traktas – vamzdelio pavidalo organų sistema, kuria maistas, o vėliau ir nesuvirškintos maisto medžiagos eina išilgai organizmo, pradedant burna ir baigiant išange
- alinotum · sparnanugarėlė – turinti sparnus vabzdžio krūtinės nugarinė dalis; sudaryta iš vidukrūtinio ir pakrūtinio
- allelochemic substance · alelocheminė medžiaga – vabzdžių išskiriama medžiaga, veikianti kitų rūšių individus ar populiacijas; t. p. žr. alomonas ir kairomonas
- allomone · alomonas – vabzdžių išskiriamos alelocheminės medžiagos, kurios neigiamai veikia (atbaido) kitų rūšių individus; dažniausiai atlieka apsauginę funkciją; plg. kairomonas
- allopatric · alopatrinis taksonas – taksonas (pvz., kokia nors konkreti rūšis), susidaręs dėl geografinės zoliacijos
- allotype · alotipas – specialiai pažymėtas tipinės serijos egzempliorius, kuris yra priešingos lyties negu holotipas
- alula (dgs. alulae), alular lobe · alulė – suaugusių dvisparnių (Diptera) plėvinė pamatinė sparno užpakalinio krašto dalis, esanti už viršutinės užsparninės skiautės ir prieš analinę skiautę; drugio (Lepidoptera) patino porinis manikos atvartas, einantis į šonus nuo jos tvirtinimosi prie edeaguso vietos
- alular incision · alulės įlinkis – sparno pakraščio siauras įlinkimas, atskiriantis alulę nuo tolimosios sparno dalies
- ambrosia · ambrozija – aukšliagrybių grybienos apnašos kinivarpų (Coleoptera: Scolytidae) išgraužtuose medienos takuose ir kai kuriuose galuose; vabalai augina grybus savo lervoms maitinti
- amensalism · amensalizmas – dviejų populiacijų, rūšių tarpusavio santykiai, kai vienos rūšies individai engia (savo medžiagų apykaitos produktais ar agresyviu elgesiu) kitos rūšies individus, bet patys nėra veikiami engiamosios rūšies individų
- ametabola · ametabolija – vabzdžio pogemalinio vystymosi forma; išsiritęs iš kiaušinėlio jauniklis vystosi be metamorfozės, o augdamas keletą kartų neriasi ir lytiškai subręsta, pvz., vabzdžiams artimų kolembolų (Collembola), beūsių (Protura), vabzdžių žvyninukų (Zygentoma)
- amnion · amnionas – plėvelė, supanti vabzdžio gemalą
- amphitoky · amfitokija – partenogenezės forma, kai iš neapvaisintų kiaušinėlių išsirita ir patelės, ir patinai; plg. arenotokija ir telitokija
- anabiosis · anabiozė – laikina organizmo ramybės būklė, kai medžiagų apykaitos procesai taip sulėtėja, kad nematoma gyvybės požymių
- anal · analinis – susijęs su išange – žarnyno išeinamąja anga, esantis greta jos
- anal cell · analinė anga – žr. išangė analinė gardelė – vabzdžio sparno gardelė po analine gysla
- anal fold · analinė klostė – klostė, esanti užpakalinių sparnų apatinėje pusėje
- anal lobe · analinė skiautė – vabzdžio sparno užpakalinio krašto skiautė
- anal loop · analinė kilpa – kai kurių suaugusių žirgelių (Odonata: Anisoptera) užpakalinių sparnų sritis pamatinėje dalyje, kurią sudaro grupė sparno gardelių tarp užpakalinės kubitalinės gyslos ir analinių gyslų; gali būti apvali, ištįsusi ar pėdos formos
- anal margin, inner margin, dorsal margin, dorsum · vidinis kraštas, analinis kraštas – vabzdžio sparno užpakalinis kraštas, einantis nuo sparno pamato iki vidinio kampo
- anal opening, anus · išangė, analinė anga – žarnyno išeinamoji anga; ja baigiasi virškinimo traktas
- anal plate · analinė plokštelė – tamsi sklerotizuota kai kurių vikšrų plokštelė, esanti pilvelio nugarinėje pusėje, dažniausiai ant 10-ojo segmento, retai ši plokštelė gali tęstis ir iki 9-ojo ar 8-ojo segmento
- anal pyramid · analinė piramidė – kai kurių žirgelių (Odonata: Anisoptera) nimfų užpakaliniame kūno gale esančios ataugos, sudarančios dygliuotą darinį aplink išangę
- anal ring · analinis žiedas – kai kurių nimfų iškilusi žiedo pavidalo struktūra aplink išangę, paprastai su šereliais ir poromis
- anal sclerite · analinis skleritas – kai kurių apsiuvų patinų (Trichoptera: Rhyacophilidae) stipriai sklerotizuota atauga (porinė arba ne), esanti žemiau 10-ojo tergito viršūnės; kai kurių plėviasparnių patelių (Hymenoptera: Chalcidoidea: Eupelmidae) sklerotizuotą skydelio pavidalo išangę dengiantis skleritas
- anal segment · analinis segmentas – paskutinis segmentas, esantis pilvelio gale
- anal tube · analinis vamzdelis – cikadinių (Hemiptera: Auchenorrhyncha) pilvelio 10-ojo vamzdelio formos išaugos pavidalo segmentas, nukreiptas į nugarinę pusę; blakių (Hemiptera: Heteroptera) – tai pilvelio 10-asis segmentas, juosiantis pilvelio 11-ąjį segmentą
- anal vein · analinė gysla – užpakalinių sparnų apatinėje pusėje esanti išilginė gysla, žymima raide A
- anamorphosis · anamorfozė – vystymasis, kai iš kiaušinėlio išsiritęs vabzdys dar neturi visų pilvelio segmentų; jie susiformuoja vėlesnėse ontogenetinėse vystymosi stadijose; plg. epimorfozė
- anastomosis · anastomozė – jungtis tarp vamzdinių organų, kraujagyslių, limfagyslių, venų, raumenų skaidulų, sparno gyslų ir kt.
- androconium (dgs. androconia) · androkonija – drugio patino žvynelis arba apsiuvų plaukelis, turintis specialias liaukas, išskiriančias feromonus, kurie vilioja tos pačios rūšies pateles; dažniausiai androkonija yra keliskart smulkesnė už kūną dengiančius žvynelius; išsiskiria savo spalva, būna susitelkusios į grupes ant priekinių ar (ir) užpakalinių sparnų, kartais dengia beveik visą užpakalinio sparno viršutinį ar (ir) apatinį paviršių; patelės androkonijų neturi
- anellus (dgs. anelli) · žiedelis, anelusas – suaugusio vabzdžio falokriptos arba falotekos vidinės sienelės sklerotizuota dalis, dažnai sudaranti žiedą arba vamzdelį aplink edeaguso pagrindą; drugių (Lepidoptera) patinų sklerotizuota struktūra, palaikanti ir dažnai supanti galinę edeaguso dalį; kai kurių plėviasparnių suaugėlių labai mažas (vienas ar daugiau), žiedo pavidalo antenos segmentas, esantis už stiebelio; juo prasideda antenos botagėlis; t.p. žr. požiedis
- ant colony · skruzdėlių šeima – skruzdžių bendrija, kurią sudaro sparnuoti patinai, sparnuotos patelės – skruzdėlių motinėlės (gali būti viena arba daugiau) ir besparnės skruzdėlės darbininkės – lytiškai nesubrendusios patelės
- anteclypeus · priešpriekaktis – žemesnioji priekakčio dalis, kai yra aiški priekaktį ir viršutinę lūpą skirianti linija; suaugusių žirgelių (Odonata) apatinė, į dvi dalis padalyto priekakčio dalis; plg. popriekaktis
- antecosta · antekosta – tergito arba sternito vidinio paviršiaus priekinė ketera, prie kurios paprastai tvirtinasi išilginiai raumenys; apsiuvų (Trichoptera) siūlė, esanti netoli tergitų arba sternitų priekinio krašto
- antenna (dgs. antennae) · antena, ūselis – vienas iš dviejų segmentuotų judrių galvos ūselių; jame gali būti daugybė (kartais iki dešimčių tūkstančių) įvairių sensilų, atliekančių lytėjimo, uoslės ir kitas funkcijas; antenos sudarytos iš pėdelės, stiebelio, žiedelio (gali nebūti), požiedžio (gali nebūti) ir botagėlio, susidedančio iš daug segmentų
- antennal club · antenos buoželė – praplatėję vabzdžio buožiškosios antenos tolimieji segmentai
- antennal scrobe, antennal socket, torulus (dgs. toruli) · antenos įduba – vabzdžių (suaugėlių) kaktoje esanti viena iš dviejų įdubų, kuriose prie galvos prisitvirtinusios antenos
- antennal suture · antenos siūlė – išorinis išlinkimas, formuojantis vidinę keterą, kuri sutvirtina antenos įdubos kraštą
- antenodal crossvein · priešmazginė skersinė gysla – suaugusių žirgelių (Odonata) sparnų skersinė gysla, einanti nuo priekinės link tarpinės gyslos ir esanti prieš sparno mazgelį
- anterior intestine · plonoji žarna – vabzdžio užpakalinės žarnos priekinė dalis, esanti tarp vidurinės ir tiesiosios žarnos
- anterior notal process, anterior notal wing process · priekinė nugarėlės atauga – šoninio sparnanugarėlės krašto priekinė skiautė, susiliečianti su 1-uoju pažastiniu skleritu; plg. užpakalinė nugarėlės atauga
- anterior ocellus · priekinė paprastoji akis – vidurinė, neporinė paprastoji akis, kuri dažniausiai yra prieš porines užpakalines paprastąsias akis (kai paprastųjų akių yra trys); plg. užpakalinė paprastoji akis
- anterior tentorial arm · priekinė tentoriumo apodema – apodema, einanti nuo priekinės tentoriumo įdubos
- anterior tentorial pit · priekinė tentoriumo įduba – išorinė galvos įduba (kartais pailga), esanti poskruosčio arba kaktos ir priekakčio siūlėse
- anterior tentorium · priekinis tentoriumas – suaugusių dvisparnių (Diptera) priekinės tentoriumo apodemos
- antrum · antrumas – drugio patelės galinė kopuliacijos maišelio latako dalis, stipriau sklerotizuota ir tuo besiskirianti nuo likusios kanalo dalies
- aorta · aorta – nuo vabzdžio priekinio širdies galo einanti nugarinės kraujagyslės dalis, kuri nepulsuoja ir neturi ostijų
- apex · sparno viršūnė, apikalinė dalis – vabzdžio sparno tolimasis kampas tarp priekinio ir išorinio krašto
- aphagy · afagija – gyvūnų nesimaitinimas maistu iš išorės; jie naudoja organizme sukauptas maisto medžiagas, pvz., ∆ būdinga pilnutinės metamorfozės vabzdžių lėliukėms ar kai kurių vabzdžių suaugėliams (lašalams ir kt.)
- aphidophagous · afidofagas – vabzdys ar kitas gyvūnas, mintantis amarais
- apiarian, apiarist · bitininkas, ė – profesionalas ar mėgėjas, prižiūrintis ar laikantis bites; bitininkystės specialistas
- apiary · bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bitėmis
- apical scutellar setae · viršūninis skydelio šerelis – ant suaugusių dvisparnių (Diptera) vidunugarėlės skydelio esantis vienas iš poros pakraščio šerelių
- apical tuft · galinis kuokštas – ilgų plaukelių ar žvynelių kuokštas, esantis suaugusių drugių (Lepidoptera) pilvelio gale
- apical · viršūninis, apikalinis – susijęs su morfologinės struktūros viršūne, nukreiptas aukštyn
- apiculture · bitininkystė – bičių veisimas ir laikymas medui, vaškui, bičių duonai, pieneliui, pikiui gauti, žemės ūkio augalams apdulkinti ir dėl patrauklaus užsiėmimo
- apiculus · viršūnėlė, apikulė – siaurėjanti, dažnai lenkta ar užsilenkusi buožiškos antenos tolimoji dalis
- apitoxin · bičių nuodai, apitoksinas – skaidrus, aštraus kvapo, greitai garuojantis skystis, kurį gamina bitės pilvelio didžioji ir mažoji nuodų liauka; ∆ kaupiasi nuodų pūslelėje, susijungusioje su bitės geluonimi; įgeliant jų išsiskiria 0,2–0,4 mg; gali sukelti alergiją; naudojami medicinoje
- aplasia · aplazija – įgimtas organo arba audinio neišsivystymas dėl genų arba chromosomų mutacijų
- apodeme · apodema – vabzdžio ar kito nariuotakojo kūno dangos (išorinio skeleto) standi ir plati raukšlės ar keteros pavidalo išauga, nukreipta į kūno vidų; prie jų tvirtinasi raumenys; apodemomis gali būti ir kai kurios genitalinio aparato dalys (skleritai ar jų išaugos)
- apodous larva · bekojė lerva, apodinė lerva – lerva, kuri neturi krūtinės kojų
- apolysis · apolizė – pradinis vabzdžio nėrimosi etapas, kai senoji kutikulė atsiskiria nuo epidermio ląstelių sluoksnio
- apomorphy, apomorphic character · apomorfas, apomorfinis požymis – pagal kladistinės (filogenetinės) teorijos sampratą, tai evoliucijos metu atsiradęs naujas požymis, nustatomas lyginant du homologiškus požymius, iš kurių vienas yra tiesiogiai kilęs iš kito; požymis, kuris atsirado vėliau ir yra evoliuciškai pakitęs lyginant su protėviniu, vadinamas apomorfiniu; plg. autapomorfinis požymis
- apophysis anterior (dgs. apophyses anteriores) · priekinė apofizė – drugio patelės pilvelio 8-ojo segmento porinės išaugos, nukreiptos kūno priekinio galo link; gali būti labai ilga arba išsišakojusi; prie jos tvirtinasi raumenys
- apophysis (dgs. apophyses) · apofizė – plona ir pailga vabzdžio ar kito nariuotakojo kūno dangos (išorinio skeleto) išauga; ∆ gali būti vidinė arba išorinė; kai kurių (pvz., mažųjų drugių) patelių genitalinio aparato pailgos vidinės išaugos
- apophysis posterior (dgs. apophyses posteriores) · užpakalinė apofizė – drugio patelės pilvelio 9-ojo segmento porinės išaugos, nukreiptos kūno priekinio galo link; ∆ gali būti labai ilga arba šakota; prie jos tvirtinasi raumenys
- appendage · galūnė – skiautė, organas ar jo dalis, sąnariu prisijungusi prie kūno ar kurios nors pagrindinės struktūros
- appendix bursae · kopuliacijos maišelio atauga – drugio patelės kopuliacijos maišelio kūne esanti nedidelė maišelio pavidalo atauga
- arbovirus · arbovirusas – žmogui ir kitiems stuburiniams gyvūnams ligas sukeliantis virusas, kurį platina dvisparniai vabzdžiai (Diptera)
- arista · arista – šerelio pavidalo atauga ant 3-ojo kai kurių musių antenų segmento
- aristate antenna · antena su šereliu – antena, kurios paskutinis segmentas paprastai būna didesnis už kitus ir turi šerelį, vadinamą arista; tokios antenos būdingos kai kurioms musėms
- arolium (dgs. arolia) · arolija – skiautės ar šerelio pavidalo priedėlis, esantis vabzdžio letenėlės gale, tarp pulvilių
- arrhenotoky · arenotokija – partenogenezės forma, kai iš neapvaisintų kiaušinėlių išsivysto tik patinai, pvz., naminės bitės tranai; plg. telitokija
- articulation, joint · sąnarys – vieta, kurioje lanksčiai jungiasi dvi kūno dalys ar segmentai
- aspirator · aspiratorius, ekshausteris – prietaisas, kuriuo, naudojantis įsiurbiamu oru, renkami vabzdžiai (paprastai labai smulkūs)
- atrophy · atrofija – audinių, organų ar kūno dalių (pvz., skleritų) sumažėjimas arba visiškas išnykimas
- attractant · atraktantas – natūrali arba sintetinė medžiaga, kuri, veikdama vabzdžių chemoreceptorius, juos privilioja
- autapomorphy, autapomorphic character · autapomorfas, autapomorfinis požymis – pagal kladistinės (filogenetinės) teorijos sampratą, tai toks apomorfinis požymis, kuris būdingas tik vienai sistematinei grupei (taksonui)
- authority citation · autorystės citavimas – mokslinį organizmo pavadinimą arba jo kombinaciją sukūrusio autoriaus citavimas, pvz., X-us Jones, X-us albus Jones, Y-us albus (Jones)
- autochthonous · autochtoninis organizmas – vietinės kilmės organizmas, atsiradęs, susidaręs ar evoliucionavęs ten, kur dabar yra aptinkamas
- autotomy · autotomija – kūno dalies (dažnai galūnės) numetimas iškilus pavojui
- autotype · autotipas – individas, kurį apibūdino žmogus, aprašęs tą rūšį, palyginęs jį su vienu iš tipinės serijos individu
- axillary muscles · pažastinis raumuo – raumuo, einantis nuo sparnus turinčio krūtinės segmento pleurito; jungiasi su 1-uoju ir 3-iuoju pažastiniais skleritais
- axillary region · pažastinė sritis – vabzdžio sparno pamatinė dalis, kurioje yra pažastiniai skleritai
- axillary sclerite · pažastinis skleritas, aksiliarinis skleritas – vienas iš vabzdžio sparno pamatinėje dalyje esančių skleritų, kurie sudaro sąnarį tarp sparno ir krūtinės
B
- bait · masalas – maistas arba maisto pavidalo substancija, naudojama vabzdžiams (dažniausiai kenkėjams) privilioti į specialią gaudyklę ar prie pesticidų
- basal apodeme · pamatinė apodema, bazalinė apodema – viena iš beūsių (Protura) apodemų, einančių nuo pamatinės perifalo arba periginiumo dalies; daugumos tinkluočiams priklausančių embijų (Teratembiidae) patinų pilvelio 10-ojo tergito pamatinio krašto išsikišimas, esantis žemiau 9-ojo tergito; kai kurių utėlių (Phthiraptera: Anoplura) skleritas, kuris jungiasi su paramera arba mezomera
- basal area · pamato sritis – vabzdžio sparno dalis tarp sparno pamato ir diskinės srities
- basal cell · pamatinė gardelė, bazalinė gardelė – suaugusių dvisparnių (Diptera) pailga sparno gardelė, esanti pamatinėje sparno dalyje už spindulinės arba vidurinės gyslos
- basal mandibular sclerite · pamatinis viršutinio žando skleritas – kai kurių trumpaūsių dvisparnių (Diptera: Brachycera) lervų pamatinė padalytų viršutinių žandų dalis
- basal · pamatinis – susijęs su morfologinės struktūros pamatu, sudarantis ko nors pagrindą
- basal sclerite · pamatinis skleritas – sparno pamate esantis mažas skleritas
- basal seta · pamatinis šerelis – suaugusių uodų trūklių (Diptera: Chironomidae) vienas iš šerelių, sudarančių priekinę skersinę šerelių eilę ant tergitų
- basal spur · pamatinis pentinas – kai kurių suaugusių uodų (Diptera: Culicidae) išilginis spindulinio sektoriaus arba 4 ir 5 suaugusių spindulinių gyslų proksimalinis pailgėjimas
- basicoxa · dubenėlio pamatas – suaugusių dvisparnių (Diptera) į dalis padalytos priekinės dubenėlio dalies pamatinė dalis
- basiperiphallus (dgs. basiperiphalli) · baziperifalas – beūsių (Protura) patino perifalo pamatinis žiedas, į kurį gali būti įtraukiamas akroperifalas; turi pamatines apodemas
- basiphallus (dgs. basiphalli) · bazifalas – dvisparnių (Diptera) patinų pamatinė falo dalis
- basitibial plate · blauzdos pamato plokštelė – maža plokštelė arba žvynelio pavidalo išauga, esanti ant geluoninių plėviasparnių (Hymenoptera: Aculeata) užpakalinės kojos blauzdos pamato
- Batesian mimicry · Beitso mimikrija – mimikrijos forma, aprašyta Henrio Beitso (Henry Bates); turėdami panašių požymių, kaip tų rūšių individai, kurie netinkami maistui (nuodingumas, gebėjimas gelti ir pan.), maistui tinkamos rūšies individai (mėgdžiotojai) apsisaugo nuo plėšrūnų; plg. Miulerio mimikrija
- beating umbrella · entomologinis skėtis, entomologinis lietsargis – vabzdžiams rinkti naudojamas šviesios spalvos skėčio formos įrenginys, į kurį, kratant arba smūgiuojant į medžių ar krūmų šakas, sukrenta vabzdžiai; skėčio koto dalis sulenkiama stačiu kampu, kad būtų patogu jį pakišti po šakomis
- bee cluster · bičių kamuolys – žiemos metu bičių lizde tarp korių susispietusi šeima, kuri palaiko ne žemesnę negu 14°C temperatūrą
- bee colony · bičių šeima – bičių bendrija, kurią sudaro vaisinga motinėlė, keliasdešimt tūkstančių bičių darbininkių, daugybė tranų, o vasarą – ir įvairių vystymosi stadijų perai
- beeswax · bičių vaškas – rūgščių ir alkoholių esterių mišinys, naudojamas koriams lipdyti
- beneficial insect · naudingasis vabzdys – žmonėms ir jų veiklai palankus vabzdys; naudingais vabzdžiais laikomi kenkėjų priešai (grobuonys ir parazitai), žiedinius augalus apdulkinantys ir dalyvaujantys dirvodaros procese vabzdžiai
- bilateral symmetry · abipusė simetrija, dvišalė simetrija – gyvūnų kūno simetrijos forma, kai per kūno ašį galima išvesti tik vieną simetrijos plokštumą, kuri dalija jį į dvi lygias dalis
- binomen · binomas – dvinaris mokslinis organizmo rūšies pavadinimas; lotyniško termino pirmasis žodis (visada daiktavardis) nurodo gentį, kuriai priklauso organizmas, ir visada rašomas didžiąja raide, o antrasis (paprastai būdvardis) – rūšį ir visada rašomas mažąja raide, pvz., Pseudopostega thailandica, Stigmella kuznetzovi; tokią dvinarę nomenklatūrą įtvirtino K. Linėjus (1707–1778), ji yra privaloma pagal tarptautinius biologijos nomenklatūros kodeksus; mokslinėje literatūroje prie organizmo vardo dar gali būti paminėta šią rūšį aprašiusio mokslininko pavardė ar jos santrumpa bei aprašymo metai, pvz., Elachista trapeziella Stainton, 1849
- binominal nomenclature, binomial nomenclature, binary nomenclature · binarinė nomenklatūra – organizmų pavadinimų sudarymo taisyklių visuma, pagal kurią rūšies pavadinimas turi būti laikomas binomu
- biocoenosis · biocenozė – vienoje buveinėje gyvenančių organizmų visuma, pvz., pievos, miško, ežero organizmų visuma
- biocomunication · biokomunikacija – vienos ar skirtingų rūšių individų bendravimas įvairiais signalais: cheminiais, garsiniais, elektros, gyvybinės veiklos padarinių ir kt.
- biodiversity · biologinė įvairovė – visų organizmų rūšių, gyvenančių visose ekosistemose, buveinių ir genetinė įvairovė
- biogeographic region (=super ecoregion) · biogeografinė sritis ar regionas – stambiausias sausumos ir vandens faunos geografinio skirstymo vienetas arba pagrindiniai geografiniai regionai, į kuriuos galima suskirstyti visą Žemę pagal gyvūnų ar augalų paplitimo dėsningumus
- bioindicators · bioindikatoriai – organizmai, pagal kurių gausumą, buvimą ar nebuvimą tam tikroje aplinkoje arba kitus jų požymius galima spręsti apie tos aplinkos savybes
- biological control · biologinė kova – gyvų organizmų (parazitų, grobuonių, ligų sukėlėjų) naudojimas kovojant ar reguliuojant nepageidaujamų gyvūnų ar augalų gausumą
- biological nomenclature · biologijos nomenklatūra – gyvūnų grupių mokslinių pavadinimų sistema biologijoje
- bioluminescence · bioliuminescencija – organizmų švytėjimas; ∆ susidaro fermentui liuciferazei veikiant cheminę medžiagą liuciferiną
- biomass · biomasė – gyvų organizmų masė, tenkanti ploto arba tūrio vienetui
- biome · biomas – viena didžiausių apibūdinamų žemės ekosistemų; įvairų organizmų ir jų gyvenamosios aplinkos visuma kurioje nors geografinėje juostoje ar gamtinėje zonoje (pvz., subarktinėje, vidutinėje, atogrąžų juostose arba tundros, taigos, mišriųjų miškų, lapuočių miškų, stepių, dykumų, atogrąžų miškų zonose ir pan.); visas Žemės rutulio ekosistemas galima grupuoti iki dviejų dešimčių biomų
- bionics · bionika – mokslas, tiriantis organizmų, dažnai vabzdžių, sandaros ir gyvybinės veiklos principų panaudojimo technikoje galimybes
- biordinal crochets · dviilgiai kabliukai – drugių (Lepidoptera) lervų kabliukai, išsidėstę vienu apskritimu ar eile, tačiau jie yra dviejų skirtingų, besikaitaliojančių ilgių; plg. dvieiliai kabliukai
- biorhythm · bioritmai, biologiniai ritmai – ritmiški biologinių procesų ir reiškinių intensyvumo ir pobūdžio svyravimai, padedantys organizmams prisitaikyti prie cikliškų aplinkos pokyčių
- biota · biota – dėl sudėtingų fizinių (ypač klimato) ir biotinių veiksnių tarpusavio veikimo susidariusi didžiulė organizmų bendrija, paplitusi toje pačioje teritorijoje (regione); ∆, kitaip nei bendrijos (siaurąja prasme), jungia ir rūšis, kurios gali neturėti ekologinių ryšių
- biotope · biotopas – sausumos ar vandens baseino dalis (pvz., lapuočių miškas, aukštapelkė, kalnų pieva), kurioje yra panašios aplinkos sąlygos. Kiekviename biotope yra įsikūręs tam tikras organizmų kompleksas. Dabar dažniau vartojamas terminas buveinė, kuris kartais dažnai suprantamas kaip biotopo lietuviškas sinonimas, tačiau, skirtingai nuo biotopo, daug tikslesnis, nusakantis organizmų gyvenamąją vietą. Retkarčiais kai kurioje literatūroje buveinė siejama su organizmų populiacija, o ∆ – su biocenoze
- biserial crochets · dvieiliai kabliukai – drugių (Lepidoptera) lervų kabliukai, kurių proksimaliniai galai išsidėstę dviem eilėmis, dažniausiai koncentriškai; plg. dviilgiai kabliukai
- bisexual · skirtalytis gyvūnas – gyvūnas, turintis dvi atskiras ir skirtingas lytis – vyriškąją ir moteriškąją
- bivoltine · dviciklis vystymasis, biciklis vystymasis, bivoltinis vystymasis – vabzdžio vystymasis, kai per metus būna dvi kartos, t.y. du kartus per metus vabzdžiai tampa suaugėliais
- blastocoel · blastocelė – embriologijoje – blastulės vidinė ertmė
- blastula · blastulė – tokia daugialąsčių gyvūnų gemalo vystymosi stadija, kai gemalas esti vienasluoksnės pūslelės pavidalo
- blood sucking insect · kraujasiurbys vabzdys – vabzdys, mintantis krauju; kraujasiurbiams vabzdžiams priklauso sparvos (Tabanidae), uodai (Culicidae), smulkieji mašalai (Ceratopogonidae), moskitai (Phlebatominae), upiniai mašalai (Simuliidae) ir kt.
- blotch mine, stigmatonome · dėmiškoji mina, stigmatonomas – vientisa, apvali ar ovali dėmės pavidalo mina
- boreal · borealinis – šiaurinis, būdingas vidutinėms (ypač Šiaurės pusrutulio) platumoms, pvz., borealiniai organizmai – augalai ir gyvūnai, gyvenantys Šiaurės pusrutulio pakraščiuose arba iš ten kilę
- borer · gręžikas – vabzdys, kurio lervos įsigraužia į mitybinių augalų stiebą arba šakas
- brace vein · atraminė gysla – trumpa, įstriža gysla, einanti žemyn nuo priekinio apatinio pterostigmos galo
- brachyptery · trumpasparniškumas, brachipterija – kai kurių vabzdžių sparnų ypatybė – sutrumpėję sparnai
- brood cell · korio akelė, korio narvelis – šešiabriaunės prizmės formos vaško gaminys iš abiejų korio pusių, skirtas perams auginti ir maisto medžiagoms laikyti
- brood nest · bičių šeimos lizdas, bičių lizdas – bičių koriai su bitėmis, perais ir maisto atsargomis (medumi ir bičių duona)
- brood · perai – bičių koriuose esantys nesuaugę bičių šeimos individai: kiaušinėliai, lervos ir lėliukės
- buccal cavity · burnos ertmė, bukalinė ertmė – vabzdžio priekinės žarnos dalis, esanti nuo burnos iki ryklės
- bulla seminalis (dgs. bullae seminales) · sėklos kanalo platmena, bula – dviangių drugių (Lepidoptera: Ditrysia) patelių praplatėjusi sėklos kanalo, atsiveriančio į kopuliacijos maišelį, dalis
- bursa copulatrix · kopuliacijos maišelis, bursa – vabzdžio patelės bendrojo kiaušintakio maišelio pavidalo išauga, į kurią kopuliacijos metu patenka spermatozoidai, o iš jo – į kiaušintakį; drugių ∆ sudarytas iš platesnio kopuliacijos maišelio kūno ir siauresnio kopuliacijos maišelio latako
- bursicon · bursikonas – neurosekrecinėse ląstelėse susidarantis hormonas, po vabzdžio nėrimosi reguliuojantis kutikulės kietėjimą ir tamsėjimą
C
- caecum (dgs. caeca) · cekumas – maišelio ar vamzdelio pavidalo struktūra, kurios tik vienas galas atsiveria
- calcar · kalkaras – judantis pentinas arba dyglio pavidalo atauga; kai kurių pjūklelių (Hymenoptera: Symphyta: Tenthredinidae, Cephidae) pakitęs, išlenktas blauzdos pentinas; kai kurių suaugusių musių (Diptera: Calyptratae) užpakalinis nugarinis šerelis užpakalinės blauzdos viduryje arba už jo; kai kurių drugių (Lepidoptera) patinų pilvinės žiedelio dalies susijungusios vidurinės atšakos
- calcospherites · kalciosferitai – kalcio sankaupos augalėdžių dvisparnių (Diptera) lervų riebaliniame kūne
- calculi · kalkulės – kalcio druskų sankaupos Malpigijaus vamzdeliuose
- calypter (dgs. calypteres), calyptron · užsparninė skiautė – suaugusių dvisparnių viena iš dviejų skiaučių, esančių sparno apatinio krašto pamatinėje dalyje
- calyptral fold · užsparninės skiautės klostė – klostė tarp viršutinės ir apatinės užsparninių skiaučių
- calyx (dgs. calyses) · taurelė – vabzdžio šoninio kiaušintakio praplatėjimas, į kurį atsiveria ovariolė
- campodeiform larva · kampodėjinė lerva – pailgos formos grobuoniška lerva (bent jau ankstyvųjų ūgių), išoriškai panaši į kai kuriuos dviuodegių būrio (Diplura: Campodeidae) atstovus; turi gerai išvystytas krūtinės kojas, jutimo organus ir prognatinę galvą; tokios lervos būdingos kai kuriems vabalams, apsiuvoms ir kt. vabzdžiams
- Canada balsam · Kanados balzamas – gamtinis klampus skystis, gaminamas iš balzaminio kėnio (Abies balsamea) sakų; naudojamas mikroskopiniams preparatams daryti
- candy · saldalas – bičių motinėlių maistas iš smulkaus cukraus ir lydyto medaus
- cannibalism · kanibalizmas – kai kurių gyvūnų savybė ėsti tos pačios rūšies gyvūnus
- cantharidin · kantaridinas – gynybinę funkciją atliekanti cheminė medžiaga, būdinga kai kuriems suaugusiems skaudvabalių (Meloidea) ir laibavabalių (Oedemeridae) šeimų vabalams; daugiausia kantaridino yra antsparniuose
- cap cell · gaubtinė ląstelė – jutimo organo arba vienos iš jutimo organo sudėtinės dalies tolimoji arba periferinė ląstelė
- capsule · kapsulė – sudėtingas, iš įvairių skleritų sudarytas karkasas, apgaubiantis drugių sėklos išmetamojo kanalo sklerotizuotąją dalį edeagusą (jei jo nėra – sėklos išmetamojo kanalo tolimąją dalį)
- cardo · apatinio žando pamatas, maksilės pamatas, bazalinis narelis – vabzdžio apatinio žando pamatas (proksimalinė dalis)
- caste · kasta – morfologiškai besiskiriantys suaugę tos pačios rūšies bendruomeniniai vabzdžiai; dažnai skiriasi ir jų elgesys; dažniausiai būna trys kastos: motinėlė, tranai (patinai) ir darbininkai, termitai ir kai kurios skruzdėlės turi vieną ar daugiau kareivių kastų
- castration · kastracija – bet koks procesas, kuris kliudo arba slopina subrendusių kiaušialąsčių arba spermatozoidų susidarymą organizmo lytinėse liaukose
- catalogue (=taxonomic catalogue) · katalogas – nuoseklus, išsamus kokių nors organizmų taksonų sąrašas, kuriame nurodyta taksono sistematinė padėtis (taksonominė priklausomybė, t.y. giminystės ryšiai) ir glaustai pateikti kiti svarbiausi duomenys apie apžvelgiamos sistematinės grupės taksonus (taksono autorių, aprašymo metus, visus ar svarbiausius sinoniminius pavadinimus, paplitimą, mitybinį augalą ar kt.)
- caterpillar · vikšras – kirmėliškai atrodanti drugio ir pjūklelio lerva; ∆ turi galvą, tris poras krūtinės kojų ir 2–5 poras pilvelio kojų (retai 8)
- cathrema · katrema – kai kurių primityvių drugių (Lepidoptera: Nepticulidae) ruožuotas sėklos išmetamojo latako pamato sustorėjimas
- caudal · uodeginis, kaudalinis – esantis arčiau uodegos arba pilvelio galo
- caudal filament · uodeginis siūlas – vabzdžio pilvelio gale esanti siūlo pavidalo atauga; dažniausiai būna du arba trys
- caudal gill · užpakalinė žiauna, kaudalinė žiauna – kai kurių žirgelių (Odonata) lervų viena iš trijų trachėjinių išorinių lapelio pavidalo žiaunų
- cell · gardelė, langelis, narvelis – vabzdžio sparno plotas, iš dalies ar visiškai ribojamas sparno gyslų; paprastai gardelės vadinamos pagal gyslos, kuri sudaro jos viršutinį kraštą, pavadinimą, pvz., visos gardelės, esančios iškart po spinduline gysla, vadinamos spindulinėmis gardelėmis, o numeruojamos pradedant nuo sparno pamato link išorinio sparno krašto; t.p. žr. atviroji gardelė, uždaroji gardelė
- cement layer · cementinis sluoksnis – labai plonas, virš vaško sluoksnio esantis išorinis epikutikulės sluoksnis, kuris susidaro kietėjant epidermyje esančių liaukų sekretui
- Cenozoic Era · kainozojus – Žemės geologinės istorijos jauniausioji era, apimanti ir dabartinę epochą; prasidėjo maždaug prieš 70 mln. metų
- center of endemism · endemizmo centras – geografinis regionas, kuriame yra daug endeminių rūšių
- center of origin · kilmės centras – hipotetinė geografinė sritis, iš kurios išplito viena ar kita organizmų grupė
- central nervous system · centrinė nervų sistema – nervinių mazgų eilė, besitęsianti per visą kūną
- centre of diversity · biologinės įvairovės centras – geografinis regionas, kuriam būdinga didelė organizmų rūšių ir genetinė įvairovė
- cephalization · cefalizacija – jutimo organų koncentracija priekinėje kūno dalyje, arti galvos arba galvoje
- cephalomere · galvos segmentas, cefalomeras – vienas iš segmentų, sudarančių vabzdžio (ar kito nariuotakojo) galvą
- cephalotheca · cefaloteka – vabzdžio lėliukės sienelės dalis, dengianti galvą
- ceratotheca · ceratoteka, cerateka – vabzdžio lėliukės sienelės dalis, dengianti antenas
- cercal sclerite · cerkinis skleritas – kai kurių uodų (Diptera: Culicidae) patinų sklerotizuota sritis tarp paraproktų ant nugarinio proktigerio paviršiaus arba ten pat esantis vienas iš poros skleritų
- cercal seta · cerkinis šerelis – kai kurių uodų (Diptera: Culicidae) patinų vienas iš šerelių, esančių proktigerio šonuose
- cercus (dgs. cerci) · cerkas – kai kurių vabzdžių pilvelio gale (išangės šonuose) esantis porinis segmentuotas priedas
- cervical condyle · kaklo krumplys – kai kurių suaugusių uodų (Diptera: Culicidae) kaklo sklerito užpakalinė atauga, kuri sąnariu jungiasi su prieškrūtinio episterna
- cervical gland · kaklo liauka – kai kurių drugių (Lepidoptera), o ypač kuoduočių (Notodontidae), pelėdgalvių (Noctuidae), meškučių (Arctiidae), išsiverčianti, gynybai naudojama liauka, esanti ant prieškrūtinio, iškart už galvos
- cervical organ · kaklo organas – suaugusių dvisparnių (Diptera) pora šeriuotų, sensilas turinčių plokštelių, esančių ant sklerito, kuris yra tarp šoninių kaklo skleritų
- cervical organ sclerite · kaklo organo skleritas – suaugusių dvisparnių (Diptera) skleritas, ant kurio yra kaklo organas
- cervical sclerite · kaklo skleritas – viena iš kelių mažų chitinizuotų plokštelių, išsidėsčiusių ant membranos, tarp galvos ir krūtinės
- cervix bursae · kopuliacijos maišelio kaklelis – drugio (Lepidoptera) patelės kopuliacijos maišelio sritis tarp kopuliacijos maišelio latako ir kopuliacijos maišelio kūno; dažnai ant kopuliacijos maišelio kaklelio būna įvairių sklero tizuotų darinių arba raukšlių
- cervix (dgs. cervices), neck · kaklas – plėvinė vabzdžio kūno dalis tarp galvos ir krūtinės
- chaetosema (dgs. chaetosemata) · chetozema – kuokštas jautrių šerelių, esantis ant kai kurių drugių galvos
- chaetotaxy · chetotaksija – standžių šerelių išsidėstymas ant vabzdžio kūno paviršiaus ir jų nomenklatūra
- chemical communication · cheminė komunikacija – vabzdžių komunikacija, naudojant jų pačių išskiriamas chemines medžiagas
- chemoreceptor · chemoreceptorius – cheminiams dirgikliams jautrūs receptoriai
- chemotaxis · chemotaksis – organizmų judėjimas, priklausantis nuo cheminės medžiagos poveikio; gali būti neigiamas ∆, kai organizmai juda tolyn nuo juos veikiančios cheminės medžiagos, ir teigiamas ∆, kai organizmai juda juos veikiančios cheminės medžiagos link
- chewing-lapping mouthparts · lakamieji burnos organai, graužiamieji-laižomieji burnos organai – burnos organai, pritaikyti nektarui paimti (išlaižyti, iščiulpti), jiems būdingas ištįsęs straubliukas, kurį sudaro labai pakitusi apatinė lūpa ir apatiniai žandai, o viršutiniai žandai – kramtomieji; tokie burnos organai būdingi bitėms ir vapsvoms
- chewing mouthparts · graužiamieji burnos organai – burnos organai su kramtyti pritaikytais viršutiniais žandais; būdingi daugumai vabalų, tarakonams, tiesiasparniams ir kt.
- chitinase · chitinazė – fermentas, skaidantis chitiną iki N-acetilgliukozamino
- chitin · chitinas, entomolinas – organinė medžiaga, iš kurios susideda vabzdžių ir kitų nariuotakojų gyvūnų skeletas ir kutikulė; tai elastingas, atsparus cheminiam poveikiui polisacharidas, susidedantis iš N-acetilgliukozamino monomerų
- chitin synthesis inhibitor · chitino sintezės inhibitorius – insekticidų grupė, kuri stabdo chitino formavimąsi
- chloroform · chloroformas – organinis junginys CHCl3, bespalvis, nedegus, lakus, salsvo skonio skystis
- cholera · cholera – ūminė, užkrečiamoji žarnyno liga, kurią sukelia bakterija Vibrio comma; ją platina įvairios musės, pvz., kambarinė musė
- chordotonal · chordotoninis – reaguojantis į vibraciją
- chordotonal organ · chordotoninis organas – vabzdžio jutimo organas ant kojų, kūno segmentų, sparnų ir pan.; skrendant chordotoniniai organai koordinuoja simetriškų organų judesius; jais juntami oro virpesiai
- chorion · chorionas – vabzdžių ir kitų bestuburių antrinis (išorinis) kiaušinėlio apvalkalėlis, kurį pagamina kiaušidės ląstelės
- chorologic groups · chorologinė grupė – tarpusavyje giminiškų (ar negiminiškų) organizmų rūšys ar jų sistematinė grupė, kuriai būdingas tas pats ar panašus geografinis paplitimas (arealas)
- chorology · chorologija – biogeografijos mokslo šaka, tirianti organizmų ar jų sistematinių grupių paplitimo dėsningumus ir arealus; mokslas, tiriantis organizmų (ypač augalų) migraciją ir jų arealo kitimą
- cibarium · cibariumas – priešburninės ertmės dalis tarp poryklio pagrindo ir priekakčio
- cilia · blakstienėlės – daugybė labai ilgų ir dažnai labai plonų siūlo formos žvynelių, esančių priekinio sparno laisvajame gale ir truputį palei nugarinį kraštą (tiksliau – palei užpakalinį kraštą); užpakalinio sparno blakstienėlės paprastai yra dar ilgesnės ir išsidėsto palei visą sparno pakraštį, išskyrus priekinio krašto pamatinę dalį. Blakstienėles turi daugelis primityvių, smulkių mažųjų drugių
- circumesophageal connectives · apyryklinė jungtis – viena iš poros nervinių jungčių, einančių abipus ryklės ir jungiančių galvos smegenis su porykliniu nerviniu mazgu
- čiulpiamieji burnos organai – žr. siurbiamieji burnos organai
- cladistics · kladizmas – 1950 m. Vilio Henigo (Willy Hennig) pasiūlyta teorija apie organizmų filogenetinius ryšius ir filogenetinių schemų sudarymą
- class · klasė – sistematinė kategorija, jungianti giminiškus būrius; žemesnio rango už tipą ar potipį
- claval suture · klavuso siūlė – blakių (Hemiptera: Heteroptera) priekinių sparnų siūlė tarp klavuso ir koriumo
- clavus · klavusas – blakės (Hemiptera: Heteroptera) antsparnio užpakalinė dalis, esanti arčiau (išilgai) skydelio
- claw · nagelis – vabzdžio kojos letenėlės gale esanti lenkta, smaili struktūra (paprastai porinė), primenanti paukščio kojos nagą
- cleptobiosis · kleptobiozė – skruzdėlių (Hymenoptera: Formicidae) simbiozės forma, kai mažos skruzdėlės įsikuria savo lizdus prie arba kitų, didesnių, skruzdėlių rūšių lizduose ir minta jų maisto likučiais arba iš didesnių skruzdžių darbininkių jį vagia
- cleptoparasitism · kleptoparazitizmas – parazitiniai santykiai, kai patelė ieško kitos patelės (paprastai priklausančios kitai rūšiai) grobio arba maisto atsargų ir taip maitina savo palikuonis
- cloaca (dgs. cloacae) · kloaka – bendra ertmė, į kurią atsiveria tiesioji žarna ir lytiniai latakai
- clone · klonas – genetiškai vienodas organizmas, atsiradęs iš vieno individo nelytiniu arba partenogenetiniu dauginimosi būdu
- closed cell foam plastic, plastic foam, foam plastic · putplastis – entomologijoje naudojamas akytasis plastikas, kurio akutės uždaros
- closed cell · uždaroji gardelė – vabzdžio sparno plotas, iš visų pusių apribotas sparno gyslų; plg. atviroji gardelė
- closed gall · uždarasis galas – galas, neturintis į išorę atsiveriančios angelės; tokie galai būdingi kai kuriems plėviasparniams; plg. atvirasis galas
- closed tracheal system · uždaroji trachėjų sistema – vabzdžio kvėpavimo sistema, sudaryta iš trachėjų ir tracheolių, bet neturinti kvapinių; plg. atviroji trachėjų sistema
- clubbed antenna, clavate antenna, capitate antenna · buožiškoji antena – vabzdžių antena, kurios viršūnėje esantys segmentai (vienas arba keli) yra sustorėję ir sudaro buoželę; buožiškosios antenos būdingos dieniniams drugiams
- clunicula (dgs. cluniculae) · klunikulė – kai kurių drugių (Lepidoptera: Papilionidae: Ornithoptera) patinų šaukšto pavidalo, kartais buožės formos dantyta atauga valvos išorėje, ant valvulės arba harpos
- clunium (dgs. clunia) · kluniumas – šiengraužio (Psocoptera) patelės suaugę 8–10-asis tergitai; šiengraužio (Psocoptera) patino suaugę 9–10-asis tergitai
- clypeolabral suture · priekakčio ir viršutinės lūpos siūlė – lanksti jungtis arba siūlė tarp priekakčio ir viršutinės lūpos
- clypeus · priekaktis – vabzdžio galvos priekinė dalis, esanti žemiau kaktos
- coagulation · krešėjimas, koaguliacija – hemolimfos tirštėjimo procesas, kuriame dalyvauja hemocitai ir plazma
- coagulin · koagulinas – vabzdžio hemolimfos cistocitų išskiriama medžiaga, skatinanti hemolimfos krešėjimą
- coarctate pupa · paslėptoji lėliukė – lėliukė, kurią dengia sukietėjusi paskutinio ūgio lervos išnara – puparijus; ∆ būdinga musėms
- cocoon · kokonas – šilko siūlų, kuriuos išskiria kai kurių rūšių drugių vikšrai ar kitų vabzdžių lervos (tam, kad apsivyniotų jais prieš virsdamos lėliukėmis), maišelis
- coecum penis · edeaguso cekumas – drugių (Lepidoptera) patinų tuščiavidurė akloji edeaguso atauga, išaugusi žemiau sėklos išmetamojo latako atsivėrimo į edeagusą vietos
- cold-blooded animal, poikilothermal, poikilothermic, poikilothermous · šaltakraujis gyvūnas, poikiloterminis gyvūnas – gyvūnas, kurio kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros; šaltakraujams priklauso visi bestuburiai, žuvys, varliagyviai ir ropliai
- coleopterology · koleopterologija – entomologijos šaka, tirianti vabalus
- coleopteronome · vabalo mina – mina, kurią išgraužia vabalo lerva
- collar · apykaklė – apskrita arba pusiau apskrita juostos pavidalo struktūra, esanti už galvos arba prieš krūtinę; kai kurių vabzdžiams artimų kolembolų (Collembola: Entomobryidae) šerelių grupė, išsidėsčiusi išilgai priekinio vidukrūtinio krašto; porinis plačių žvynelių darinys kai kurių mažųjų drugių (pvz., Nepticuloidea) pakaušio srityje
- colliculum · kolikuliumas – drugio (Lepidoptera) patelės kopuliacijos maišelio uodeginė latako dalis, paprastai labiau sklerotizuota, esanti tarp antrumo ir proksimalinės plėvinės latako dalies
- colony fission, sociotomy · kolonijos skilimas, sociotomija – kolonijos dalijimasis dėl vieno ar kelių daugintis galinčių kolonijos individų ir juos lydinčios darbininkų grupės išskridimo iš lizdo
- colony · kolonija – grupė tos pačios rūšies vabzdžių individų, gyvenančių kartu dažnai pačių pasidarytame lizde
- colony odor · kolonijos kvapas – kvapas, būdingas tos pačios vabzdžių kolonijos individams
- combination · kombinacija – 1) sistem. dvinaris žodžių junginys, kurio antrasis žodis pažymi konkrečią (unikalią) rūšį, o pirmasis – gentį, kuriai ši rūšis priklauso; žr. binomas; mokslinėje literatūroje prie binomo (organizmo vardo) dar paminima / nurodoma aprašiusio šią rūšį mokslininko pavardė (ar jos santrumpa) ir aprašymo metai; jeigu mokslininkas aprašė rūšį kitoje (nei šiuo metu ji yra pripažįstama) gentyje (nauja kombinacija), mokslininko pavardė ar jos santrumpa ir aprašymo metai rašomi skliausteliuose, pvz., Acalyptris bispinata (Scoble, 1980); 2) dalių jungimas, derinimas tam tikra tvarka ir kt.
- comb · korys – kai kurių bičių ir kitų plėviasparnių dirbinys iš vaško su taisyklingų skylučių (šešiakampių akelių) eilėmis medui, duonelei ir perams auginti; natūraliomis sąlygomis koriai pritvirtinami prie lizdo lubų, o aviliuose – prie rėmelių
- commensalisms · komensalizmas – organizmų simbiozės forma: vienos rūšies individai nuolat arba laikinai gyvena kitos rūšies sąskaita jai nekenkdami
- commensal · komensalas – organizmas, kuris maitinasi tų organizmų, ant kurių arba kuriuose jis gyvena, maisto atliekomis
- complete metamorphosis · pilnutinė metamorfozė, pilnoji metamorfozė, visiškoji metamorfozė – vabzdžio metamorfozė, kai iš kiaušinėlio išsirita lerva, nepanaši į suaugėlį; ji kelis kartus neriasi ir tampa lėliuke; lėliukės stadijoje didžioji dalis lervos audinių suyra (histolizė), o vėliau susidaro nauji (histogenezė), būdingi suaugusiam vabzdžiui, audiniai ir organai; ∆ būdinga drugiams, vabalams, plėviasparniams ir kt.
- compound eye · sudėtinė akis, facetinė akis – vabzdžio ar kito nariuotakojo akis, sudaryta iš augybės omatidijų
- compound ocellus · sudėtinė paprastoji akis – paprastoji akis, kurios spalvos išsidėsčiusios 3 ar daugiau žiedais
- condyle · krumplys – bet kokia atauga, kuria galūnė jungiasi su įduba arba ertme; atauga, kuri jungia viršutinio žando pamatą su galva; kai kurių drugių (Lepidoptera: Nymphalidae: Melitaea) patinų žiedelio šoninio arba nugarinio krašto maža atauga
- contact insecticide · kontaktinis insekticidas – insekticidas, kuris, tiesiogiai patekęs ant kenkėjo, jį nužudo ar pažeidžia gyvybines funkcijas
- convergence · konvergencija – negiminiškų organizmų grupių požymių supanašėjimas per jų evoliuciją dėl panašių gyvenimo sąlygų; plg. divergencija, paralelizmas
- coprophagous · koprofagas, kaprofagas – gyvūnas, mintantis išmatomis
- coprophagy · koprofagija, kaprofagija – maitinimasis išmatomis
- copulation · kopuliacija – dviejų individų susijungimas lytinio akto metu; plg. apsėklinimas ir apvaisinimas
- corema (dgs. coremata) · korema – drugio (Lepidoptera) patino viena iš poros mažų, išsiverčiančių, su poravimusi susijusius feromonus skleidžiančių struktūrų; dažniausiai koremos išsidėsčiusios ant pilvelio 7-ojo, 8-ojo arba 9-ojo segmento
- corial gland · koriumo liauka – viena iš daugelio didelių vienaląsčių liaukų, kurios atsiveria kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera: Cimicoidea: Plokiophilidae) koriumo paviršiuje
- corium · koriumas – blakės (Hemiptera: Heteroptera) antsparnio pagrindinė odiška dalis nuo priekinio antsparnio krašto iki jo galo
- corneal lens · ragenos lęšiukas – omatidijos išorėje, iškart po ragena, esantis skaidrus lęšiukas
- cornea · ragena – vabzdžio sudėtinę arba paprastąją akį dengianti skaidri kutikulė
- cornicle, siphunculus, honey tube · sifonas – viena iš poros vamzdelio formos struktūrų, esančių amarų (kai kurie neturi, pvz., Eriosoma genties) pilvelio šonuose (ant 5-ojo arba 6-ojo tergito); pro sifoną amarai išskiria apsisaugojimo priemonę – lipčių
- cornutus (dgs. cornuti) · kornutusas – spyglio, rago ar plokštelės pavidalo skleritas, kuris gali būti drugio patino edeaguso viduje ant vezikos
- coronal ecdysial line · vainikinė nėrimosi linija – nesuaugusio vabzdžio galvos kapsulėje esančios nėrimosi linijos vidurinė neporinė atšaka
- coronal suture · vainikinė siūlė – suaugusio vabzdžio galvos kapsulėje esančios epikraniumo siūlės vidurinė neporinė atšaka
- corpora allata (vns. corpus allatum) · gretutinis kūnas – viena iš poros mažų vidaus sekrecijos liaukų, esančių už užpakalinių smegenų; ∆ išskiria juvenilinį hormoną neoteniną
- corporotentorium · korporotentoriumas – plačios plokštelės pavidalo tentoriumas
- corpus bursae · kopuliacijos maišelio kūnas – drugio (Lepidoptera) patelės kopuliacijos maišelio tolimoji, platesnė, maišo pavidalo dalis
- corpus cardiacum (dgs. corpora cardiaca) · kardialinis kūnas – viena iš poros mažų vidaus sekrecijos liaukų, esančių už užpakalinių smegenų; ∆ išskiria hormonus, reguliuojančius kvėpavimą ir medžiagų apykaitą
- corpus pedunculatum (dgs. corpora pedunculata) · grybiškasis kūnas – vabzdžio priekinių smegenų šonuose esantis porinis, dažnai savo forma primenantis grybą, kūnas; tai pagrindinis asociacinis ir koordinuojantis nervų sistemos centras, labiau išsivystęs tų vabzdžių, kuriems būdinga sudėtinga elgsena, pvz., skruzdėlių ir bičių darbininkių ∆ išsivystęs labiau negu tos pačios rūšies patinų
- correlation · koreliacija – atskirų organų ar jų sistemų išsivystymo tarpusavio priklausomybė
- cortex · žievė – vabzdžio smegenų arba nervinio mazgo paviršinis sluoksnis
- cosmopolite · kosmopolitas, ubikvistas – gyvūnas, paplitęs visoje Žemėje, kur tik yra palankios gyvenimo sąlygos
- costal cell · priekinė gardelė, kostalinė gardelė – vabzdžio sparno gardelė, esanti tarp priekinės ir tarpinės gyslos
- costal membrane · nugarinė valvos membrana – kai kurių lapsukių (Lepidoptera: Tortricidae: Olethreutinae) patinų valvos proksimalinio krašto plėvinė jungtis su tegumenu ir vinkuliumu
- costal vein · priekinė gysla, kostalinė gysla – vabzdžio sparnų išilginė, neišsišakojusi gysla, esanti priekinėje sparno dalyje; formuoja tvirtą priekinį sparno kraštą
- costa · nugarinė valvos sritis – drugio patino valvos pamato sritis, einanti išilgai nugarinio krašto
- coxa · dubenėlis – vabzdžio kojos 1-asis segmentas
- coxal cavity, coxacava, coxafossa · dubenėlio anga – vabzdžio krūtinėje esanti anga ar vieta, kur jungiasi kojos dubenėlis
- coxal gill · dubenėlio žiauna – kai kurių lašalų (Ephemeroptera) nimfų prie dubenėlio pagrindo esanti plėvinė išauga
- coxal process · dubenėlio atauga – atauga, esanti ant kai kurių dvisparnių (Diptera: Mycetophilidae) kojos dubenėlio
- coxifer · dubenėlio atrama – maža pleurito išaugėlė, sudaranti atramą kojos dubenėliui
- coxopodite · koksopoditas – nariuotakojų kojos pamatinis segmentas, holomogiškas dubenėliui; pamatinis gonopodos segmentas
- cranium · galvos kapsulė – sklerotizuota, kaukolės pavidalo vabzdžio galvos dalis
- cremaster · kremasteris – susmailėjęs drugio lėliukės pilvelio galas (10-asis segmentas), dažnai su kabliukais, iškilimais ar panašiomis prisitvirtinimo struktūromis
- crepuscular insect · vakarinis vabzdys – vakare aktyvus ar skraidantis vabzdys
- Cretaceous Period · kreida – Žemės geologinės istorijos mezozojaus eros paskutinis periodas, prasidėjęs prieš 137 mln. ir trukęs apie 70 mln. m.
- crochet, crotchet · kabliukas – mažas kablio pavidalo organas; vienas iš kablio pavidalo spyglių, ratu arba puslankiu išsidėsčiusių ant drugio lervos netikrosios kojos pado; blusų (Siphonaptera) patinų porinis kablio pavidalo skleritas, esantis ant vidinės edeaguso sienelės; ant kai kurių dvisparnių (Diptera: Ceratopogonidae, Chiromonidae, Thaumaleidae) lervų netikrųjų kojų esantys gana dideli kablio pavidalo spygliai
- crop · gurklys – už stemplės esanti labai išsiplėtusi vabzdžio priekinės žarnos dalis, skirta maistui kaupti
- crossvein · skersinė gysla – paprastai trumpa vabzdžio sparno gysla, einanti tarp sparno išilginių gyslų ar jų atšakų
- cryptic coloration · slepiamoji spalva – apsauginė vabzdžio spalva, panaši į aplinkoje vyraujančią spalvą; vabzdys tampa sunkiai pastebimas
- cryptobephridial tube · kriptonefridinis vamzdelis – Malpigijaus vamzdelis, kurio tolimasis galas priaugęs įvairiose žarnyno vietose, dažniausiai prie užpakalinės žarnos
- crystalline cone · skaidrusis kūgis – vabzdžio akies omatidijoje, po ragenos lęšiuku, esantis skaidrus, refrakcinis kūgio formos kūnas; skaidriojo kūgio optinės ašies ilgis gerokai viršija jo skersmenį
- ctenidia · ktenidijos – šukų pavidalo struktūra ant bet kurios vabzdžio kūno dalies; ant kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera: Cimicoidea: Polyctenidae) kūno esanti šukų pavidalo plokščių dyglių eilė; ant suaugusių dvisparnių (Diptera) priekinių kojų šlaunų priekinio pilvinio paviršiaus esanti šukų pavidalo mažų dyglių eilė; ant suaugusių blusų (Siphonaptera) kūno esantys atgal nukreipti šukų pavidalo tvirti spygliai; plėviasparnių (Hymenoptera) patelių gonapofizių dygliai
- cubital vein · kubitalinė gysla – išilginė vabzdžio sparnų gysla (dažnai su 2–3 atšakomis), esanti užpakalinėje sparno dalyje; ∆ žymima raidėmis Cu
- cubitus anterior, anterior cubitus · priekinė kubitalinė gysla – vabzdžio sparno kubitalinės gyslos priekinė atšaka; ∆ dažnai būna išsišakojusi
- cubitus posterior, posterior cubitus · užpakalinė kubitalinė gysla – vabzdžio sparno kubitalinės gyslos užpakalinė atšaka
- cucullus · viršutinė valvos sritis, kukuliusas, kukulus – drugio patino valvos galinė dalis
- cuneus · kuneusas – kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera) hemielitrų koriumo viršūnė; ∆ būna trikampio ar į jį panašios formos ir nuo koriumo atskirtas grioveliu ar siūle
- cursorial leg · bėgiojamoji koja, vaikštomoji koja – ilga ir plona vabzdžio koja, pritaikyta bėgioti; bėgiojamosios kojos būdingos, pvz., žygiams (Coleoptera: Carabidae), tarakonams (Blattodea) ir kt.
- cuticle · kutikulė – viršutinis trisluoksnis epitelinių ląstelių darinys, dengiantis gyvūno kūno paviršių; ∆ yra pusiau pralaidi, elastinga, tanki, atlieka apsauginę funkciją
- cuticular outgrowth, cuticular projection · kutikulės išauga – vabzdžio kūno išauga
- cuticulin · kutikulinas – medžiaga, sudaranti storesnę vidinę epikutikulės dalį
- cuticulin layer · kutikulino sluoksnis – vidinis ir išorinis epikutikulės sluoksnis, išskyrus vašką
- cyclomorphosis, cyclical polymorphism · ciklomorfozė – sezoniniai morfologinių požymių pakitimai
- cyst · cista – organo arba audinio ertmė, turinti sienelę ir pripildyta tam tikros medžiagos
- cystocyte · cistocitas, koaguliocitas – vabzdžio hemocitas, turintis aiškų branduolį, blyškią, permatomą citoplazmą su padrikomis juodomis granulėmis; dalyvauja hemolimfos krešėjimo ir žaizdų gijimo procesuose
- cytochrome · citochromas – oksidoreduktazių klasės fermentas, katalizuojantis elektronų pernešimą nuo oksiduojamo substrato, pvz., riebalų, angliavandenių, ant deguonies; daugiausia citochromo būna vabzdžių raumenyse, susijusiuose su skraidymu
D
- DDT, dichlorodiphenyltrichloroethane · DDT, dustas santr. – dichlordifeniltrichloretanas, plačiai naudotas (1940–1970 m.) sintetinis insekticidas; 1,1,1-trichlor-2,2-di-(4-chlor-fenil)etanas; balti ar gelsvi milteliai
- decapygidium (dgs. decapygydia) · dekapigidiumas – iš termitų (Isoptera) pilvelio 10-ojo segmento susiformavęs pigidiumas
- defoliator · defoliatorius – vabzdys, dėl kurio tiesioginės (maitinimosi lapais) arba netiesioginės veiklos (pernešant virusines ar grybelines ligas) medis ar kitas augalas netenka lapų
- dendrite · dendritas – viena iš daugelio trumpų nervinės ląstelės ataugėlių, priimanti į centrinę nervų sistemą ateinančius signalus
- dengue, dengue fever · dengės karštligė – Amerikos ir Afrikos atogrąžose paplitusi žmonių virusinė liga, kurios sukėlėjus platina Aedes genties uodai, ypač A. aegypti ir A. albopictus (Diptera: Culicidae); ligai būdingi aštrūs galvos, akių, raumenų, sąnarių skausmai
- destructive insect · žalingasis vabzdys – žmonėms ir jų veiklai kenkiantis vabzdys; žalingais vabzdžiais laikomi žemės ūkio kultūrų kenkėjai, maisto naikintojai, įvairių daiktų gadintojai, patogeninius parazitus platinantys vabzdžiai, parazitiniai vabzdžiai, nuodingi vabzdžiai
- deutocerebrum · vidurinės smegenys, deutocerebrumas – vabzdžio galvos smegenų dalis (antroji nervinių mazgų pora), įjautrina antenas
- diagnosis · taksonominė diagnozė – trumpas mokslinis kurios nors sistematinės grupės (rūšies, genties, šeimos ir t. t.) požymių aprašymas; pateikiami tie grupės požymiai, kuriais ji skiriasi nuo panašių ar giminiškų to paties taksonominio rango grupių
- diapause · diapauzė – laikina organizmų (vabzdžių, erkių) kurios nors stadijos (kiaušinėlio, lervos, lėliukės) vystymosi pertrauka; diapauzę reguliuoja aplinkos veiksniai (šviesa, šiluma ir kt.) ir medžiagų apykaitos pokytis; vabzdžių vystymasis dažnai sustoja žiemą, t. y. įvyksta diapauzė, o paatogrąžiuose – sausu, karštu periodu
- diaphragm · diafragma – bet kokia plona, ką nors dalijanti plėvelė
- dichoptic eyes · dichoptinės akys – suaugusių dvisparnių (Diptera) akys, kurios aiškiai atskirtos viena nuo kitos; plg. holoptinės akys
- dichotomy · dvinaris dalijimasis, dichotomija – dalijimas į dvi dalis; tam tikrais atvejais kiekviena iš jų vėl gali dalytis į dvi dalis ir t.t.
- digitate mine, star mine, asteronome · žvaigždiškoji mina, asteronomas – tako arba dėmės pavidalo mina su šoninėmis atšakomis; primena žvaigždę
- dilator (dgs. dilatores) · plečiamasis raumuo – raumuo, kuris išplečia arba atveria kurią nors struktūrą
- dilator buccalis · plečiamasis burnos raumuo – raumuo, kuris atveria arba išplečia vabzdžio burną
- dilator muscle of spiracle · plečiamasis kvapinės raumuo – raumuo, kuris atveria išorinį arba vidinį kvapinės prieangio aparatą
- dilator muscles of alimentary canal · plečiamasis virškinimo trakto raumuo – vienas iš raumenų, jungiančių integumentą ir virškinimo traktą
- dilator pharyngealis · plečiamasis ryklės raumuo – raumuo, išplečiantis vabzdžio ryklę
- dimorphism · dimorfizmas – reiškinys, kai ta pati gyvūnų rūšis turi dvi skirtingas formas, pvz., patinų ir patelių dydžio, spalvos, išvaizdos skirtumai (lytinis dimorfizmas), tų pačių gyvūnų skirtinga spalva įvairiais metų laikais (sezoninis dimorfizmas)
- dioptric apparatus · dioptrinis aparatas – išorinė skaidri vabzdžio omatidijos dalis, sudaryta iš ragenos lęšiuko ir skaidriojo kūgio; laužia šviesos spindulius, einančius šviesos receptoriaus link
- dipterology · dipterologija – entomologijos mokslo šaka, tirianti dvisparnius vabzdžius (muses, uodus ir pan.)
- disc · diskas – centrinis viršutinis kokios nors kūno dalies paviršius
- discal area · diskinė sritis, diskalinė sritis, vidurinė sritis – apytiksliai sparno viduryje esantis plotas tarp pamato srities ir uždiskinės srities
- discal cell · diskinė gardelė – apytiksliai sparno viduryje esanti didoka vabzdžio sparno gardelė
- discal scutellar seta · diskinis vidukrūtinio skydelio šerelis – suaugusio dvisparnio (Diptera) vienas iš šerelių, esančių ant vidukrūtinio skydelio
- discal seta · diskinis šerelis – suaugusio dvisparnio (Diptera) vienas iš poros ar kelių porų standžių šerelių, esančių netoli pilvelio tergito vidurio ties galiniu jo kraštu
- disease · liga – organizmo normalios fiziologinės būklės sutrikimas dėl žalingų veiksnių
- disinsectization · dezinsekcija – kenksmingų vabzdžių naikinimas
- disjunct · disjunkcinis – perskirtas, neištisinis (geografine ar kita prasme), pvz., organizmo disjunkcinis arealas – organizmo paplitimo plotas dviejose ar daugiau viena nuo kitos geografiškai izoliuotose (dažnai labai nutolusiose) teritorijose
- disk · antsparnio diskas – suaugusių vabalų (Coleoptera) antsparnio centrinė dalis
- disk · priešnugarėlės diskas – suaugusių vabalų (Coleoptera) priešnugarėlės centrinė dalis
- dispersal flight · išplitimo skrydis – sezoninis, masinis daugintis galinčių sparnuotų individų – termitų (Isoptera) – išskridimas iš lizdo, kad įkurtų naujas kolonijas
- disruptive coloration · klaidinamoji spalva – apsauginė vabzdžio spalva, kai vabzdžio kontūrai yra neryškūs, taip atskiros vabzdžio dalys tarsi susilieja su aplinka ir jį sunku pastebėti
- dissymmetry, asymmetry · asimetrija – netaisyklingas kūno dalių ar organų išsidėstymas kūno ašies atžvilgiu
- distal · tolimasis, distalinis – esantis toliau nuo kūno centro arba vidurio linijos
- disticercus · disticerkas – kai kurių dvisparnių (Diptera) patelių 2-asis cerko segmentas
- disticoxa · tolimoji dubenėlio dalis – kai kurių suaugusių dvisparnių (Diptera: Mycetophilidae) vidurinio dubenėlio tolimoji dalis
- distigalea · distigalėja – tolimasis galėjos segmentas
- distiphallus (dgs. distiphalli) · distifalas – dvisparnių (Diptera) patinų tolimoji edeaguso dalis
- ditrysian type of genitalia · dviangės genitalijos, ditryzinės genitalijos – suaugusių dviangių drugių (Lepidoptera: Ditrysia) patelių genitalijos; yra dvi lytinės sistemos angos: kopuliacijos ir kiaušintakio, skirta kiaušinėliams dėti; plg. vienaangės genitalijos, egzoporinės genitalijos
- diuresis · diurezė – Malpigijaus vamzdelių skysčių sekrecijos pagausėjimas po maitinimosi; sukelia hormonai
- diuretic hormone · diurezės hormonas – hormonas, sukeliantis diurezę
- diurnal insect · dieninis vabzdys – dieną aktyvus ar skraidantis vabzdys
- divergency · divergencija – laipsniškas vienos rūšies individų požymių išsiskyrimas per evoliuciją; išnyksta organizmai, turintys tarpinius, pereinamojo pobūdžio požymius, ir susidaro dvi naujos rūšys; divergencijos rezultatas – rūšių įvairovė
- diverticulum (dgs. diverticula) · išgauba, divertikulas – tuščiavidurio organo sienelės išgaubta vieta, paprastai uždara arba maišo pavidalo
- dorsal · nugarinis, dorsalinis – nukreiptas į nugaros pusę, esantis ant nugaros ar susijęs su vabzdžio nugaros puse
- dorsal diaphragm · nugarinė diafragma – vabzdžio pilvelio ertmės skersinė raumeninė pertvara, esanti po širdimi ir virš žarnyno; susitraukdama ∆ padeda hemolimfai cirkuliuoti
- dorsal field · nugarinis laukas – tiesiasparnių (Orthoptera) suglaustų priekinių sparnų horizontalus plotas
- dorsal gland · nugarinė liauka – mesvių (Lepidoptera: Lycaenidae) lervų išverčiamasis organas, esantis pilvelio 7-ajame segmente
- dorsal sclerite · nugarinis skleritas – apsiuvų (Trichoptera) lervų ant 9-ojo segmento nugarinės pusės esantis skleritas
- dorsocentral seta · šoninis nugaros vidurio šerelis, dorsocentralinis šerelis – vienas iš eilės šerelių, einančių išilgai dvisparnių (Diptera) centrinės krūtinės skydo dalies, šiek tiek nutolęs nuo centro į šoninius kraštus
- dorso-ventral · dorsoventralinis – nurodantis kryptį nuo nugaros pilvo link, pvz., dorsoventraliniai raumenys
- drone cell · trano akelė, trano narvelis – bičių korio akelė (6,6–6,9 mm skersmens), kurioje vystosi tranas
- drone layer · traninė motinėlė – nevaisinga bitė motinėlė, į bičių darbininkių akeles dedanti neapvaisintus kiaušinėlius
- drone · tranas – bičių patinas
- ductus bursae · kopuliacijos maišelio latakas, duktusas – drugio patelės vamzdelis, jungiantis kopuliacijos angą su kopuliacijos maišelio kūnu
- ductus ejaculatorius (dgs. ducti ejaculatorii), ejaculatory duct · išmetamasis sėklos latakas – vabzdžio patino lytinės sistemos neporinis latakas, kuriuo spermatozoidai poravimosi metu iš lytinės sistemos patenka į išorę arba į patelės lytinės sistemos latakus
- ductus seminalis · sėklos kanalas – dviangių drugių (Lepidoptera: Ditrysia) patelių kanalas, jungiantis kopuliacijos maišelį su bendruoju kiaušintakiu
- ductus spermathecae, spermathecal duct · sėklos priimtuvo latakas – vabzdžio patelės lytinės sistemos latakas, kuriuo spermatozoidai iš vaginos arba kopuliacijos maišelio patenka į sėklos priimtuvą arba kitą homologinę struktūrą
E
- ecdysial cleavage line, ecdysial line, ecdysial suture · nėrimosi linija – nesuaugusių vabzdžių nugarinėje galvos dalyje esanti apverstos „Y“ formos linija, išilgai kurios plyšta kutikulė, kai vabzdys neriasi
- ecomorph · ekomorfa – struktūriškai pakitusi kolembolų (Collembola) forma, kuriai būdingi redukuoti burnos organai ir kutikulės modifikacijos
- ecomorphosis · ekomorfozė – aplinkos veiksnių sukeltas polimorfizmas
- ecosystem · ekosistema – abipusiais ryšiais susijęs, funkciškai pastovus gyvosios ir negyvosios gamtos komponentų, tarp kurių vyksta medžiagų ir energijos apykaita, kompleksas
- ectoderm · ektoderma – gastrulės išorinis sluoksnis (išorinis gemalo lapelis); iš ektodermos susidaro vabzdžio nervų sistema ir integumentas
- ectoparasite · išorinis parazitas, ektoparazitas – organizmas, nuolatos arba laikinai gyvenantis kitų organizmų kūno paviršiuje, mintantis jų krauju, kt. audiniais
- ectophagous · ektofagas – gyvūnas, mintantis aukos arba šeimininko kūno išorėje; plg. endofagas
- ectophallus · ektofalas – vabzdžių patinų išorinis falo paviršius
- ectotrachea · ektotrachėja – išorinis trachėjos paviršius arba sluoksnis
- egg · kiaušinėlis – vabzdžio apvaisinta lytinė ląstelė, apsupta maisto medžiagomis ir apsauginiu apvalkalėliu (chorionu); dažniausiai būna apvalus arba ovalus; kartais kiaušinėlis susidaro ir be apvaisinimo
- elbowed antennae, geniculate antennae · alkūniškoji antena – vabzdžio antena, kuriai būdingas aštrus kampas, susidaręs tarp 1-ojo (labai ilgo) ir kitų antenos segmentų (dažniausiai gerokai trumpesnių); būdingos, pvz., straubliukams, skruzdėlėms
- elytra · antsparnis, elitra – vienas sparnas iš vabalų ir kitų vabzdžių pirmosios sparnų poros; antsparniai yra kieti, stipriai chitinizuoti, skraidyti nenaudojami; suglausti antsparniai apsaugo pilvelį ir užpakalinius plėvinius sparnus
- embriogenesis · embriogenezė – gemalo vystymasis kiaušinėlyje
- embryo · gemalas, embrionas – organizmas, ankstyvuoju vystymosi periodu esantis kiaušinėlio apvalkaluose arba motininio organizmo viduje; organizmo užuomazga
- embryonic period, embrionic development · gemalinis vystymasis, embrioninis vystymasis – vabzdžio vystymasis kiaušinėlyje
- empodium (dgs. empodia) · empodija – šerelio arba skiautės pavidalo atauga, esanti vabzdžio letenėlės gale, tarp pulvilių
- endemic (endemic organism) · endemas, (endeminis organizmas) – augalas, gyvūnas ar kitas organizmas, paplitęs tik tam tikroje geografiškai ribotoje teritorijoje (pvz., Alpių kalnų ∆, Madagaskaro ∆, Pietų Europos ∆).
- endobiotic (endobiontic) insect · endobiontinis vabzdys – smulkus, augalų audinių viduje gyvenantis vabzdys, pvz., minuojantieji vabzdžiai
- endobiotic life style · endobiontinis gyvenimo būdas – gyvenimo būdas augalų audinių viduje (būdingas daugeliui parazitų, minuojantiesiems vabzdžiams ir t. t.).
- endochorion · endochorionas – vabzdžio kiaušinėlio choriono vidinis sluoksnis
- endocrine gland · vidaus sekrecijos liauka, endokrininė liauka, belatakė sekrecijos liauka – vabzdžio liauka, kuri gaminamus hormonus išskiria tiesiai į hemolimfą; plg. išorinės sekrecijos liauka
- endocuticle · endokutikulė – vidinis kutikulės sluoksnis, minkštesnis ir šviesesnis negu egzokutikulė (išorinis kutikulės sluoksnis)
- endoderm · entoderma – gastrulės vidinis sluoksnis (vidinis gemalo lapelis); iš entodermos susidaro vabzdžio vidurinės žarnos epitelis
- endomitosis · endomitozė – kartotinis chromosomų padaugėjimas ląstelėje be ląstelės ir branduolio dalijimosi
- endoparasite · vidinis parazitas, endoparazitas – parazitas, gyvenantis kito organizmo audiniuose arba organuose
- endophagous · endofagas – organizmas, mintantis šeimininko (kito organizmo) viduje; plg. ektofagas
- endophallic cavity · endofalo ertmė – kai kurių tiesiasparnių (Orthoptera: Ensifera) patinų ertmė, į kurią atsiveria gonopora
- endophallic membrane · endofalo membrana – kai kurių tiesiasparnių (Orthoptera: Caelifera) falo vidinių ertmių membrana
- endophallic sclerite · endofalo skleritas – tiesiasparnių (Orthoptera) patino vienas iš skleritų, esančių endofalo membranoje
- endophallic tube · endofalo vamzdelis – dvisparnių (Diptera) patino vienas ar daugiau plėvinių vidinių vamzdelių, sudarančių endofalą
- endophallus (dgs. endophalli) · endofalas – vabzdžių patinų vidinė, vamzdelio pavidalo falo ertmė, prasidedanti edeaguso pradžioje, kur į jį atsiveria sėklos išmetamasis latakas, ir pasibaigianti galiniame edeaguso gale, ties falotrema; ∆ dažniausiai išsiverčia į išorę
- endopleurite · endopleuritas – nuo krūtinės pusės einanti „Y“ formos kutikulės įauga, susidedanti iš pleurito keteros ir pleurito apofizės
- endoskeleton · vidinis skeletas, endoskeletas – sklerotizuotos ataugos, besitęsiančios nuo išorinio skeleto į kūno vidų; prie vidinio skeleto ataugų tvirtinasi raumenys
- endosternite · endosternitas – krūtinės sternito kutikulės vidinis įlinkimas, kuris iš dalies yra raumenų prisitvirtinimo vieta
- endotheca · endoteka – vabzdžių patino falotekos vidinė sienelė
- endothermy · endotermija – gebėjimas padidinti kūno temperatūrą, nepriklausomai nuo išorės temperatūros
- endotoxin · endotoksinas – mikroorganizmų gaminami toksinai, kurie į aplinką patenka tik mikroorganizmui žuvus ar suirus
- enervis · begyslis sparnas – vabzdžio sparnas, neturintis gyslų
- entomiasis · entomiazė – dažniausiai gyvūnų audinių pažeidimas, sukeltas vabzdžių
- entomochory · entomochorija – augalų sėklų, sporų arba organizmų išplitimo būdas, kai juos perneša judrūs vabzdžiai
- entomofauna · entomofauna – istoriškai susiformavusi tam tikros geografinės erdvės vabzdžių rūšių visuma
- entomogamy · entomogamija – procesas, kai vabzdžiai apdulkina žiedinius augalus
- entomography · entomografija – vabzdžių arba jų biologijos aprašymas
- entomological pin, insect pin · entomologinis smeigtukas – apie 4,3 cm ilgio smeigtukas vabzdžiams smaigstyti, numeruojami pagal storį: „000“ (patys ploniausi), „00“ (truputį storesni), 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 (storiausi)
- entomologist · entomologas – mokslininkas, tiriantis vabzdžius
- entomology · entomologija – mokslas, tiriantis vabzdžius
- entomopathogen · entomopatogenas – organizmas (dažniausiai bakterijos, virusai, protistai arba grybai), sukeliantis vabzdžių ligas
- entomopathogenic · entomopatogeninis – sukeliantis vabzdžių ligas
- entomophagous · entomofagas – parazitinis ar plėšrusis vabzdys, mintantis kitais vabzdžiais, pvz., vytis, boružė, auksaakė ir kt.
- entomophily · entomofilija – augalų žiedų prisitaikymas kryžmiškai apsidulkinti vabzdžių pernešamomis žiedadulkėmis; būdinga daugumai žiedinių augalų
- entomophobia · entomofobija – liguista, nepagrįsta vabzdžių baimė
- entomosis · entomozė – invazinė gyvulių liga, kurią sukelia parazitiniai vabzdžiai ar jų lervos
- enzyme, biocatalyst · fermentas, enzimas – baltymas, katalizuojantis (greitinantis) chemines reakcijas
- epandrium (dgs. epandria) · epandriumas – vabzdžių patino, dažniausiai dvisparnių (Diptera), pilvelio 9-asis tergitas
- epiandrium (dgs. epiandria) · epiandriumas – skorpionmusių (Mecoptera) patino į užpakalinę pusę ištįsusi 9-ojo tergito dalis, dažnai porinė
- epicranial arm · epikraniumo siūlės atšaka – viena iš dviejų suaugusio vabzdžio galvos kapsulėje esančios „Y“ formos epikraniumo siūlės atšakų
- epicranial suture · epikraniumo siūlė, epikranialinė linija – suaugusio vabzdžio galvos kapsulėje virš antenų esanti „Y“ formos siūlė
- epicranium · epikraniumas – viršutinė vabzdžio galvos kapsulės dalis nuo kaktos iki kaklo; epikraniumui priklauso kakta, viršugalvis ir skruostai
- epicuticle · epikutikulė – plonas išorinis vabzdžių kutikulės sluoksnis, sudarytas iš kutikulino sluoksnio ir vaško
- epidermal mine · epiderminė mina – augalo lapo pažeidimas vabzdžio lervai mintant ir gyvenant tik lapo epidermyje, po kutikule; parenchima lieka nepažeista
- epidermis · epidermis, hipoderma – vabzdžio integumento ektoderminis ląstelių sluoksnis, esantis po kutikule (vienos ląstelės storio); ∆ formuoja kutikulę
- epigynium · epiginiumas – giniumo tergitas
- epimeron (dgs. epimera) · epimera – vabzdžio krūtinės pleurito užpakalinė dalis
- epimorphosis · epimorfozė – vystymosi forma: iš kiaušinėlio išsiritęs vabzdys turi visus kūno segmentus, kurie susiformuoja dar embrioninėje vystymosi fazėje – kiaušinėlyje; plg. anamorfozė
- epiphallus (dgs. epiphalli) · epifalas – pora tarakonų patino valvų, išsidėsčiusių ties nugarine falo puse; kai kurių tiesiasparnių (Orthoptera: Caelifera) patinų atskirtas skleritas, esantis virš falo, nugarinėje jo pusėje; dvisparnių (Diptera, ypač Brachycera) patino išorinė atauga, einanti nuo užpakalinio bazifalo paviršiaus
- epipharynx · viršryklis, epifarynksas – vabzdžių burnos plėvinis viršutinis paviršius, kuriame yra skonio receptoriai
- epiphysis · epifizis – daugelio drugių šeimų suaugėlių ant priekinių kojų blauzdų esanti pailgo lapelio ar pentino formos atauga, skirta antenoms valyti
- epipleuron (dgs. epipleura) · antsparnio epipleura – suaugusių vabalų (Coleoptera) nulinkęs arba išlinkęs antsparnio šoninis kraštas
- epiproct · epiproktas – pilvelio 11-ojo segmento nugarinis paviršius; gali būti išaugos pavidalo virš analinės angos; pilvelio 11-ojo segmento nugarinė liekana
- epipygium (dgs. epipygia) · epipigiumas – suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) pilvelio paskutinio segmento tergitas; plg. hipopigiumas, epiproktas
- episternal scrobe · episternos duobutė – beveik visų suaugusių smaugtapilvių plėviasparnių (Hymenoptera: Apocrita) maža įduba ant vidukrūtinio episternos, truputį prieš epimerą
- episternum (dgs. episterna) · episterna – vabzdžio krūtinės pleurito priekinė dalis
- epistoma · epistoma – viršutinės lūpos burninis kraštas arba skleritas, esantis iškart už viršutinės lūpos, t.y. priešpriekaktis, priekaktis arba kakta su priekakčiu
- epistomal ridge · kaktos ir priekakčio ketera – vidinė ketera, kurią formuoja kaktos ir priekakčio siūlė
- epitoky · epitokija – morfologiniai pakitimai, susiję su lytiškai aktyviu ir neaktyviu suaugėlių gyvenimo periodais
- epomia · epomija – skersinė ketera, esanti kai kurių suaugusių plėviasparnių (pvz., Ichneumonidae) priešnugarėlės šonuose
- erythropsin · eritropsinas – spalvota cheminė medžiaga, aptinkama naktinių vabzdžių akių tinklainėje
- erythropterine · eritropterinas – pterinas, suteikiantis raudoną spalvą
- ethology · etologija – mokslas, tiriantis gyvūnų elgesį natūralioje aplinkoje
- ethyl acetate · etilacetatas, etilo acetatas – acto rūgšties etilo esteris, CH3COOC2H5; bespalvis, lakus, nuodingas skystis, entomologijoje naudojamas vabzdžiams marinti
- eucoxa · priekinė dubenėlio dalis – vabzdžio kojos dubenėlio priekinė dalis
- Euparal · euparalis – stingstanti medžiaga, naudojama nuolatiniams morfologiniams mikropreparatams gaminti
- eurybiotic (eurybiontic) · euribiontas – organizmas, galintis gyventi didelio aplinkos veiksnių (temperatūros, drėgnumo ir kt.) svyravimo sąlygomis; plg. stenobiontas
- eurythermal animal · euriterminis gyvūnas – gyvūnas, prisitaikęs gyventi įvairiomis temperatūros sąlygomis; plg. stenoterminis gyvūnas
- eurytopic animal · euritopinis gyvūnas – gyvūnas, prisitaikęs gyventi įvairiuose biotopuose ar geografinėse zonose; jo arealas būna labai platus; plg. stenotopinis gyvūnas
- eversible gland · išverčiamóji liaukà – kai kurių suaugusių blakių (Hemiptera: Heteroptera: Saldidae) liauka, esanti užpakalinėje tarpsegmentinėje 7-ojo sternito šonų membranoje; vikšrų kvapinė liauka, esanti prieškrūtinyje; išgąsdintas vikšras staiga išverčia šią liauką į išorę taip, kad ji tampa matoma
- exarate pupa, free pupa · laisvoji lėliukė – lėliukė, kurios sparnai, antenos ir kojos laisvai prigludę prie kūno, lengvai nuo jo atsiskiria; ∆ būdinga, pvz., tinklasparniams, apsiuvoms, plėviasparniams ir daugumai pilnutinės metamorfozės vabzdžių, išskyrus drugius ir muses
- excreta · ekskretai – galutiniai vabzdžio medžiagų apykaitos produktai, išskiriami iš organizmo (šlapimas, išmatos)
- excretion · šalinimas, ekskrecija – organizmui nereikalingų medžiagų apykaitos atliekų (ekskretų) ir kai kurių kenksmingų medžiagų šalinimas iš organizmo arba jų saugojimas netirpių darinių pavidalu
- exochorion · egzochorionas – vabzdžio kiaušinėlio išorinis choriono sluoksnis
- exocrine gland · išorinės sekrecijos liauka, egzokrininė liauka, latakinė sekrecijos liauka – vabzdžio liauka, kurios gaminami produktai lataku išsiskiria į išorę; plg. vidinės sekrecijos liauka
- exocuticle · egzokutikulė – kietas ir paprastai tamsus išorinis kutikulės sluoksnis, esantis tarp endokutikulės ir epikutikulės
- exophagous · egzofagas – vabzdys (dažniausiai kai kalbama apie jų lervas), kuris minta išorėje
- exoporian type of genitalia · egzoporinės genitalijos – genitalijos, būdingos suaugusioms Exoporia drugių (Lepidoptera: Exoporia: Hepialoidea, Mnesarchaeoidea) patelėms; šis genitalijų tipas artimas dviangėms genitalijoms, tačiau skiriasi dviem pagrindiniais bruožais: 1) būdingos dvi lytinės sistemos angos (viena kopuliacinė, kita kiaušinėliams dėti), kurios, skirtingai nuo dviangių genitalijų, yra tame pačiame, 9-ajame, pilvelio segmente; 2) nėra sėklos kanalo (kuriuo dviangių drugių spermatozoidai iš kopuliacijos maišelio patenka į bendrąjį kiaušintakį), todėl išorėje esančiu sėklos grioveliu spermatozoidai keliauja iš kopuliacijos maišelio link kopuliacinės angos ir toliau į kiaušintakio angą; plg. vienaangės genitalijos, dviangės genitalijos
- exoskeleton · išorinis skeletas, egzoskeletas, ektoskeletas – vabzdžių ir kitų nariuotakojų paviršinis skeletas, sudarytas iš sukietėjusio integumento
- exotic · egzotinis organizmas – neįprastas gyvūnas, atvežtas iš tolimų, labai skirtingo klimato kraštų
- extensor muscle · tiesiamasis raumuo – raumuo, ištiesiantis ar tiesinantis galūnę arba kitą struktūrą
- external apodeme · išorinė apodema – kai kurių uodų (Diptera: Culicidae) patinų gonokoksito išorinės arba šoninės sklerotizacijos pamatinis ištįsimas
- extinct taxon · išnykęs taksonas – gyvūnų grupė, kurios atstovai jau išmirę
- exuviae (vns. ir dgs.) · išnara, egzuvijus, ekzuvijus – kūno danga, iš kurios išsinėrė vabzdys arba kitas nariuotakojis
- exuvial space · išnaros tarpas – tarpas tarp epidermio ir kutikulės, susidarantis po apolizės
- eye cap · akies gaubtuvėlis – kai kurių drugių (suaugėlių) (pvz., gaubtagalvinių – Nepticuloidea) išplatėjęs antenos pagrindas, iš dalies ar visiškai dengiantis akį, kai vabzdys ilsisi nuleidęs antenas
- eye index · akies indeksas – santykinis dydis, rodantis drugio (suaugėlio) sudėtinės akies vertikalaus skersmens ir kaktos aukščio santykį; sudėtinės akies skersmuo, padalytas iš kaktos aukščio
F
- facet · facetė – šešiabriaunė išorinė omatidijos dalis
- face · veidas – suaugusių dvisparnių (Diptera) kaktos dalis žemiau antenų, šonuose ribojasi su sudėtinėmis akimis, o pilvinėje pusėje – su kaktos ir priekakčio siūle, o jei tokios nėra, tai ties priekinėmis tentoriumo įdubomis
- facultative diapause · nebūtinoji diapauzė, fakultatyvioji diapauzė – vabzdžių su daugiacikliu vystymusi diapauzė, kurią paprastai sukelia trumpėjanti diena ir mažėjanti temperatūra, o nutraukia ilgėjanti diena ir didėjanti temperatūra
- facultative · fakultatyvus – nebūtinas, laisvai pasirenkamas; kalbant apie minuojančiuosius vabzdžius – fakultatyvusis endobiontinis gyvenimo būdas, būdingas tik pirmajai (ar pirmosioms) lervos vystymosi stadijai; priešingybė – obligatinis
- false ovipositor · netikroji kiaušdėtė – apsiuvų (Trichoptera) patelių pilvelio 9-asis segmentas, jei jis yra siauras ir įtraukiamas
- false spiracle · netikroji kvapinė – skorpionblakių (Hemiptera: Heteroptera: Nepidae) 3–5-uosiuose pilvelio segmentuose esančios rėčio pavidalo struktūros (jų yra 3 poros) netoli kvapinių, bet nesusijusios su trachėjų sistema
- family · šeima – sistematinė kategorija, jungianti artimas (giminiškas) gentis; būrio dalis; lotyniškas šeimos pavadinimas visada baigiasi baigmeniu -idae
- family name · šeimos pavadinimas – mokslinis šeimos rango taksono pavadinimas
- fascia · juosta – vabzdžių sparnų skersinė juosta arba plati linija
- fastigium · viršugalvio kūgis – daugelio tiesiasparnių (Orthoptera) kūgio pavidalo priekinė viršugalvio išauga, esanti tarp akių
- fat body · riebalinis kūnas – stambių ląstelių sankaupa vabzdžio kūne, ypač paskutinių ūgių lervose ar nimfose; ∆ atlieka maisto medžiagų kaupimo ir šalinimo funkcijas
- fauna · fauna – istoriškai susiformavusi tam tikros geografinės erdvės gyvūnų rūšių visuma; ∆ gali būti skirstoma pagal sistematines gyvūnų grupes, pvz., pagal geologinį laikotarpį – kainozojaus, ledynmečio, pagal gyvenamąją vietą – dirvožemio, ežero, pagal gyvūnų praktinę reikšmę – parazitų ∆
- faunistic · faunistinis – susijęs su gyvūnija, jos tyrimu; kalbant apie įvairovę
- faunogenesis (retai vartojamas angl. literatūroje) · faunogenezė – faunos istorinis formavimasis, vystymasis, evoliucija
- feces, excrement, frass · išmatos, ekskrementai – atliekos, išstumiamos per išangę
- fecundity · vaisingumas – vidutinis vabzdžio padedamų kiaušinėlių kiekis
- female · patelė – individas, turintis tik tuos lytinius organus, kurie gamina kiaušinėlius
- femur (dgs. femora) · šlaunis – vabzdžio kojos 3-iasis segmentas
- fertilization · apvaisinimas – spermatozoido įsiskverbimas pro kiaušialąstės mikropilę ir šių lytinių ląstelių susijungimas; plg. apsėklinimas ir kopuliacija
- field bee, forager bee, field bee · bitė rinkėja, lauko bitė – vyresnė nei trijų savaičių amžiaus bitė darbininkė, renkanti nektarą, vandenį, žiedadulkes, dervas (pikiui gaminti)
- filament · siūliškoji išauga, filamentas – ilga, siūlo pavidalo (maždaug vienodo storio per visą ilgį) išauga
- file · brūžas – eilė mažų chitinizuotų dantelių, esančių ant kai kurių tiesiasparnių užpakalinių kojų šlaunų vidinio paviršiaus; šie danteliai trinasi į priekinį sparną ir sukelia tam tikrą garsą
- filiform antenna, thread-like antenna, simple antenna · siūliškoji antena – vabzdžio antena, sudaryta iš beveik vienodų cilindriškų segmentų, išskyrus 1-ąjį; tokios antenos būdingos, pvz., žygiams, tarakonams
- filter chamber · filtruojančioji kamera – daugumos lygiasparnių vabzdžių virškinamojo trakto dalis, susidariusi glaudžiai susilietus priekinei ir užpakalinei vidurinės žarnos dalims (apribotos plėviniu apvalkalu) arba malpigijaus vamzdeliams priaugus prie žarnyno priekinės žarnos vožtuvo srityje; dėl filtruojančiosios kameros vanduo ir balastiniai angliavandeniliai patenka į žarnyną, kur jie perfiltruojami pačioje žarnyno pradžioje, o į vidurinę žarną patenka tik santykinai koncentruotas ir baltymingas mitybinis tirpalas
- first axillary sclerite · pirmasis pažastinis skleritas, pirmasis aksiliarinis skleritas – priekinė lanksti vabzdžio sparno pamato plokštelė, kurios tolimasis kraštas turi tarpinę gyslą
- first gonapophysis · pirmasis gonapofizis – vienas (viršutinis) iš vabzdžio patelės pilvelio 8-ojo segmento gonapofizių, sudarančių kiaušdėčio plokšteles
- first segment · pirmasis segmentas – segmentuotos galūnės dalis, esanti arčiausiai kūno
- first thoracic spiracle · pirmoji krūtinės kvapinė – priekinė vidukrūtinio kvapinė, dažnai pasislinkusi į užpakalinę prieškrūtinio dalį
- flabellum · šaukštelis – bičių (Hymenoptera: Apoidea) liežuvėlio gale esanti šaukšto pavidalo plokštelė
- flagellomere · botagėlio segmentas, flagelomeras – vabzdžio antenos 3-iasis ar tolimesnis segmentas
- flagellum, funiculus · botagėlis – pagrindinė vabzdžio antenos dalis, sudaryta iš daugelio segmentų (flagelomerų), išskyrus pirmuosius du antenos segmentus – kotelį ir stiebelį
- flexor muscle · lenkiamasis raumuo – raumuo, kuris lenkia segmentuotą struktūrą
- flight hole · išskridimo anga – medžio kamieno ar šakos anga, kuri lieka išskridus suaugusiems medieną gręžiantiems vabzdžiams
- flightless · neskraidantysis vabzdys – vabzdys, kuris neturi sparnų arba turi redukuotus ir nefunkcionuojančius sparnus
- flight season · skraidymo laikas – laikotarpis, kuriuo skraido suaugęs vabzdys
- flora · flora – tam tikros teritorijos ar visos Žemės augalų rūšių visuma
- fold line · klostės linija – linija, išilgai kurios sparnas sulenkiamas vabzdžiui neskrendant
- follicle cell · folikulo ląstelė – viena iš ląstelių, sudarančių vabzdžio ovariolės folikulinį epitelį
- follicle · folikulas – vabzdžio ovariolėje esantis oocitas su jį gaubiančiu folikuliniu epiteliu
- follicular epithelium · folikulinis epitelis – ląstelių sluoksnis, gaubiantis ovariolėje besivystantį oocitą
- food canal, food channel · maisto kanalas – prieš cibariumą esantis kanalas, pro kurį įsiurbiamas skystas maistas; būdingas vabzdžiams su siurbiamaisiais burnos organais
- forceps (dgs. forcipes) · žnyplės – vabzdžio pilvelio gale esančios kablio arba žnyplių pavidalo išaugos; žnyplės gali būti naudojamos kopuliacijai, gintis nuo priešų, grobiui pulti, jutimo organų funkcijoms atlikti
- forecoxa · priekinis dubenėlis – vabzdžio priekinės kojos dubenėlis
- forefemur · priekinė šlaunis – vabzdžio priekinės kojos šlaunis
- foregut, stomodeum · priekinė žarna – vabzdžio žarnyno priekinė dalis (ektoderminės kilmės), einanti nuo burnos ertmės iki vidurinės žarnos
- foreleg · priekinė koja – pirmosios kojų poros koja, esanti ant vabzdžio rieškrūtinėlės
- forensic entomology · teismo entomologija – teisminės praktikos veikla, susijusi su vabzdžių panaudojimu kriminalinėse bylose, pvz., nustatant mirties laiką (praėjus 2–3 savaitėms, žmogaus mirties laikas gali būti nustatomas kelių valandų tikslumu)
- foretarsus · priekinė letenėlė – vabzdžio priekinės kojos letenėlė
- foretibia · priekinė blauzda – vabzdžio priekinės kojos blauzda
- foretrochanter · priekinis klubas – vabzdžio priekinės kojos klubas
- forewing · priekinis sparnas – vabzdžio vidukrūtinio šone esantis pirmosios sparnų poros sparnas
- formalin · formalinas – 37–40% formaldehido vandeninis tirpalas (metanalis); konservantas, naudojamas vabzdžiams (ypač jų lervoms) fiksuoti
- formic acid · skruzdžių rūgštis – metano rūgštis, HCOOH; skruzdėlių gynybos priemonė, kurią gamina ir išskiria skruzdėlių nuodų liaukos
- formicary · dirbtinis skruzdėlynas, formikariumas – dirbtinis skruzdėlių lizdas, esantis žmogaus pagamintame įrenginyje; dažniausiai naudojamas skruzdėlių tyrimų laboratorijose
- fossil · fosilija – suakmenėjusi ar kitaip išsilaikiusi geologinių periodų organizmų liekana, randama Žemės plutos sluoksniuose (bestuburių kriauklės, kiauteliai, stuburinių kaulai ir pan.), jos atspaudas arba organizmo veiklos pėdsakas; Lietuvoje fosilijos randamos ordoviko, silūro, devono, permo, juros ir kreidos geologinių periodų jūrinės kilmės nuosėdiniuose sluoksniuose; gintare išlikusios vabzdžių ar augalų liekanos yra ankstyvojo neogeno periodo (prieš 5–30 mln. m.)
- fossorial leg · rausiamoji koja – vabzdžio koja, pritaikyta rausti; rausiamosios kojos būdingos, pvz., kurkliams (Orthoptera: Gryllotalpidae)
- frenular bristle · frenuliumo šerelis – daugelio drugių patelių vienas šerelių, sudarančių frenuliumą
- frenulum · frenuliumas – daugelio drugių tvirtas šerelis (patinų) ar šereliai (patelių) ant užpakalinio sparno pamato priekinio krašto, reikalingi užpakaliniams sparnams sukabinti su priekiniais (ypač svarbu skrendant)
- frons · kakta – vabzdžio galvos priekinė dalis, esanti žemiau viršugalvio
- frontal · priekinis, frontalinis – esantis priekinėje pusėje
- frontal ganglion · nervinis kaktos mazgas – vabzdžio simpatinės nervų sistemos mazgas, esantis priešais galvos smegenis, virš stemplės; pagrindinė simpatinės nervų sistemos dalis
- frontal plate of the tentorium · priekinė tentoriumo plokštelė – tarakonų (Blattaria) galvos plokštelė, sudaryta iš suaugusių priekinių tentoriumo apodemų pamatinių dalių
- frontal suture · kaktos siūlė – vabzdžio galvos kapsulėje esanti siūlė, sudaryta iš epikraniumo siūlių atšakų
- frontoclypeal suture, epistomal suture · kaktos ir priekakčio siūlė, epistomalinė siūlė – vabzdžio galvos skersinė siūlė, skirianti kaktą nuo priekakčio
- frontoclypeus · kakta su priekakčiu – struktūra, susidedanti iš kaktos ir priekakčio, kai siūlė tarp jų sunykusi
- frontogenal suture · kaktos ir skruosto siūlė – suaugusių dvisparnių (Diptera) galvos siūlė, einanti virš priekinės tentoriumo įdubos, ties antenos pagrindu
- frugivore · vaisėdis – gyvūnas, mintantis vaisiais
- fruit mine, carponome · vaisių mina – mina žaliuosiuose vaisiaus audiniuose; pvz., klevo skristukuose
- fuchsine, rosaniline · fuksinas, rozalininas – sintetinis raudonos spalvos dažiklis, naudojamas mikroskopiniams preparatams daryti; N-(4-aminofenil)-N-(3-amino-4-metilfenil)-1,4-benzochinondiiminas
- full-depth mine · abipusė mina, pilnutinė mina – augalo lapo pažeidimas, kai vabzdžio lerva išgraužia visas minkštąsias lapo dalis, tačiau palieka apatinį ir viršutinį epidermius
- fultura inferior (dgs. fulturae inferiores) · apatinė atrama – drugio (Lepidoptera) patino diafragmos pilvinės dalies sklerotizuota struktūra, esanti žemiau (pilvinės pusės link) edeaguso, įskaitant žiedelio ir jukstos pilvinės dalies struktūras
- fultura superior (dgs. fulturae superiores) · viršutinė atrama – drugio (Lepidoptera) patino diafragmos nugarinės dalies sklerotizuotos struktūros, esančios aukščiau (nugarinės pusės link) edeaguso, įskaitant žiedelio ir transtilos nugarinės dalies struktūras
- fumigant · dujinis insekticidas – insekticidas, naikinantis vabzdžius; į jų organizmą patenka pro kvėpavimo takus, pvz., metilo bromidas, sieros dioksidas ir kt.
- fundatrix (dgs. fundatrices) · patelė pradininkė – iš žiemojančio kiaušinėlio išsiritusi besparnė, gyvavedė, partenogenetinė amarų (Hemiptera: Aphididae) patelė
- fungus garden · grybų sodas – skruzdėlyno ertmė, kurioje kai kurios skruzdėlės (Hymenoptera: Formicidae: Myrmecinae: Attini) augina grybus maistui
- furca (dgs. furcae) · sternito šakutė, furka – daugelio vabzdžių krūtinės sternito „Y“ pavidalo vidinė apodema, susidariusi susijungus ir suaugus porinėms sternitų apofizėms; prie sternito šakutės tvirtinasi raumenys
- furcal pit · sternito šakutės įduba, furkalinė duobutė – vabzdžio krūtinės sternito išorinė įduba, esanti toje vietoje, kur prie sternito tvirtinasi šakutė
- furcula · šokamoji šakutė – kolembolų (Collembola) šokinėjimo organas, esantis ant pilvelio 4-ojo arba 5-ojo segmento
- fusiform antenna, spindle-shaped antenna · verpstiškoji antena – vabzdžio antena, kurios storiausia dalis yra antenos vidurys, o priekinė ir užpakalinė dalys yra plonesnės
G
- galea (dgs. galeae) · galėja, išorinė kramtomoji plokštelė, išorinė maksilės skiautė – į išorę nukreipta vabzdžio apatinio žando tolimoji dalis, einanti nuo apatinio žando stiebelio
- gall · galas, cecidija, zoocecidija – patologinė kurios nors augalo dalies (lapo, pumpuro) išauga, kurią sukelia vabzdžiai ir kai kurie kiti organizmai, paveikdami augalo audinius mechaniškai ar chemiškai
- ganglion (dgs. ganglia) · nervinis mazgas, ganglijas – nervinių ląstelių, skaidulų ir neuroglijos telkinys; svarbiausia centrinės nervų sistemos sudedamoji dalis
- gastrula · gastrulė – daugialąsčių gyvūnų gemalo raidos stadija (po blastulės), kurioje gemalas turi dviejų sluoksnių sienelę ir ertmę, kuri anga jungiasi su aplinka
- gastrulation · gastruliacija – daugialąsčių gyvūnų gemalo morfogeniniai pakitimai, po kurių jie pereina iš blastulės į gastrulės stadiją
- gena (dgs. genae) · skruostas – vabzdžio galvos šonuose, žemiau sudėtinių akių, esanti sritis
- genal bristle · skruosto šerelis – vienas iš šerelių, esančių ant suaugusių dvisparnių (Diptera) skruosto, netoli apatinio akies krašto
- genal comb, genal ctenidia · skruosto ktenidijos – suaugusių blusų (Siphonaptera) tvirtų, atgal nukreiptų dyglių eilė, esanti ant priekinės pilvinės skruosto dalies
- generation · karta, generacija – grupė tos pačios vabzdžių rūšies individų, išsiritusių apytikriai tuo pačiu metu; vabzdžio vystymosi periodas nuo vienos iki kitos, tokios pačios, vystymosi stadijos, dažniausiai nuo kiaušinėlio iki kiaušinėlio
- genesis · genezė – ko nors atsiradimas ir plėtotės būdas; kilmė
- genital capsule · genitalinė kapsulė – žr. kapsulė
- genital chamber · genitalinė ertmė – kai kurių vabzdžių patinų pilvelio apatinėje dalyje esantis 9-ojo ir 10-ojo sternitų vidinis įlinkimas, formuojantis ertmę, kurioje yra kopuliacijos organai; beūsių (Protura) patinų pilvelio 11-ojo ir 12-ojo sternitų vidinis įlinkimas, formuojantis ertmę, kurioje yra kopuliacijos organai; kai kurių tiesiasparnių (Orthoptera: Caelifera) ertmė, kurią sudaro paraproktai, skraistė ir subgenitalinė plokštelė; kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera) pigoforo įgaubimas, nuo bendros kūno ertmės atskirtas diafragma ir apimantis analinį vamzdelį, falą ir parameras; kai kurių vabzdžių patelių ertmė, įgaubta ties uodeginiu galu arba virš 8-ojo sternito ir apimanti gonoporą ir sėklos priimtuvo angą, dažnai susiaurėjanti į vamzdelio ar maišelio formos vaginą; tiesiasparnių (Orthoptera) patelių ertmė tarp subgenitalinės plokštelės, pilvinės kūno sienelės ir priekinių gonapofizių; iš pilvelio 8-ojo ir 9-ojo sternitų sudaryta auslindų (Dermaptera) patelių ertmė, į kurią atsiveria bendrasis kiaušintakis, sėklos priimtuvas ir tiesioji žarna; dvisparnių (Diptera) patelių maišelio ar vamzdelio pavidalo ertmė, esanti vidinėje lytinės angos pusėje, tarp 8-ojo ir 9-ojo pilvelio segmentų
- genitalia · genitalijos – vabzdžio kopuliacijos organai; jų sandara dažnai turi rūšiai būdingų bruožų, todėl jais remiamasi sistematikoje, pvz., identifikuojant rūšis ar analizuojant taksonų giminiškumą
- genitalia (=genitalarmature) · kopuliacijos aparatas, genitalinis aparatas – įvairių chitininių skleritų (kilusių iš paskutinių, stipriai modifikuotų pilvelio tergitų ir sternitų) ir lytinio latako galinės sklerotizuotos dalies (edeaguso) kompleksas; reikalingas vabzdžiams (dažniausiai drugiams) susikabinti per kopuliaciją; dažnai vadinamas genitaliniu aparatu
- genital opening · lytinė anga – vabzdžio pilvelio pilvinėje pusėje esanti patino sėklos išmetamojo latako arba patelės bendrojo kiaušintakio anga; ankstyvių (Plecoptera) patinų genitalinės ertmės anga
- genital plate · genitalinė plokštelė – į priekį nuo lytinės angos esanti kolembolų (Collembola) patelės pilvelio 5-asis sternitas; amarų (Hemiptera: Sternorrhyncha: Aphididae) 8-asis sternitas; cikadinių (Hemiptera: Auchenorrhyncha: Cicadomorpha) ir kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera: Enicocephalidae) patinų viena iš poros, dažniausiai horizontalių, kartais iš dviejų segmentų sudarytų plokštelių, esanti už pilvelio 9-ojo sternito; plėviasparnių (Hymenoptera) pilvelio 8-asis sternitas
- genital segment · genitalinis segmentas – vabzdžio pilvelio segmentas, susijęs su kopuliacijos organų susidarymu; patinų 9-asis, o patelių 8-asis ir 9-asis segmentai
- genital valve · genitalinė valva – žirgelių (Odonata) patelės šoninis gonapofizis; cikadų (Hemiptera: Auchenorrhyncha: Cicadoidea) pilvelio 9-asis sternitas, turintis pusmėnulio pavidalo pilvinę horizontalią plokštelę; kai kurių kabasparnių (Megaloptera: Sialidae: Sialis) 9-asis sternitas
- genotype · genotipas – individo genų visuma
- genus (dgs. genera) · gentis – sistematinė kategorija, jungianti giminiškas rūšis ir esanti šeimos dalis; ∆ gali būti sudaryta iš vienos arba daugiau rūšių
- genus name, generic name · genties pavadinimas – mokslinis genties rango taksono pavadinimas (vardas); pirmasis binomo žodis, nurodantis genties, kuriai priklauso rūšis, pavadinimą (vardą)
- geographical range, range · arealas – kurio nors gyvūnų sistematinio vieneto (pvz., rūšies, genties, šeimos) paplitimo plotas
- geophilous · geofilas – organizmas, gyvenantis ant žemės arba žemėje
- geotaxis · geotaksis – organizmų judėjimas žemės atžvilgiu; gali būti neigiamas ∆, kai organizmai juda tolyn nuo žemės ar iš jos, ir teigiamas ∆, kai organizmai juda į žemę ar jos link
- germarium (dgs. germaria) · germariumas – 1) vabzdžio sėklidės folikulo dalis (paprastai viršutinėje dalyje), kurioje prasideda spermatozoidų formavimasis; 2) vabzdžio kiaušidės ovariolės dalis, kurioje prasideda kiaušialąsčių formavimasis
- gill · žiauna – daugelio vabzdžių, gyvenančių vandenyje, kvėpavimo organas, kuris būdingas stadijoms iki suaugėlio
- girdle · liemens siūlas – kai kurių drugių patinų lėliukę (apytikriai kūno vidurį) juosiantis šilko siūlas, kurio galai pritvirtinti prie šakelės ar kito substrato; tokiu būdu ∆ prilaiko lėliukę
- gland · liauka – organas arba struktūra (dažniausiai daugialąstė, bet būna ir vienaląsčių), gaminanti specifinius cheminius junginius
- gland orifice · liaukos anga – skydamarių (Hemiptera: Sternorrhyncha: Coccoidea) išorinė anga, pro kurią liauka išskiria pagamintas medžiagas
- glassine envelope · entomologinis vokelis – nedidelis plono, lygaus, permatomo popieriaus vokelis, naudojamas vabzdžiams, ypač drugiams ir žirgeliams, laikyti
- glossa (dgs. glossae) · liežuvėlis, glosa – viena iš dviejų porų tolimųjų vabzdžio apatinės lūpos skiaučių; ∆ eina nuo tolimojo priesmakrio krašto, yra mažesnis ir nukreiptas vidinės pusės link; plg. prielėžuvėlis
- glossotheca · liežuvėlio dangalas – vabzdžių lėliukės dangalas, dengiantis liežuvėlį; kai kurių sfinksų (Lepidoptera: Shingidae: Manduca) liežuvėlio aptraukalas, dažniausiai laisvas (neprigludęs prie lėliukės kūno) ir rankenėlės formos
- glycogen · glikogenas – polisacharidas, susidedantis iš gliukozės liekanų; gyvulinis krakmolas, svarbiausias atsarginis polisacharidas; vabzdžių ∆ saugomas riebaliniame kūne
- gnathos (dgs. gnathi) · gnatosas, gnatos – drugio patino įvairios formos porinis skleritas, kuris jungiasi su uodeginiu tegumeno kraštu ir tęsiasi pilvinio užpakalinio krašto link; dažnai gnatoso atšakų tolimieji galai susijungia, suformuodami „V“, „Y“ ar kt. formos darinį
- gonad · lytinė liauka, gonada – liauka, kurioje formuojasi lytinės ląstelės; patinų sėklidėse formuojasi spermatozoidai, o patelių kiaušidėse – kiaušialąstės
- gonapophysis (dgs. gonapophyses) · gonapofizis – viena iš aplink gonoporą esančių galūnių (ne kojų)
- gonocoxite · gonokoksitas – gonopodo koksopoditas
- gonoduct · lytinės liaukos latakas – latakas, einantis nuo lytinės liaukos link lytinės angos
- gonopod · gonopodas – genitalinio segmento galūnė (ne koja)
- gonopore · gonopora – išorinė lytinės sistemos anga; tai patelių anga, pro kurią dedami kiaušinėliai, o patinų – sėklos išmetamojo latako anga, atsiverianti į endofalą
- graniculum (dgs. granicula) · granikulė – kai kurių meškučių (Lepidoptera: Arctiidae: Lithosiinae) nedidelė sklerotizacija ant vezikos (patinų) ir kopuliacijos maišelio (patelių) sienelių; būna nuo labai smulkių sustorėjimų iki iškilimų ir mažų dygliukų
- granular hemocyte, granulocyte, granular sphere · granulocitas, granuliocitas – fagocituojantis vabzdžio hemocitas; granulocitai panašūs į plazmatocitus, tačiau jų citoplazmoje gausu grūdelių (atsarginių maisto medžiagų)
- greater abdomen · didysis pilvelis – kai kurių kolembolų (Collembola: Sminthuridae) suaugę pirmieji 4 pilvelio segmentai
- greater ampulla · didžioji ampulė – kai kurių musių (Diptera: Muscomorpha: Calyptrate) sparno atramos pamatinės dalies išgaubtas padidėjimas; plg. mažoji ampulė
- gula · gula – prognatinių vabzdžių suaugę popakaušio apatiniai galai, sudarantys pilvinę plokštelę
- gular suture · gulos siūlė – linija, skirianti gulą ir skruostus; prognatinių vabzdžių popakaušio siūlės priekinis pilvinis ištįsimas
- gustatory organ · skonio organas – eilė sensilų, esančių lašalų (Ephemeroptera) nimfų trikampės viršutinės lūpos apačioje
- gustatory receptor · skonio receptorius – cheminis receptorius, reaguojantis į kietos ar skystos būsenos cheminių medžiagų dirgiklius
- gynium · giniumas – dvisparnių (Diptera) patelių pilvelio 8-asis segmentas
H
- habitat · buveinė – organizmų gyvenamoji vieta, kuriai būdingos maždaug vienodos aplinkos sąlygos, pvz., pilkosios kopos, skroblynas, miškapievė, mezofitinės šienaujamos pievos
- habitus · išvaizda, habitas – bendra vabzdžio kūno forma ir pavidalas
- haematophagous · hematofagas – vabzdys ar kitas organizmas, mintantis krauju
- haemolymph · hemolimfa – vabzdžių ir kitų bestuburių gyvūnų, turinčių atvirą kraujo sistemą, kraujagyslėmis ir tarpląstelinėmis ertmėmis cirkuliuojantis skystis
- hair · plaukelis – plona, lanksti plauko pavidalo kutikulės išauga, kurios diametras vienodas per visą ilgį
- hairy eye · plaukuotoji akis – vabzdžio sudėtinė akis, kurioje plaukeliai, esantys tarp ragenos lęšiukų, yra didesni už lęšiuko aukštį; plg. blakstienuotoji akis, pūkuotoji akis
- haltere · dūzgas – dvisparnių vabzdžių vietoj antrosios (užpakalinių) sparnų poros esantis porinis mažytės plokštelės ar buoželės pavidalo priedėlis; ant jų gausu mechaninių receptorinių sensilų; vabzdžiui skrendant, atlieka stabilizavimo funkciją
- hamulus (dgs. hamuli) · kabė – mažas kabliukas; vienas iš daugelio mažų kabliukų ant užpakalinio sparno priekinio krašto, laikantis priekinius ir užpakalinius sparnus
- haplotype · haplotipas – genties rūšis, kai gentyje tuo metu yra tik ji viena, bet ši rūšis nenurodoma kaip tipinė genties rūšis
- harpe · harpa – sklerotizuota struktūra, kai kurių drugių (Lepidoptera) patinų valvos vidiniame plote
- head · galva – vabzdžio kūno priekinė (pirma) dalis (tegma)
- heart · širdis – vabzdžio pilvelio nugarinėje pusėje esantis raumeningas, vamzdelio pavidalo pulsuojantis organas, sudarytas iš kelių kamerų (dažniausiai 1–8, kartais gali būti ir daugiau), priekinėje dalyje pereinantis į aortą; ∆ varo kraują (hemolimfą)
- hemi-elytron (dgs. hemi-elytra) · blakės antsparnis, hemielitra – vienas iš pirmosios sparnų poros sparnas; jo pamatinė dalis sukietėjusi (odiška), o galas plėvinis; neskraidomasis, atlieka apsauginę funkciją
- hemocoel · hemocelis – 1) gemalo kūno ertmė ar ertmės tarp mezodermos ir kitų gemalo sluoksnių; 2) kūno ertmė, kuria laisvai teka hemolimfa
- hemocoelic insemination · hemocelinis apvaisinimas – apvaisinimas, kai kopuliacijos metu kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera: Cimicoidea, Nabidae) ir vėduokliasparnių (Strepsiptera) spermatozoidai patenka į hemocelį, o ne į lytinę sistemą; plg. trauminis apsėklinimas
- hemocyanin · hemocianinas – melsvasis kvėpavimo pigmentas, esantis vabzdžio hemolimfoje; turi vario, išnešioja deguonį po organizmą
- hemocyte, haemocyte · hemocitas – kraujo ląstelė, būdinga vabzdžio hemolimfai; būna įvairių hemocitų, pvz., cistocitai, prohemocitai, plazmatocitai, granulocitai, enocitoidai ir kt.
- hemoglobin · hemoglobinas – raudonasis kvėpavimo pigmentas, esantis tik nedaugelio vabzdžių – kai kurių uodų (Diptera: Chironomidae) lervų, kai kurių vandens blakių (Hemiptera: Notonectidae: Anisopinae), parazitinių musių lervų (Diptera: Gasterophilidae: Gasterophilus)
- hemopoiesis · hemopoezė – naujų hemocitų formavimasis
- hemopoietic organ · hemopoetinis organas – grupė tam tikrų ląstelių, kurios formuoja hemocitus
- hermaphrodite · dvilytis, hermafroditas – gyvūnas, turintis ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus
- heterogony · heterogonija – kai kurių vabzdžių ar kt. gyvūnų kartų kaitos forma, kai skirtalytę kartą, išsivysčiusią iš apvaisintų kiaušinėlių (patinai ir patelės), keičia vienalytė karta, išsivysčiusi iš neapvaisintų kiaušinėlių (partenogenetinės patelės)
- hibernaculum, winter cocoon · žiemos kokonas – iš lapų ar kitos medžiagos padarytas (dažnai šilko siūlais sutvirtintas) apsauginis darinys, kuriame lerva žiemoja
- hilla (dgs. hillae) · hila – blusų (Siphonaptera) patelių maža galinė sėklos priimtuvo dalis
- hind coxa, metacoxa · užpakalinis dubenėlis – vabzdžio užpakalinės kojos dubenėlis
- hind femur · užpakalinė šlaunis – vabzdžio užpakalinės kojos šlaunis
- hindgut, proctodeum · užpakalinė žarna – vabzdžio žarnyno dalis, einanti nuo vidurinės žarnos galo iki analinės angos
- hind leg · užpakalinė koja – ant vabzdžio pakrūtinėlės esanti, viena iš trečiosios poros kojų
- hind tarsus · užpakalinė letenėlė – vabzdžio užpakalinės kojos letenėlė
- hind tibia · užpakalinė blauzda – vabzdžio užpakalinės kojos blauzda
- hind trochanter · užpakalinis klubas – vabzdžio užpakalinės kojos klubas
- hind wing · užpakalinis sparnas – vabzdžio pakrūtinio šonuose esantis vienas iš dviejų antrosios poros sparnų
- histogenesis · histogenezė – vabzdžio lėliukėje vykstantys sudėtingi procesai, kurių metu iš histolizės produktų formuojasi būsimo suaugėlio audiniai ir organai
- histolysis · histolizė – vabzdžio lervos audinių ir organų irimas; ∆ prasideda dar lervoje, bet pagrindinė proceso dalis vyksta lėliukėje; iš histolizės produktų vėliau susiformuoja būsimo suaugėlio audiniai ir organai
- hive · avilys – žmonių padarytas bičių būstas; dažniausiai tai medinis namelis su įdedamais ir išimamais korių rėmeliais
- hive odor · avilio kvapas – savitas bičių avilio kvapas, pagal kurį jos atskiria savo avilį
- Holarctic Region · Holarktis, holarktinė sritis, Holarktika – zoogeografinė sritis, apimanti Palearktį ir Nearktį (tačiau dažniausiai Palearktis ir Nearktis traktuojamos kaip atskiros sritys)
- holocrine secretion · holokrininė sekrecija – belatakių liaukų, kurių ląstelės išskirdamos sekretą suyra, fermentų išskyrimas į vidurinę žarną arba į seilių liaukos lataką
- holomorphology · holomorfologija – individualių organizmo savybių visuma nuo apvaisinimo iki mirties
- holoptic eyes · holoptinės akys – kai kurių žirgelių (Odonata: Anisoptera) ir daugelio dvisparnių (Diptera) patinų sudėtinės akys, besijungiančios viena su kita; plg. dichoptinės akys
- holotype · holotipas – svarbiausias kokios nors vabzdžių (ar kitų gyvūnų) rūšies tipinės serijos egzempliorius, fiksuojantis rūšies mokslinį vardą (pavadinimą). Jeigu dėl kokių nors priežasčių (pvz., pritaikius tobulesnius tyrimo metodus) aprašytą rūšį kiti specialistai suskaldo į dvi ar daugiau rūšių, senasis mokslinis vardas lieka su ta rūšimi, kuriai priklauso egzempliorius, pavadintas holotipu, o kitos, iš tipinės serijos išskirtos rūšys aprašomos kaip naujos ir joms suteikiami nauji vardai. Holotipą parenka ir pažymi pats autorius aprašydamas naują rūšį
- homeostasis · homeostazė – organizmo struktūros ir funkcijų, vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas
- homologous · homologiški požymiai – tos pačios kilmės požymiai: 1) trys ar daugiau požymių yra homologiški, jeigu kiekvienas iš jų yra dalis evoliucijos proceso, kuriame požymiai kinta viena kryptimi; 2) toks pat dviejų ar daugiau taksonų požymis (jeigu jų filogenetiškai artimiausias protėvis irgi turėjo tokį patį požymį)
- homologous · homologiškos struktūros – tos pačios kilmės struktūros; dvi ar daugiau struktūrų yra homologiškos, jeigu viena iš jų yra tiesiogiai kilusi iš antrosios; ∆ dar vadinamos evoliucinėmis eilėmis
- homology · homologija – morfologinis panašumas, per evoliuciją susiformavęs dėl bendros kilmės
- homoneurous venation · homoneurinis gyslotumas – tam tikras kai kurių drugių (Lepidoptera: Zeugloptera, Aglossata, Heterobathmiina, Dacnonypha, Exoporia) sparnų gyslotumas, kai priekiniai ir užpakaliniai sparnai yra panašūs
- homonym · homonimas – vienodai skambantys keli taksonų vardai, tačiau turintys skirtingą reikšmę; pagal Tarptautinį zoologijos nomenklatūros kodeksą, vėliau suteiktas vardas (vėlesnysis homonimas) privalo būti pakeistas kitu (nauju) vardu
- homoplasy · homoplaziniai požymiai – panašiai atrodantys, bet nepriklausomai įgyti ar paveldėti požymiai
- honeydew · lipčius, medaus rasa, augalų rasa – vandeningas, saldus skystis, išsiskiriantis iš amarų ir kai kurių kitų vabzdžių
- honey · medus – bičių surinktas žiedų arba lipčiaus nektaras, koriuose perdirbtas natūralus saldus bičių produktas, pagrindinis bičių maistas
- Hood’s solution · Hudo tirpalas – fiksuojamasis skystis, susidedantis iš 95 ml 70–80% etanolio ir 5 ml glicerolio
- hormone · hormonas – vidaus sekrecijos liaukų gaminama biologiškai aktyvi medžiaga; hormonai daro įtaką įvairiuose organuose vykstančioms fiziologinėms ir biocheminėms reakcijoms, aktyvina arba slopina fermentinius procesus
- horn · ragas – didelė, smailėjanti galvos atauga; bet kokia atauga, panaši į jaučio ragą
- host-plant · mitybinis augalas – augalas (ar augalų grupė), kurio audiniais minta augalėdžiai, pvz., vabzdžiai
- host · šeimininkas – organizmas, kuriame ar ant kurio gyvena parazitas; augalas, kuriuo minta parazitas
- house bee · avilio bitė – jauna, iki trijų savaičių amžiaus, bitė darbininkė, kuri dirba tik avilyje – daro korio akeles, maitina lervas, perdirba nektarą į medų, saugo avilį ir kt.
- humeral plate · žastas – pamato link storėjanti, iškart už tegulos esanti priekinio sparno dalis
- humeral stripe · peties dryžis – suaugusių žirgelių (Odonata) peties siūle einantis dryžis
- humeral suture · peties siūlė – žirgelių (Odonata) krūtinės siūlė, einanti nuo priekinių sparnų pamato link vidurinės kojos dubenėlio kampo ir atskirianti vidukrūtinio episterną nuo vidukrūtinio epimeros
- humeral vein · peties gysla – maža skersinė sparno pamatinės dalies gysla, einanti nuo priekinės iki tarpinės gyslos
- humerus (dgs. humeri) · petys – tiesiasparnių (Orthoptera) priekinės kojos šlaunis; kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera) šoninis užpakalinis priešnugarėlės kampas; suaugusių vabalų (Coleoptera) išorinis antsparnių pamato kampas; suaugusių dvisparnių (Diptera) ovali nugarėlės priekio išorinė dalis; suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) priekinis išorinis priešnugarėlės kampas
- hybridisation · hibridizacija – genetiškai skirtingų individų (iš skirtingų rūšių, populiacijų) kryžminimas arba kryžminimasis
- hydropyle · hidropilė – speciali vabzdžio kiaušinėlio struktūra, išsiskirianti suplonėjusia kutikulės dalimi, pro kurią į kiaušinėlį patenka vanduo
- hydrostatic organ · hidrostatinis organas – kai kurių genčių uodų (Diptera: Chaoboridae) lervų vienas iš pusmėnulio formos pigmentuotų organų, esančių krūtinės šoninėje pusėje, netoli uodeginio galo
- hymenopterology · himenopterologija – entomologijos mokslo šaka, tirianti plėviasparnius vabzdžius
- hypandrium (dgs. hypandria) · hipandriumas – vabzdžio patino subgenitalinė plokštelė; šiengraužių (Psocoptera) pilvelio 9-asis sternitas (kartais ir 7-asis sternitas); tripsų (Thysanoptera) patinų pilvelio 9-ojo sternito vidurinė dalis; daugumos cikadų (Hemiptera: Auchenorrhyncha: Cicadelloidea) patinų genitalinės valvos ir genitalinės plokštelės; cikadų (Hemiptera: Auchenorrhyncha: Cicadidae) patinų valties formos pilvelio 8-asis sternitas, esantis žemiau pigofero; blakių (Hemiptera: Heteroptera) patino išsikišęs pigoforo pilvinis užpakalinis kraštas; skorpionmusių (Mecoptera) patino pilvelio 9-asis sternitas; dvisparnių (Diptera) patino pilvelio 9-asis sternitas; plėviasparnių (Hymenoptera) patino pilvelio 7-ais, 8-asis arba 9-asis sternitas
- hypermetamorphosis · hipermetamorfozė – vabzdžio metamorfozė, kai skirtingų ūgių lervų sandara ir gyvenimo būdas labai skiriasi; būdinga kai kuriems vabalams, tinklasparniams, dvisparniams, kai kada drugiams ir kt.
- hyperparasite · hiperparazitas – parazitas, kuris naudojasi kitu parazitu (šeimininku) kaip gyvenamąja aplinka ir maisto šaltiniu, dažniausiai jam kenkdamas
- hypognathous head · hipognatinė galva, ortognatinė galva – statmena vabzdžio galva su į apačią nukreiptais burnos organais (pvz., drugių, žiogų ir kt.)
- hypogynium · hipoginiumas – giniumo sternitas
- hypopharynx · poryklis, hipofarynksas – kai kurių vabzdžių, erkių burnos organų dalis; burnos apatinės sienelės neporinė liežuvio pavidalo išauga
- hypoproct · hipoproktas – žemiau analinės angos esanti skiautė; ∆ dažnai būna mėsingas, trikampio formos
- hypopygium (dgs. hypopygia) · hipopigiumas – suaugusių vabzdžių užpakalinė pilvelio dalis; paskutinis suaugusių drugių sternitas ar susijungę sternitai; vėduokliasparnių (Strepsiptera) pilvelio 9-asis sternitas; dvisparnių (Diptera) pilvelio 9-asis segmentas; dvisparnių patelių genitalinis segmentas; suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) paskutinis matomas pilvelio sternitas: patinų 9-asis sternitas, o patelių – 7-asis sternitas; plg. epipigiumas, epiproktas
I
- ichnotaxon · ichnotaksonas – taksonas, aprašytas remiantis fosilijomis
- ichthyophagous · ichtiofagas – gyvūnas, mintantis žuvimis
- identification label, determination label · apibūdinimo etiketė – etiketė, kurioje nurodoma vabzdžio rūšis ir (dažniausiai) jį apibūdinusio žmogaus pavardė (dažnai ir vardo inicialas); persmeigiama tuo pačiu smeigtuku, kuriuo persmeigtas etiketės informaciją atitinkantis vabzdys
- identification · rūšies apibūdinimas, rūšies identifikavimas – organizmų rūšies nustatymas, atpažinimas, ją lyginant ar gretinant su kitomis rūšimis pagal esminius taksonominius požymius
- ileum · klubinė žarna – kai kurių vabzdžių užpakalinės žarnos priekinė dalis, esanti prieš tiesiąją žarną
- imaginal disc · imaginis diskas – grupė vabzdžio gemalo ląstelių, kurios per visą lervos stadiją išlieka suaugėlio audinių ir organų formavimosi pagrindu
- imago (dgs. imagines) · suaugėlis, imagas – suaugęs, lytiškai subrendęs ir galintis daugintis vabzdys arba erkė; dažnai ir išplitimo stadija
- incisor · pjaunamasis kraštas – vabzdžio primityvių graužiamųjų burnos organų viršutinio žando graužiamasis kraštas; dažnai būna dantytas
- inclusion · inkliuzas – intarpas skaidrioje sukietėjusioje dervoje, pvz., vabzdys gintare
- incomplete metamorphosis · dalinė metamorfozė, nepilnoji metamorfozė, nepilnutinė metamorfozė, nevisiška metamorfozė – vabzdžio metamorfozė, kai iš kiaušinėlio išsirita lerva (nimfa), labai panaši į suaugėlį, tik gerokai mažesnė ir be sparnų; tokia lerva (nimfa) augdama neriasi kelis kartus ir palaipsniui tampa suaugusiu vabzdžiu (nėra lėliukės stadijos); ∆ būdinga lašalams, žirgeliams, tiesiasparniams ir kt.
- individual variation · individualus kintamumas – fenotipiniai skirtumai tarp populiacijos individų
- industrial melanism · pramoninis melanizmas – populiacijos individų kūno spalvos pasikeitimas dėl natūraliosios atrankos; smarkiai pramonės užterštuose regionuose padaugėja melanistinių individų, kurie, būdami tamsesni, tampa mažiau pastebimi ant tamsaus substrato, pvz., beržinis šeriasprindis (Biston betularia), gyvenantis Didžiojoje Britanijoje
- infraorder · infrabūrys – retai vartojama sistematinė kategorija, kurios rangas žemesnis už būrį; reikšmė panaši į pobūrio, bet dažniausiai klasifikacinėje hierarchijoje yra žemesnio rango už pobūrį
- inner vestibulum · vidinis prieangis – termitų (Isoptera) patelių vidinė (proksimalinė arba priekinė) prieangio dalis, kai ji padalyta į vidinę ir išorinę dalis
- insectarium, insectary · insektariumas – indas, dėžė arba patalpa, kur laikomi ar veisiami vabzdžiai
- insecticide · insekticidas – nuodinga medžiaga žalingiems vabzdžiams naikinti ar jų gausumui kontroliuoti
- insectivore, insectivorous · vabzdžiaėdis – vabzdžiais mintantis gyvūnas
- insect net · entomologinis tinklelis, graibštelis – įrankis skraidantiems vabzdžiams gaudyti, sudarytas iš plonos, tvirtos tinkliškos medžiagos (pvz., „malūno šilko“) maišo, tvirtinamo prie 30–40 cm skersmens plieninės vielos lanko, ir koto
- insectorubin · insektorubinas – rudasis pigmentas, paprastai susijungęs su melaninu, esantis vabzdžių epidermyje ir kutikulėje
- insemination · apsėklinimas – vyriškųjų lytinių ląstelių perdavimas patelei; plg. apvaisinimas ir kopuliacija
- instar · ūgis – lervos nėrimosi periodas, pvz., pirmo ūgio lerva – periodas nuo lervos išsiritimo iš kiaušinėlio iki pirmojo nėrimosi, antro ūgio lerva – periodas nuo pirmojo iki antrojo lervos nėrimosi ir t. t.; dažnai žymimas L1, L2, L3 ir t.t.
- integument · integumentas – virš pamatinės membranos esantis vabzdžio kūno išorinis dangalas, sudarytas iš epidermio ir kutikulės
- intercalary sclerite · įterptinis skleritas, interkaliarinis skleritas – kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera: Gerromorpha, Nepomorpha) viena iš dviejų mažyčių sklerotizuotų plokštelių, esančių nugarinėje apatinės lūpos dalyje, tarp 3-iojo ir 4-ojo segmentų; kai kurių suaugusių drugių mažas antenos skleritas tarp pėdelės ir stiebelio
- intercalary segment · įterptinis segmentas, interkaliarinis segmentas – 2-asis, redukuotas vabzdžio galvos skleritas
- intercalary vein · įterptinė gysla – papildoma išilginė sparno gysla, einanti nuo sparno krašto, bet tiesiogiai nesusijungianti su jokia pagrindine sparno gysla
- inter-parenchymal mine · gilioji mina, giluminė mina, interparenchiminė mina – augalo lapo vidinis pažeidimas, kai vabzdžio lerva išgraužia lapo parenchimą, nepriartėdama prie epidermio; tokios minos būdingos storesnius lapus minuojantiems vikšrams
- intima · intima – vabzdžio priekinės ir užpakalinės žarnos bei trachėjų vidinė sienelė
- isecto-fungicidae · insektofungicidas – preparatas vabzdžiams ir grybams naikinti
- isometry · izometrija – organizmo augimas, išlaikant kūno proporcijas
- isomorphous · izomorfinis – tokios pačios formos, išvaizdos ar sandaros
J
- Johnston’s organ · Džonstono organas – specializuotas daugelio vabzdžių chordotonalinis organas, atliekantis oro ar vandens virpesių ir sąlyčio su kietu paviršiumi pojūčio funkciją; yra 2-ajame antenos segmente; ypač gerai išsivystęs uodų ∆ – atlieka ir klausos funkciją; organas pavadintas mokslininko K. Džonstono vardu
- Jordan’s organ · Džordano organas – suaugusių drugių (Lepidoptera) chetozema
- jugal bar, jugal vein · jungiamasis strypelis, jugalinė gysla – sparnuotųjų vabzdžių vienas iš dviejų sparno pamatinių skleritų, turinčių strypo pavidalo išaugą
- jugal bristle · jungiamosios skiautės šerelis – vienas iš šerelių, esančių ant jungiamosios skiautės krašto
- jugal fold · jungiamoji klostė – kai kurių vabzdžių priekinių sparnų klostė, esanti už paskutinės analinės gyslos
- jugum, jugal region · jungiamoji skiautė, jugalinė skiautė – pamatinė sparno sritis, atskirta jungiamąja kloste; kai kurių drugių (Lepidoptera) ir apsiuvų (Trichoptera) priekinių sparnų skiautė, kuri užsidengia ant užpakalinio sparno ir skrendant laiko abu sparnus kartu
- jungle · džiunglės – 1) pirminė žodžio reikšmė – pelkėti, sunkiai pereinami atogrąžų miškai Himalajų prieškalnėse; 2) dabartinė – bet kurie atogrąžų (kartais paatogrąžių) miškai. Labai plačiai paplitęs terminas, bet dažniau vartojamas ne mokslinėje, o populiariojoje literatūroje ar šnekamojoje kalboje
- junior homonym · vėlesnysis homonimas, jaunesnysis homonimas – jei yra tik du homonimai, tai vėlesniuoju vadiname vėliau aprašytą homonimą; jei yra daugiau nei du homonimai, tai vėlesniaisiais homonimais vadiname visus vėliau aprašytus homonimus, išskyrus paskutinį, seniausiai aprašytą homonimą, kurį vadiname ankstesniuoju homonimu, pvz., Eriococcus mancus Ferris, 1955 yra vėlesnysis homonimas, o Eriococcus mancus Maskell, 1897 yra ankstesnysis homonimas
- junior synonym · vėlesnysis sinonimas, jaunesnysis sinonimas – vienas taksonas gali turėti daugiau negu vieną (o kartais ir daug) mokslinį vardą, tačiau iš visų tinkamų vardų vartojamas tik vienas, anksčiausiai suteiktas vardas (jis dar vadinamas ankstesniuoju sinonimu); vėliau negu ankstesnysis mokslinis pavadinimas (vardas) suteikti vardai yra vadinami vėlesniaisiais sinonimais ir nevartotini taksonui (rūšiai, genčiai ir pan.) įvardyti, pvz., Elachista serricornella Morris, 1870 yra vėlesnysis sinonimas, o E. serricornis Stainton, 1854 yra ankstesnysis sinonimas
- Jurassic Period · jura – Žemės geologinės istorijos mezozojaus eros antrasis periodas, prasidėjęs prieš 195 mln. m. ir trukęs apie 54 mln. m.; vyravo šiltas ir drėgnas klimatas
- juvenile hormone · juvenilinis hormonas – sparnuotųjų kūnų į hemolimfą išskiriami hormonai, kurie reguliuoja daugelį vabzdžių fiziologinių procesų: kiaušinėlio brendimą, lervos vystymąsi, nėrimąsi, metamorfozę, diapauzę, polimorfizmą, migraciją ir kt.
- juxta · juksta – sklerotizuota įvairių formų plokštelė (ar kitokios formos darinys) tarp valvos arba šalia jos ir po edeagusu (arčiau pilvinės pusės), kurį padeda prilaikyti
K
- kairomone · kairomonas – vabzdžių ar kitų organizmų išskiriamos alelocheminės medžiagos, kurios teigiamai veikia kitų rūšių individus; jos naudingos tam individui, kuris priima šias medžiagas, o ne tam, kuris išskiria, pvz., grobuoniški ar parazitiniai vabzdžiai savo auką ar šeimininką randa pagal jų išskiriamus kairomonus; plg. alomonas
- karyotype · kariotipas – ląstelės chromosomų požymių visuma (skaičius, dydis, forma, sandara), būdinga tam tikrai gyvūnų rūšiai
- katepimeron · katepimera – apatinė padalytos epimeros dalis
- katepisternal seta · katepisternos šerelis – šerelis ant suaugusių dvisparnių (Diptera) katepisternos
- katepisternal sulcus · katepisternos vagelė – kai kurių suaugusių mašalų (Diptera: Simuliidae) horizontalus griovelis, dalijantis katepisterną į viršutinę ir apatinę dalis
- katepisternum · katepisterna – apatinė perskirtos episternos dalis
- killing bottle · nuodytuvas – bet koks sandariai uždaromas indas, kurio dugne yra vatos ar kitos medžiagos sluoksnis, iš apačios suvilgytas nuodingu skysčiu, arba po kuriuo yra nuodingųjų medžiagų kristalų
- knee, femorotibial joint · kelis – vabzdžių kojų paslanki jungtis tarp šlaunies ir blauzdos
L
- label · etiketė – entomologijoje tai paprastai balto, standaus popieriaus (apie 1,5 x 1 cm ar kt. dydžio) lapelis, kuriame užrašoma informacija apie vabzdį; ∆ persmeigiama tuo pačiu smeigtuku, kuriuo persmeigtas etiketės informaciją atitinkantis vabzdys
- labella · lūpytė – kai kurių suaugusių dvisparnių išplatėjusi apatinės lūpos galinė dalis, kuria paimamas skystas maistas
- labial gland · apatinės lūpos liauka, labialinė liauka – viena iš liaukų, kurios latakas atsiveria tarp poryklio pagrindo ir apatinės lūpos arba prie poryklio; paprastai ∆ gamina seiles, o drugių (Lepidoptera) ir apsiuvų (Trichoptera) lervų ∆ – šilką
- labial hook · lūpos – žr. analinės papilės lūpos kabliukas – vienas iš kabliukų ar dyglių pavidalo darinių ant kai kurių žirgelių (Odonata: Anisoptera) nimfų apatinės lūpos čiuopiklių
- labial palpus (dgs. labial palpi) · apatinės lūpos čiuopiklis, labialinis čiuopiklis – viena iš dviejų vabzdžio apatinės lūpos išaugų (sudaryta iš 2–5 segmentų), atliekančių jutimo funkciją
- labial suture · apatinės lūpos siūlė – siūlė, einanti tarp priesmakrio ir pasmakrės
- labium (dgs. labia) · apatinė lūpa – vabzdžio burnos organų dalis, susidariusi suaugus antrajai apatinių žandų porai; pridengia vabzdžio burną iš viršaus ar iš priekio
- labrum · viršutinė lūpa, labrumas – nenariuota judri plokštelė, pridengianti vabzdžio burną iš viršaus ar iš priekio
- lacinia (dgs. laciniae) · lacinija, vidinė kramtomoji plokštelė, vidinė maksilės skiautė – į vidų nukreipta vabzdžio apatinio žando tolimoji dalis, einanti nuo apatinio žando stiebelio
- lacunae (dgs. lacunas) · lakūna – ertmė, plyšys tarp audinių ir organų, prisipildęs hemolimfos (ar kraujo)
- lamella antevaginalis · priešanginė plokštelė, antvaginalinė plokštelė – drugio patelės priekinė sterigmos dalis
- lamella postvaginalis · užanginė plokštelė, povaginalinė plokštelė – drugio patelės užpakalinė sterigmos dalis
- lamellate antenna · plokštelinė antena – buožiškoji vabzdžio antena, kurios buoželė sudaryta iš vėduokliškai susiglaudžiančių plokštelių pavidalo segmentų; būdingos plokštėtaūsiams vabalams
- lanceolate cell · lancetiškoji gardelė – suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) pirmoji ir antroji analinė gardelė
- landscape · kraštovaizdis, landšaftas – sudėtinga dinaminė gamtinių (litosferos, troposferos, hidrosferos, biosferos) ir dažnai antropogeninių komponentų erdvinė sistema, kurios raidą lemia šių komponentų medžiagų apykaita, energetiniai ir kt. ryšiai. Biologijos tekste kraštovaizdžio sąvoka dažniausiai vartojama nesistemiškai, nesuteikiant kokios nors specialios reikšmės ir yra labai artima biotopo ar net ekosistemos sąvokoms; kartais kraštovaizdžio sąvoka gali būti keičiama šiomis sąvokomis, nepakeičiant biologijos teksto minties
- larva (dgs. larvae) · lerva – pogemalinė vabzdžio vystymosi stadija; lervų išorė daugiau ar mažiau skiriasi nuo suaugėlių; dažnai gyvena skirtingomis sąlygomis ir minta kitokiu maistu nei suaugę tos pačios rūšies individai
- larvarium · lervos lizdas – vabzdžio lervos padarytas lizdas, priedanga arba slėptuvė, kartais šilko hamakas arba vamzdelis, dažnai su įpintomis lapų, pušų spyglių, grunto dalelėmis ir pan.
- larvicide · lervicidas – lervas naikinanti cheminė medžiaga
- larvipositor · lervdėtė – pakitusi lervas vedančių dvisparnių (Diptera) kiaušdėtė
- lashed, lashed eye · blakstienuotoji akis – vabzdžio sudėtinė akis, aplink akiduobę turinti blakstienėles arba standžius plaukelius; plg. plaukuotoji akis, pūkuotoji akis
- lateral · šoninis, lateralinis – nutolęs nuo kūno vidurio
- lateral abdominal gill · šoninė pilvelio žiauna – kai kurių žirgelių (Odonata: Anisoptera: Calopterygidae) viena iš siūliškųjų žiaunų, esančių ant pilvelio 2–7-ojo arba 8-ojo segmentų
- lateral gonapophyses · šoninis gonapofizis – žirgelių (Odonata) patelės viena iš poros ataugų, einančių nuo pilvelio 9-ojo sternito ir formuojančių kiaušdėtį
- lateral ocellar line · šoninis paprastųjų akių tarpuakis – mažiausias atstumas tarp priekinės ir užpakalinės paprastosios akies; plg. užpakalinis paprastųjų akių tarpuakis, paprastosios ir sudėtinės akies tarpuakis
- lateral oviduct, oviductus lateralis (dgs. oviductus laterales) · šoninis kiaušintakis – vabzdžio patelės lytinės sistemos dalis; vienas iš neporinių kiaušintakių, einančių nuo vienos iš kiaušidžių iki susijungimo su kitu, šoniniu, kiaušintakiu
- laying worker · traninė bitė – bitė darbininkė, pakeičianti išskridusią bitę motinėlę (paprastai taip nutinka šeimoje, kurioje daugelį dienų nėra bitės motinėlės); ∆ gali dėti neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita tik tranai
- lectotype · lektotipas – holotipo analogas; svarbiausias tipinės serijos egzempliorius, kurį pažymi mokslininkas, pirmasis revizuojantis šią sistematinę grupę (jeigu rūšį atradęs ir aprašęs autorius neparinko ir nepažymėjo holotipo)
- leg · koja – viena iš šešių vabzdžio krūtinės galūnių, naudojamų judėjimo, kūno palaikymo ir kitoms funkcijoms (pvz., rausti, griebti ir pan.) atlikti
- lepidopterology · lepidopterologija – entomologijos šaka, tirianti drugius
- lepidopteronome · drugio mina – mina, kurią drugio vikšras išgraužia augalo lape
- lepidotic acid, lepidopteric acid · drugių rūgštis – geltonas pigmentas, gaunamas iš drugių žvynelių; šlapimo rūgšties darinys
- lesser ampulla · mažoji ampulė – kai kurių musių (Diptera: Calyptrate: Calliphoridae, Sarcophagidae) sparno atramos priekinės dalies išgaubtas padidėjimas; plg. didžioji ampulė
- leucopterine · leukopterinas – pterinas, suteikiantis baltą spalvą, pvz., baltukų šeimos drugių (Lepidoptera: Pieridae) žvyneliams
- levator, levator muscle · keliamasis raumuo – raumuo, keliantis galūnę
- life cycle · vystymosi ciklas – vabzdžių vystymasis nuo išsiritusio vabzdžio iki kiaušinėlio padėjimo
- light trap · šviesinė gaudyklė, šviesos gaudyklė – gaudyklė, kurios šviesa (paprastai artima ultravioletinei) privilioja vabzdžius; ∆ naudojama naktiniams vabzdžiams rinkti
- linear-blotch mine, ophistigmatonome · kaičioji mina, kombinuotoji mina – mina, kai, keičiantis vikšro ūgiui, pasikeičia ir minos forma, pvz., iš pradžių būna gyvatiškoji, vėliau – dėminė mina
- linear mine, ophionome · gyvatiškoji mina, ofionomas – siaura ir ilga, daugiau ar mažiau vingiuota mina
- lingula (dgs. lingulae) · lingulė – baltasparnių (Hemiptera: Sternorrhyncha: Aleyrodidae) piršto formos struktūra, esanti virš dangtelio ir turinti vazos pavidalo angą; kai kurių drugių (Lepidoptera: Nymphalidae: Melitaea) liežuvio pavidalo struktūra, išsikišanti ir kartais visiškai uždengianti penio griovelį; sudaryta iš žiedelio šoninio krašto, esančio už krumplio pagrindo; žiedmusių (Diptera: Syrphidae) neporinė vidurinė tolimoji hipandriumo atauga
- locality label · vietovės etiketė – etiketė, kurioje nurodoma vabzdžio sugavimo vieta (taip, kad ją būtų galima rasti žemėlapyje), data (paprastai dienos tikslumu) ir vabzdį sugavusio žmogaus pavardė (dažnai ir vardo inicialas); persmeigiama tuo pačiu smeigtuku, kuriuo persmeigtas etiketės informaciją atitinkantis vabzdys
- lorum (dgs. lora) · dirželis – chitininė juosta, jungianti posmakrį su apatinio žando pamatu; viena iš mažų gijų, kurių viršuje prasideda straubliukas; priekinė skruosto dalis prie burnos krašto; suaugusių bičių (Hymenoptera: Apoidea) „V“ formos posmakris, remiantis pailgą straubliuką
- lower calypter · apatinė užsparninė skiautė – suaugusių dvisparnių sparno apatinio krašto proksimalinė užsparninė skiautė, dažniausiai esanti žemiau viršutinės užsparninės skiautės
- *L seta · L šerelis – kai kurių uodų (Diptera: Chironomidae) lervų vienas iš šoninių pilvelio šerelių
- luciferase · liuciferazė – fermentas, katalizuojantis liuciferino oksidaciją
- luciferin · liuciferinas – organinė medžiaga, sukelianti bioiliuminescenciją; liuciferiną naudoja kai kurie vabzdžiai (ir kiti gyvūnai), pvz., jonvabaliai; veikiamas liuciferazės, ∆ oksiduojasi ir išsiskiria šviesa, atliekanti komunikacinę funkciją
- lysolecithin · lizolecitinas – labai nuodinga bičių ir vapsvų (Hymenoptera: Aculeata) nuodų sudedamoji medžiaga, kuri atpalaiduoja histaminą ir suardo aukos ląsteles
M
- maggot · musės lerva – kirmėliškai atrodanti, išsivysčiusios galvos neturinti kai kurių dvisparnių (Diptera: Cyclorrhapha) lerva
- major soldier · didysis kareivis – termitų (Isoptera) kareivių kastos individas, didesnis už mažųjų kareivių kastos individus
- Malaise trap · Maleizo gaudyklė – R. Maleizo (Rene Malaise) išrastas ir jo vardu pavadintas palapinės pavidalo įrenginys skraidantiems vabzdžiams gaudyti; greitai skraidantys vabzdžiai (daugiausia dvisparniai ir plėviasparniai), atsitrenkę į kliūtį (tinklišką audinį), arba krenta žemyn ir patenka į tinklo apačioje esančias lėkšteles su specialiu skysčiu, arba kildami aukštyn pakliūva į viršutinį gaudyklės kampą ir pro jame esančią angą patenka į marinimo kamerą
- male · patinas – individas, turintis tik tuos lytinius organus, kurie gamina spermatozoidus
- male ventral organ · pilvinis patino organas – ant kai kurių kolembolų (Collembola: Onychiuridae) pilvelio 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo segmentų pilvinės pusės esanti viena ar daugiau grupių pakitusių šerelių
- Malpighian gland · Malpigijaus liauka – viena iš liaukų, esančių ant Malpigijaus vamzdelių vidinio paviršiaus; būdingos kai kurių vabalų (Coleoptera) ir kt. vabzdžių lervoms; išskiria šilką
- Malpighian tubules, Malpighian tubes · Malpigijaus vamzdeliai, Malpigio vamzdeliai, Malpigio indai – vabzdžių ir kitų sausumos nariuotakojų šalinimo organai; tai ploni (dažnai šakoti), aklini vamzdeliai, esantys pilvelyje tarp vidaus organų; jų angos atsiveria į užpakalinę žarną ties kloaka (vorų) arba tarp vidurinės ir užpakalinės žarnos (vabzdžių ir šimtakojų)
- mandible · viršutinis žandas, mandibulė – vienas žandas iš vabzdžio žandų pirmosios poros; dažniausiai skirtas maistui smulkinti; tai nesegmentuota, labai kieta, dantyta plokštelė, kurią judina raumenys
- mandibular ganglia · viršutinių žandų nervinis mazgas – vabzdžio viršutinius žandus valdantis nervinis mazgas
- mandibular gland · viršutinių žandų liauka – viena iš poros maišelio pavidalo liaukų, esanti kai kurių vabzdžių (Archaeognatha, Zygentoma, Blattodea, Coleoptera, Hymenoptera) galvoje ir atsiverianti netoli viršutinių žandų pagrindo; drugių (Lepidoptera) lervų vamzdelio pavidalo seilių liauka, esanti krūtinėje, abiejose virškinamojo trakto pusėse, ir su burna susisiekianti pora, esančia viršutinio žando pamate; kai kurių bičių (Hymenoptera: Apidae: Apis) ir skruzdėlių (Hymenoptera: Formicidae) maišelio pavidalo liauka, atsiverianti prie kiekvieno viršutinio žando vidinio kampo; didesnę viršutinių žandų liauką turi bitės motinėlės, o tranų išsivysčiusi silpnai; išskiria feromonus
- mandibular nerve · viršutinių žandų nervas – porinis nervas, einantis nuo poryklinio nervinio mazgo ir įjautrinantis viršutinį žandą
- mandibulate soldier · žandingasis kareivis – termitų (Isoptera) kareivis, turintis didelius viršutinius žandus, naudojamus kolonijai ginti
- manica (dgs. manicae) · manika – skaidrus, gležnas maišelis (kartais su smulkučiais spygliukais), gaubiantis patino kopuliacijos organą (edeagusą); būdingas tik kai kurioms mažųjų drugių rūšims
- manubrium (dgs. manubria) · rankena – kolembolų (Collembola) šokamosios šakutės pamato vidurinė dalis, turinti dantukus; auslindų (Dermaptera) patinų pilvelio 9-ojo sternito proksimalinio krašto plėvinis išsiplėtimas, kurio pakraštys yra sklerotizuotas
- manuscript name · rankraštinis vardas – dar nepublikuotas taksono vardas
- M – appendage · priesmakrio vidurio atauga – kai kurių uodų (Diptera: Chironomidae) priesmakrio viduryje esanti atauga, nukreipta į pilvinę pusę
- marginal area · pakraščio sritis, marginalinė sritis – vabzdžio sparno sritis netoli tolimojo pakraščio, tarp uždiskinės srities ir sparno pakraščio
- marginal cell · pakraščio gardelė – viena iš gardelių, besiribojančių su priekiniu sparno kraštu
- marginal vein · pakraščio gysla – kai kurių plėviasparnių (Hymenoptera: Chalcidoidea, Scelionidae) sparno gysla, einanti išilgai sparno krašto tarp popakraščio ir užpakraščio gyslų
- mask · kaukė – žirgelių (Odonata) nimfos apatinė lūpa; gerokai modifikuota, plokštelės formos, ilga (gali būti ilgesnė nei pusė kūno), susilenkianti per pusę; priekiniame gale yra du į vidų lenkti kabliukai grobiui laikyti; ramybės būsenoje lūpa būna sulenkta prie krūtinės, o priekine dalimi pridengia burnos organus; gaudant grobį, ∆ akimirksniu išsitiesia toli į priekį
- mastigium (dgs. mastigia) · mastigiumas – kai kurių vikšrų (pvz., Lepidoptera: Notodontidae: Cerura vinula) teleskopinė siūliškoji išauga, atbaidanti parazitus
- matapnystega · metapnistega – apskrita panugarėlės sritis, esanti už poskydelio
- matinal insect · rytinis vabzdys – ryte aktyvus ar skraidantis vabzdys
- mating flight · bitės motinėlės poravimasis – reiškinys, kai bitė motinėlė ore susitinka su tranais ir poruojasi su jais; bitė motinėlė skraido kelis kartus ir susiporuoja vidutiniškai su penkiolika tranų
- maxilla (dgs. maxillae) · apatinis žandas, maksilė – antrosios vabzdžio žandų poros žandas; sudėtingos sandaros, sudarytas iš kelių segmentų
- maxillary gill · apatinio žando žiauna – kai kurių lašalų (Ephemeroptera) nimfų viena iš poros plėvinių išaugų, esančių prie apatinio žando stiebelio vidinio pamato
- maxillary gland · apatinio žando liauka – kai kurių suaugusių vabzdžių (blakių · Hemiptera, tinklasparnių · Neuroptera ir plėviasparnių · Hymenoptera) lervų viena iš poros mažų liaukų, atsiveriančių prie apatinių žandų pagrindo
- maxillary palpus (dgs. maxillary palpi) · apatinio žando čiuopiklis, maksilių čiuopiklis – vabzdžio apatinio žando maža šoninė išauga, sudaryta iš kelių segmentų (iki 5); atlieka jutimo funkciją
- maxillary tendon · apatinio žando sausgyslė – kai kurių suaugusių musių (Diptera: Muscomorpha) pamatiniame straubliuko trečdalyje esantis porinis plonas, tampraus audinio strypelis, palpifero liekana, prie kurios tvirtinasi straubliuką lenkiantys raumenys
- maxillary tooth · apatinio žando dantelis – suaugusių uodų (Diptera: Culicidae) viena iš serijos proksimaliai nukreiptų danties formos išaugų, esančių ant lacinijos tolimojo galo išorinio krašto
- mechanoreceptor · mechanoreceptorius – receptorius, priimantis mechaninius dirgiklius
- medial, median · vidurinis, medialinis – esantis arčiau vidurinės, išilginės kūno dalies
- medial vein, media · vidurinė gysla, medialinė gysla – vabzdžio sparno išilginė gysla, einanti žemiau spindulinės gyslos; dažniausiai išsišakoja į 4 atšakas
- median cell · vidurinė gardelė, medialinė gardelė – suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) spindulinė gardelė, esanti sparno pamate
- median gonapophysis (dgs. median gonapophyses) · vidurinis gonapofizis – žirgelių (Odonata) patelių viena iš poros ataugų, einančių nuo šoninio gonapofizio pamato vidinės pusės ir sudarančių kiaušdėčio dalį
- mediator · mediatorius – biologiškai aktyvi medžiaga, perduodanti nervinius impulsus iš vieno neurono į kitą arba į vykdantįjį organą, pvz., raumenį, liauką
- Mediterranean · mediteraninis – susijęs su Viduržemio jūra, pvz., mediteraninis klimatas – Viduržemio pajūrio paatogrąžinis klimatas, kuriam būdinga karšta sausa vasara ir šilta drėgna žiema; šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra būna aukštesnė už 0°C. Kalbant apie gyvąją gamtą – mediteraninę vabzdžių fauną ar jų mitybinių augalų florą – tai Viduržemio pajūrio (arba pagal ekologinius parametrus į ją panaši) fauna ar flora.
- megacyte · megacitas – kai kurių auslindų (Dermaptera: Forficulidae: Forficula) hemolimfoje esanti labai didelė ląstelė su bespalvėmis vakuolėmis
- melanin(e) · melaninas – didelės molekulinės masės vandenyje netirpstantis rudas, geltonas arba juodas kutikulės pigmentas; chromoproteinas
- melanism · melanizmas – neįprastas kūno spalvos patamsėjimas dėl padidėjusio melanino kiekio
- melanosis · melanozė – bičių motinėlių (Hymenoptera: Apoidea) liga; melanozės požymiai: pakitusi trofocitų ir kiaušinėlių spalva (vietoj geltonai rudų tampa juodais), nevaisingumas
- meliphagous, meliphagus · melifagas – organizmas, mintantis medumi
- melittin · melitinas – bičių nuodų sudedamoji dalis
- melittology · apiologija, melitologija – mokslas apie bites (Hymenoptera: Apoidea)
- membranous wings · plėvinis sparnas – labai plonas, daugiau ar mažiau skaidrus vabzdžio sparnas; paprastai tokius sparnus turi tinklasparniai, musės, plėviasparniai ir kt. vabzdžiai
- mental seta · smakro šerelis – žirgelių (Odonata) lervų (najadžių) vienas šerelių, esančių ant vidinio priesmakrio paviršiaus
- mental suture · smakro siūlė – linija tarp posmakrio ir gulos
- mentum · smakras – vabzdžio pasmakrės tolimoji dalis; plg. pasmakrė, posmakris, priesmakris
- meron · užpakalinė dubenėlio dalis – vabzdžio kojos dubenėlio užpakalinė dalis
- meropleurite · meropleuritas – kai kurių dvisparnių (Diptera) suaugusi užpakalinė dubenėlio dalis ir katepisterna
- mesepimeron (dgs. mesepimera), mesoepimerum · vidukrūtinio epimera – vidukrūtinio pleurito užpakalinė dalis
- mesepisternum (dgs. mesepisterna), mesoepisternum · vidukrūtinio episterna – vidukrūtinio pleurito priekinė dalis
- mesocuticle · mezokutikulė – elastiškas tarpinis kutikulės sluoksnis tarp egzokutikulės ir endokutikulės
- mesoderm · mezoderma – vidurinis gemalo sluoksnis (trečiasis gemalinis lapelis) tarp ektodermos ir entodermos; iš mezodermos susidaro vabzdžių raumenys, riebalinis kūnas, lytinės liaukos
- mesomere · mezomera – kai kurių vabzdžių patinų viena iš vidurinių falomerų, kai yra pirminių falo skiaučių antrinis pasidalijimas; plg. paramera
- mesonotal suture · vidunugarėlės siūlė – suaugusių musių (Diptera) vidunugarėlę ribojanti siūlė
- mesonotum · vidunugarėlė, vidnugarėlė – vabzdžio vidukrūtinio viršutinė dalis
- mesopleuron (dgs. mesopleura) · vidukrūtinio pleuritas, mezopleura – vabzdžio krūtinės 2-ojo segmento pleuritas
- mesoscutellum · vidukrūtinio skydelis – skydelis, esantis ant vabzdžio vidukrūtinio
- mesoscutum · vidukrūtinio skydas – skydas, esantis ant vabzdžio vidukrūtinio
- mesosoma (dgs. mesosomata), alitrunk · mezosoma – vidurinė (iš trijų pagrindinių) vabzdžio kūno dalis, atitinkanti daugelio vabzdžių krūtinę, o kai kurių plėviasparnių (Hymenoptera: Apocrita) ši dalis sudaryta iš krūtinės ir tarpinio segmento; plg. metasoma
- mesosternum · vidukrūtinėlis – vabzdžio vidukrūtinio apatinė dalis
- mesothoracic spiracle · vidukrūtinio kvapinė – viena iš poros kvapinių, esančių vidukrūtinyje
- mesothorax · vidukrūtinis, vidukrūtinė, mezotoraksas – vabzdžio krūtinės 2-asis (vidurinis) segmentas
- Mesozoic Era · mezozojus – Žemės geologinės istorijos ketvirtoji era, prasidėjusi prieš 230 mln. m. ir trukusi apie 170 mln. m.; ∆ skiriamas į tris periodus: triaso (prieš 230 mln. m.), juros (prieš 195 mln. m.) ir kreidos (prieš 141 mln. m.)
- metafurca · pakrūtinėlės šakutė, metafurka – vabzdžio pakrūtinio sternito šakutė
- metallic lustre, metallic luster · metališkas blizgesys – blizgesys, panašus į šviesą atspindinčio metalo blizgesį; būdingas kai kuriems vabalams, drugiams ir kt. vabzdžiams
- metamorphosis · metamorfozė – kai kurių gyvūnų sandaros pasikeitimas pogemalinio vystymosi metu; dažniausiai vyksta dėl to, kad ontogenezės metu pakinta organizmų gyvenimo sąlygos ir būdas; metamorfozės metu vienas vystymosi stadijas keičia kitos, gana skirtingos, pvz., vabzdžio lerva virsta lėliuke, o lėliukė – suaugusiu vabzdžiu ir pan.; entomologijoje skiriama dalinė ∆, pilnutinė ∆ ir hipermetamorfozė (pasitaiko retai)
- metanotum · panugarėlė – pakrūtinio viršutinė dalis
- metapleural gland · pakrūtinio pleurito liauka – daugumos skruzdėlių (Hymenoptera: Formicidae) pakrūtinyje esanti didelė liauka, kurios latakai atsiveria pakrūtinio šonų apačioje; išskiria medžiagas, apsaugančias nuo kenksmingų bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų; manoma, kad šių liaukų išskyros naudojamos skruzdėlių cheminei komunikacijai
- metapleuron (dgs. metapleura) · pakrūtinio pleuritas, metapleura – vabzdžių krūtinės 3-iojo segmento pleuritas; plėviasparnių skleritas, esantis žemiau užpakalinio sparno ir už jo tvirtinimosi vietos
- metascutellum · pakrūtinio skydelis – skydelis, dengiantis vabzdžio pakrūtinį
- metasoma (dgs. metasomata), gaster · metasoma – paskutinė (iš trijų pagrindinių) vabzdžio kūno dalis, atitinkanti daugelio vabzdžių pilvelį, o kai kurių plėviasparnių (Hymenoptera: Apocrita) ši dalis sudaryta iš storųjų pilvelio segmentų (nuo 3-iojo arba 4-ojo iki 10-ojo segmento), einantys už tarpinio segmento ir stiebelio; plg. mezosoma
- metasternum · pakrūtinėlė – vabzdžio pakrūtinio apatinė dalis
- metathoracic spiracle · pakrūtinio kvapinė – viena iš poros kvapinių, esančių pakrūtinyje
- metathorax · pakrūtinys, pokrūtinė, metatoraksas – vabzdžio krūtinės 3-iasis (paskutinis) segmentas
- metepimeron (dgs. metepimera) · pakrūtinio epimera – užpakalinė pakrūtinio pleurito dalis
- metepisternum (dgs. metepisterna), metaepisternum · pakrūtinio episterna – priekinė pakrūtinio pleurito dalis
- microfauna · mikrofauna – visuma tam tikros aplinkos mikroskopinių gyvų organizmų, pvz., dirvožemio, vandens telkinių mikrofauna
- micropyle · mikropilė – vabzdžio kiaušinėlio dangalo angelė, pro kurią patenka spermatozoidas
- microtrichium (dgs. microtrichia) · mikrotrichija – mikroskopinis plaukelis (bet ne žvynelis) ant kutikulės paviršiaus
- midcoxa · vidurinis dubenėlis – vabzdžio vidurinės kojos dubenėlis
- midfemur · vidurinė šlaunis – vabzdžio vidurinės kojos šlaunis
- midgut · vidurinė žarna – vabzdžio žarnyno vidurinė dalis (entoderminės kilmės); svarbiausia maisto medžiagų virškinimo ir įsiurbimo dalis
- midleg · vidurinė koja – viena koja iš antrosios kojų poros, esančios ant vabzdžio vidukrūtinėlės
- midtarsus · vidurinė letenėlė – vabzdžio vidurinės kojos letenėlė
- midtibia · vidurinė blauzda – vabzdžio vidurinės kojos blauzda
- midtrochanter · vidurinis klubas – vabzdžio vidurinės kojos klubas
- migration · migracija – reguliarus gyvūnų judėjimas iš vienos vietovės į kitą, dažnai susijęs su metų laikų kaita
- mimic · mėgdžiotojas, mimikas – kurios nors rūšies organizmas, labai panašus į kitos rūšies organizmą, mokantį gerai apsisaugoti nuo plėšrūnų
- mimicry · mimikrija – individo supanašėjimas su aplinkos daiktais, kitais gyvūnais, augalais, negyvais gamtos kūnais, padedantis jam apsisaugoti nuo priešų (pvz., drugiai stiklasparniai išore labai panašūs į vapsvas)
- mine, hyponome · mina – žaliajame (asimiliaciniame) augalo audinyje vabzdžio lervos išgraužta ertmė, kurią dengia epidermis ar bent kutikulė
- mining insect, leaf-miner, leaf miner · minuojantysis vabzdys, minuotojas – lervos stadijos vabzdys (pirmo ar visų ūgių), gyvenantis ir besimaitinantis asimiliaciniame augalo audinyje
- minor soldier · mažasis kareivis – termitų (Isoptera) kareivių kastos individas, mažesnis už didžiųjų kareivių kastos individus
- minuten · minucija, mikrosmeigtukas – trumpas ir labai plonas entomologinis smeigtukas, skirtas kolekcionuojamiems labai mažiems drugiams persmeigti
- modification · modifikacija – nepaveldimas organizmo požymio pakitimas, kurį sukelia pakitę aplinkos veiksniai (temperatūra, mityba, šviesos, drėgmės kiekis), veikdami organizmą tik tam tikru jo raidos metu
- mola · kramtomasis paviršius – vabzdžio primityvių graužiamųjų burnos organų viršutinio žando vidinis paviršius
- molasses · melasa – sirupas, likęs po cukrinių runkelių cukraus kristalizavimosi; ∆ dažnai naudojama gaminant masalus vabzdžiams vilioti
- molting hormone, ecdysone · nėrimosi hormonas, ekdizonas – prieškrūtinio liaukų išskiriamas hormonas, stimuliuojantis nėrimosi skysčių išsiskyrimą iš epidermyje esančių nėrimosi liaukų
- molt, moult, ecdysis · nėrimasis – 1) procesas, kai, vabzdžiui augant, keičiantis jo ūgiams ir formuojantis naujam ektoskeletui, numetama išorinė lervos, nimfos ar najadės kūno danga; 2) procesas, kai lerva, nimfa ar najadė pereina iš vienos vystymosi stadijos į kitą
- moniliform antenna · karoliškoji antena – vabzdžio antena, sudaryta iš trumpų, apskritų segmentų, tarp kurių yra gilios įsmaugos; karoliškosios antenos būdingos, pvz., termitams
- monogamy · monogamija – patino poravimasis su viena patele
- monophagous · monofagas – gyvūnas, mintantis tik vienos rūšies maistu, pvz., vienos rūšies augalu
- monophyletic · monofilinė grupė, monofiletinė grupė – natūrali, t. y. gamtoje egzistuojanti, o ne žmogaus sukurta sistematinė organizmų grupė, kilusi iš vieno protėvio
- monophyly · monofilija – bendra filogenetinė kilmė
- monotrysian type of genitalia · vienaangės genitalijos, monotryzinės genitalijos – genitalijos, būdingos suaugusioms vienaangių drugių (Lepidoptera: Monotrysia) patelėms; yra tik viena lytinės sistemos anga, skirta ir kopuliacijai, ir kiaušinėliams dėti; plg. dviangės genitalijos, egzoporinės genitalijos
- monotype · monotipas – rūšies, kurios aprašymas remiasi vieninteliu individu, holotipas
- monotypic species · monotipinė rūšis – rūšis, turinti tik vieną formą (rasę ar porūšį); plg. politipinė rūšis
- morphology · morfologija – mokslas, tiriantis organizmų formą ir sandarą
- moulting fluid, molting fluid, ecdysial fluid · nėrimosi skystis – vabzdžio nėrimosi metu iš nėrimosi liaukų išskiriamas skystis, tirpdantis endokutikulę
- moulting gland · nėrimosi liauka – vabzdžio integumento epidermyje esanti liauka, išskirianti nėrimosi skystį
- mount (temporary / permanet mount / slide) · preparatas – vabzdžio morfologinės (ar anatominės) struktūros, parengtos tyrimui; gyvūnas, augalas arba koks nors jo organas, parengtas anatominiam, histologiniam arba kitokiam tyrimui.
- mouth brush · burnos šepetėlis – kai kurių ilgaūsių dvisparnių (Diptera: Nematocera) vienas iš keleto pilvinių judamų šepetėlio pavidalo viršutinės lūpos organų; ∆ košia iš vandens maisto daleles
- mouth · burna – priekinė virškinamojo trakto anga
- mouthparts, trophy · burnos priedėliai – vabzdžio viršutinė lūpa, viršutiniai žandai, apatiniai žandai, apatinė lūpa ir poryklis
- multivoltine · daugiaciklis vystymasis, policiklis vystymasis, polivoltinis vystymasis – vabzdžio vystymasis, kai per metus būna daugiau nei dvi kartos, t. y. daugiau kaip du kartus per metus vabzdžiai tampa suaugėliais
- muscle scar · raumens žymė – apsiuvų lervų galvos raumenų tvirtinimosi vieta, iš išorės matoma kaip apskrita dėmė
- mutagen · mutagenas – medžiaga ar aplinkos veiksnys, kai kurie cheminiai junginiai, sukeliantys mutacijas, pvz., radioaktyvioji spinduliuotė
- mutualism · mutualizmas – organizmų simbiozės forma – dviejų rūšių individai gyvena kartu vienas kitam teikdami naudą
- mycetocyte · micetocitas – viena iš ląstelių, sudarančių micetomą; micetocituose yra viduląstelinių simbiontinių mikroorganizmų
- mycetome · micetomas – iš grupės ląstelių sudarytas vabzdžio organas, esantis riebaliniame kūne ar vidurinėje žarnoje; micetome yra viduląstelinių simbiontinių mikroorganizmų, pvz., bakterijų, riketsijų, grybų ir kt.
- mycetophagous · micetofagas – gyvūnas, mintantis grybais
- mycosis · grybligė, mikozė – vabzdžių liga, kurią sukelia kai kurie grybai
- mycotoxicosis · mikotoksikozė – mikotoksinų sukelta liga
- mycotoxin · mikotoksinas – grybų gaminama nuodinga medžiaga
- myiasis · miazė – liga arba audinių, organų pažeidimas, kurį sukelia atogrąžų klimato juostoje gyvenančių musių lervos
- myofibrilla (dgs. myofibrillae, myofibrils) · miofibrilė, sarkostilė – viena iš daugybės mikroskopinių skaidulėlių, išsidėsčiusių išilgai raumeninės skaidulos
- myrmecochory · mirmekochorija – augalų plitimo būdas – jų vaisius arba sėklas išnešioja skruzdėlės
- myrmecologist · mirmekologas – mokslininkas, tiriantis skruzdėles
- myrmecology · mirmekologija – entomologijos šaka, tirianti skruzdėles
- myrmecophagous · mirmekofagas – skruzdėlėmis mintantis gyvūnas
- myrmecophily · mirmekofilija – kai kurių vabzdžių (musių, drugių, vabalų) prisitaikymas gyventi skruzdėlynuose
N
- naiad · najadė – dalinės metamorfozės vabzdžio lerva, gyvenanti vandenyje ir kvėpuojanti žiaunomis (pvz., žirgelių, lašalų)
- Nassanov’s gland · Nasanovo liauka – bičių (Hymenoptera: Apidae) darbininkių liauka, gaminanti feromonus ir esanti po membrana, jungiančia 6-ąjį ir 7-ąjį pilvelio tergitus
- nasute soldier, nasutiform soldier, nasutiform termite · ilganosis kareivis – kai kurių termitų (Isoptera) kareivis su į priekį atsikišusia galva; gynybos metu galvos atauga naudojama nuodingoms ar lipnioms išskyroms išmesti
- nasutoid soldier · ilgalūpis kareivis – kai kurių termitų (Isoptera) kareivis su padidėjusia ir smarkiai į priekį ištįsusia viršutine lūpa su grioveliu, kuriuo išteka gynybai naudojamos išskyros
- natatorial leg, nectopod, swimming limb · plaukiojamoji koja – vabzdžio koja, pritaikyta plaukti; letenėlės segmentai, susijungę nelanksčiai, apaugę ilgais, standžiais šereliais; plaukiojamosios kojos būdingos nugarplaukoms (Hemiptera: Heteroptera: Notonectidae), dusioms (Coleoptera: Dytiscidae) ir kt.
- Nearctic Region · Nearktis, nearktinė sritis, Nearktika – holarktinės srities vakarinė dalis (dažniausiai laikoma atskira sritimi); apima Šiaurės Ameriką iki Meksikos kalnyno pietinės ribos, Kanados arktinį salyną ir Grenlandiją
- necrophagous · maitėda, nekrofagas – vabzdys arba kitas organizmas, mintantis dvėsena
- necrophagy · nekrofagija – maitinimasis lavonais, dvėsena
- necrophoresis · nekroforezė – gerai išvystytas bendruomeninių vabzdžių, pvz., skruzdėlių, elgesys, kai negyvi bendruomenės nariai išnešami tolyn iš lizdo ar kolonijos
- necrosis · nekrozė – gyvo organizmo ląstelių, audinių, organo arba jo dalies žuvimas; vietinė žūtis; nekrozės vieta paruduoja arba pajuoduoja
- nectar · nektaras – saldus, dažnai kvapus skystis, kurį išskiria augalų, ypač medingųjų, nektarinės (žiedų liaukos), kad priviliotų augalus apdulkinančius vabzdžius
- nekton · nektonas – aktyviai plaukiojančių ir srovės jėgą įveikiančių vandens gyvūnų visuma; priklauso ir didieji vandens vabzdžiai
- neontology · neontologija – dabartinių gyvųjų organizmų mokslas; paleontologijos priešprieša
- neoteny · neotenija – organizmų gebėjimas subrandinti dauginimosi organus greičiau, negu išsivysto kitos kūno dalys, ir daugintis ankstyvose vystymosi stadijose, pvz., lervos stadijoje
- neotype · neotipas – egzempliorius, parinktas ir pažymėtas vietoj prarasto rūšies holotipo ar kito tipinės serijos egzemplioriaus
- nephrocyte · nefrocitas – specializuota vabzdžio ląstelė, atliekanti šalinimo funkciją; jų yra visame vabzdžio kūne; nefrocitai iš hemolimfos paima molekules, pasižyminčias didele molekuline mase; t.p. žr. perikardinė ląstelė
- nerve cell, neurone · nervinė ląstelė, neuronas – svarbiausias nervinio audinio komponentas, vykdantis sudėtingiausias centrinės nervų sistemos funkcijas; ∆ turi daug mažų ataugėlių – dendritų ir ilgą ataugą – aksoną
- nerve fibre · nervinė skaidula – aksonas arba kita nervinės ląstelės atšaka
- nerve · nervas – nervinių skaidulų pluoštas, turintis bendrą dangalą ir perduodantis nervinius impulsus
- neurilemma · neurolema – išorinis nervinės skaidulos dangalas
- neuroblast · neuroblastas – vabzdžio gemalo ląstelė, iš kurios formuojasi nervinė ląstelė; užuomazginė nervinė ląstelė
- neuroglia, neurogloea · neuroglija – nervinis audinys, užpildantis tarpus tarp neuronų (nervinių ląstelių) kūnų ir jų ataugų
- neurosecretion · neurosekrecija – biologiškai aktyvių medžiagų (neurohormonų ir mediatorių) išsiskyrimas iš nervinių ląstelių į hemolimfą
- neurosecretory cell · neurosekrecinė ląstelė – vabzdžio nervų sistemos ląstelė, paprastai esanti kuriame nors centrinės nervų sistemos mazge ir vykdanti neurosekreciją
- neurosecretory hormone · neurohormonas – hormonas, kurį išskiria neurosekrecinės ląstelės; neurohormonai palaiko homeostazę, reguliuoja lygiųjų raumenų tonusą, medžiagų apykaitą, vidaus sekrecijos liaukų ląstelių funkcijas, dalyvauja reguliuojant organizmo apsaugines reakcijas
- neurotoxin · neurotoksinas – medžiaga, kuri pažeidžia nervus ar nervų sistemą
- new combination · rekombinacija – 1) organizmo mokslinio vardo (pavadinimo) išdėstymas kita tvarka; kai keičiama rūšies taksonominė vieta sistematikoje ir ji priskiriama kitai genčiai, sudaromas ir naujas binomas, t. y. pakeičiamas žodis, įvardijantis gentį (žr. binomas); jeigu rūšis jos aprašymo metu buvo priskirta kitai genčiai, negu šiuo metu ji yra pripažįstama, tai mokslininko pavardė ar jos santrumpa ir aprašymo metai rašomi skliausteliuose, pvz., Coptotriche marginea (Haworth, 1828) (žr. kombinacija); 2) kokių nors dalių išdėstymas nauja tvarka
- new species · nauja mokslui rūšis – žr. nauja rūšis nauja rūšis – pirmą kartą įvardyta, pavadinta moksliniu, t. y. lotynišku, vardu ir paskelbta mokslinėje publikacijoje organizmo rūšis; naujos rūšies paskelbimas galioja tik tada, jeigu rūšies mokslinis aprašymas ir publikacija, kurioje skelbiama nauja rūšis, atitinka visus Tarptautinio nomenklatūros kodekso reikalavimus
- nidamentum · nidamentumas – drebučių pavidalo masė, į kurią uodai trūkliai (Diptera: Chironomidae: Chironomous) sudeda visus kiaušinėlius iš karto
- nit · glinda – utėlės (Anoplura) kiaušinėlis, prilipęs prie šeimininko plauko (netoli jo pamato) arba audinio siūlų
- nocturnal insect · naktinis vabzdys – naktį aktyvus ar skraidantis vabzdys
- nodus (dgs. nodi) · sparno mazgelis – suaugusių žirgelių (Odonata) tvirta skersinė sparno gysla, esanti ties priekinio sparno krašto viduriu ir besijungianti su priekine, tarpine ir spinduline gyslomis
- nomenclature · nomenklatūra – augalų, gyvūnų ar kitų organizmų vardų (pavadinimų) sistema ir jų vartojimo taisyklių visuma
- nosema disease, nosemosis · nozematozė – suaugusių bičių (Hymenoptera: Apoidea) liga, kurią sukelia mikrosporidijos Nosema apis; ∆ vystosi vidurinės žarnos epitelyje ir sukelia viduriavimą – dėl to bitės silpsta ir žūva
- nosography · nozografija – ligų aprašymas
- notaulus (dgs. notauli), notaulix (dgs. notaulices), median metascutal line, median metascutal sulcus, parapsidal furrow, parapsidal line · notaulė – daugelio plėviasparnių vidunugarėlės priekinėje dalyje esanti vagelė
- notopleural suture · nugarėlės ir pleurito siūlė – griovelis, esantis tarp vidunugarėlės ir vidukrūtinio pleurito
- nototheca · nototeka – lėliukės sienelės dalis, dengianti viršutinį pilvelio paviršių
- notum (dgs. nota) · nugarėlė – vabzdžio krūtinės viršutinė dalis
- nuptial flight · tuoktuvių skrydis – skruzdėlių arba termitų sparnuotos motinėlės, patino ar abiejų vabzdžių skrydis, kurio metu jie susiporuoja
- nygma (dgs. nygmata) · nigma – kai kurių suaugusių vabzdžių (Mecoptera, Trichoptera, Hymenoptera: Symphyta ir kt.) viena iš dėmių, esančių ant sparnų (manoma, kad atlieka jutiminę funkciją)
- nymph · nimfa – dalinės metamorfozės vabzdžio lerva, gyvenanti sausumoje, pvz., tarakonų, žiogų; ∆ išoriškai labai panaši į suaugėlį, tačiau jos sparnai dar nėra visiškai išsivystę
O
- objective glass · objektinis stiklelis – stiklelis, ant kurio dedamas pro mikroskopą stebimas daiktas
- objective synonyms · objektyvūs sinonimai, nomenklatūriniai sinonimai – tokie dviejų ar daugiau taksonų moksliniai vardai, kurie yra susiję su tuo pačiu taksonu, pagrįstu tuo pačiu tipu (holotipu); šie sinonimai dar kartais vadinami jaunesniaisiais sinonimais, tačiau organizmams įvardyti taksonomijoje nevartojami
- obligatory (e.g., obligatory or permanent miners) · obligatinis – būtinas, privalomas, neišvengiamas; obligatinis kalbant apie minuojančiuosius vabzdžius – endobiontinis gyvenimo būdas, kuris būdingas visoms lervos vystymosi stadijoms (o ne tik pirmai / pirmoms kaip fakultatyviųjų)
- obtect pupa · dengtoji lėliukė – lėliukė, kurios sparnai, antenos ir kojos nejudamai prigludę prie kūno; ∆ būdinga drugiams ir kai kurioms musėms
- occipital bristle · pakaušio šerelis – šerelis, esantis ant vabzdžio galvos pakaušio
- occipital foramen · pakaušio anga – vabzdžio galvos užpakalinėje pusėje esanti anga, pro kurią į krūtinę pereina žarnynas, pilvinė nervų grandinė ir kai kurie raumenys
- occipital sulcus · pakaušio vagelė, pakaušio siūlė, okcipitalinė linija – vabzdžio galvos užpakalinėje dalyje esanti skersinė vagelė, nugarinėje dalyje skirianti viršugalvį nuo pakaušio, o šonuose – skruostus nuo paskruosčių
- occiput · pakaušis – vabzdžio galvos dalis, esanti už viršugalvio
- occlusor, occlusor muscle · užveriamasis raumuo – raumuo, užveriantis lanksčią ertmę; kvapinės raumuo, kuris susitraukdamas uždaro tarpą tarp kvapinės prieangio ir pačios trachėjos
- ocellar seta, ocellar bristle · paprastosios akies šerelis – suaugusių dvisparnių (Diptera) paprastųjų akių trikampyje esantis vienas iš šerelių
- ocellar triangle · paprastųjų akių trikampis, akelių trikampis – suaugusių dvisparnių (Diptera) galvoje esantis trikampio formos plotas, kuriame yra 3 paprastosios akys
- ocellocular line · paprastosios ir sudėtinės akies tarpuakis – mažiausias atstumas tarp užpakalinės paprastosios akies ir sudėtinės akies krašto; plg. užpakalinis paprastųjų akių tarpuakis; šoninis paprastųjų akių tarpuakis
- ocellus (dgs. ocelli), simple eye, stemma · paprastoji akis, akelė, paprastoji akelė, stema – vabzdžių ar kitų nariuotakojų paprasta (nesudėtinė), rutuliuko formos akis; būna pavienės ar mažomis grupėmis; vabzdžiai jų turi nuo 1 iki 3
- oenocytoid · enocitoidas – nefagocituojantis vabzdžio hemocitas; didelė, apvali ląstelė, kurios citoplazmoje yra grūdelių ar kristalų pavidalo intarpų
- oesophagus · stemplė – vabzdžio priekinės žarnos dalis, esanti tarp burnos ertmės ar ryklės ir gurklio
- olfactory receptor · kvapo receptorius – chemoreceptorius, reaguojantis į dujinės būsenos (santykiškai mažos koncentracijos) cheminių medžiagų dirgiklius
- oligophagous · oligofagas – gyvūnas, mintantis tik kelių rūšių organizmais, dažniausiai priklausančiais vienai, dviem ar kelioms labai giminiškoms gentims
- ommatidium (dgs. ommatidia) · omatidija – vabzdžių ir kai kurių kitų nariuotakojų sudėtinės akies struktūrinė dalis; iš daugybės omatidijų būna sudaryta visa sudėtinė (facetinė) akis
- ommatin · omatinas – mėlynai violetinis pigmentas, sudarantis kai kurių žirgelių (Odonata) mėlynos spalvos pagrindą
- ontogenesis · ontogenezė – individualus organizmo vystymasis – visuma pakitimų nuo individo gimimo iki mirties
- ontogenetic stages (stages of ontogeny) · ontogenezės stadijos – individualaus organizmo vystymosi stadijos, pvz., kiaušinėlis, lerva (kartais ir pronimfa), lėliukė, suaugėlis
- oocyte · oocitas – nesubrendusi vabzdžio moteriškoji lytinė ląstelė
- ootheca · kiaušinėlių kapsulė, ooteka – tarakonų, maldininkų ir tiesiasparnių kiaušinėlių masę dengianti struktūra, formuojama iš lipnios, greitai stingstančios medžiagos; atlieka apsauginę funkciją
- open cell · atviroji gardelė – vabzdžio sparno plotas, esantis prie sparno krašto ir iš dalies ribojamas sparno gyslų; plg. uždaroji gardelė
- open gall · atvirasis galas – maišo pavidalo galas, turintis į išorę atsiveriančią angelę; tokie galai būdingi amarams, kai kurioms erkėms ir kt.; plg. uždarasis galas
- open tracheal system · atviroji trachėjų sistema – vabzdžio kvėpavimo sistema, sudaryta iš trachėjų ir tracheolių ir turinti kvapines; plg. uždaroji trachėjų sistema
- operculum (dgs. opercula) · dangtelis – ką nors dengianti struktūra; vožtuvo pavidalo anga; daugelio vabzdžių kiaušinėlio dangtelis; gyvalazdžių (Phasmatodea) patelių genitalinės ertmės pilvinis dangtelis, kilęs iš 5-ojo sternito; baltasparnių (Hemiptera: Sternorrhyncha: Aleyrodidae) dangtelio pavidalo struktūra virš lingulės; kai kurių cikadų (Hemiptera: Auchenorrhyncha: Cercopoidea: Machaerotidae) pakitę 5-asis ir 6-asis pilvelio tergitai; kai kurių cikadų (Hemiptera: Auchenorrhyncha: Cicadidae) krūtinės pilvinio paviršiaus atauga, dengianti ertmę, kurioje yra būgninė membrana; viena iš poros pilvelio žiaunų, kuri yra padidėjusi ir sustorėjusi ir tapusi kitų žiaunų apsauginiu dangteliu; suaugusio drugio (Lepidoptera) specializuotas pilvelio 8-asis tergitas, nusitęsęs uodeginio galo link ir dengiantis tegumeną bei unkusą; paprastai būna su porine uodeginio galo link nukreipta atauga; Macaria clathrata (Lepidoptera: Geometridae) patelės skydelio pavidalo užanginės plokštelės atauga, dengianti kopuliacijos angą; žiedmusių (Diptera: Syrphidae) išgaubtas dangtelis arba priekinis puparijaus galas, kuris skyla į dvi dalis, kai išsirita suaugusi musė
- ophthalmotheca · oftalmoteka – lėliukės sienelės dalis, dengianti sudėtines akis
- opistognathous head · opistognatinė galva – vabzdžio galva su atgal nukreiptais burnos organais, kurie yra labai arti priekinių kojų (cikadų, amarų ir kt.)
- oral · burninis, oralinis – nukreiptas į burnos pusę, susijęs su burna
- orbit · akiduobė – įsivaizduojama riba aplink sudėtinę akį
- order · būrys – sistematinė kategorija, jungianti artimas (giminiškas) šeimas (gali būti viena arba daugiau); klasės dalis
- organogenesis · organogenezė – organų formavimasis gemalo vystymosi laikotarpiu
- O-seta · O šerelis – kai kurių uodų (Diptera: Chironomidae) lervų ir lėliukių vienas iš mažyčių šerelių, esančių ant pilvelio tergitų ir sternitų priekinių kraštų
- osmeterium (dgs. osmeteria) · osmeteriumas – drugių sklandūnų (Lepidoptera: Papilionidae) vikšrų krūtinėje esanti išverčiamoji liauka, kuri gamina alomonus
- osmoregulation · osmoreguliacija – fizikiniai, cheminiai ir fiziologiniai procesai, kuriais palaikomas pakankamai pastovus organizmo vidinės terpės (kalbant apie vabzdžius – hemolimfos) slėgis
- ostiole, scent pore · kvapinės liaukos angelė, kvapiosios liaukos pora – kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera) viena iš dviejų pakrūtinio kvapinių liaukų išorinių angelių, atsiveriančių pilvinėje krūtinės pusėje, tarp antrosios ir trečiosios kojų poros
- ostium bursae · kopuliacijos anga, ostiumas – dviangių drugių (Ditrysia) patelių anga, pro kurią spermatozoidai patenka į kopuliacijos maišelio lataką
- ostium (dgs. ostia) · ostija – vabzdžio širdies kamerų šonuose esančios ertmės (turinčios vožtuvus), pro kurias iš širdiplėvės ertmės į kamerą patenka hemolimfa
- ostium oviductus · kiaušintakio anga – suaugusio drugio patelės (Lepidoptera) pilvelio 9-ajame segmente (manoma, kad tarp 9-ojo ir 10-ojo segmentų sternitų) tarp analinių papilių esanti lytinės sistemos anga, pro kurią dedami kiaušinėliai
- outer vestibulum · išorinis prieangis – termitų (Isoptera) patelės tolimoji arba užpakalinė prieangio sritis, kai ji padalyta į vidinę ir išorinę dalis
- ovariole · ovariolė – vabzdžio kiaušidės sudėtinė vamzdelio pavidalo dalis; būna nuo 1 (pvz., amarų) iki 2400 (pvz., termitų) ovariolių, bet dažniausiai – kelios dešimtys; ovariolėse formuojasi kiaušialąstės
- ovary (dgs. ovaries) · kiaušidė – vabzdžio patelės lytinė liauka; porinė struktūra, kurioje formuojasi kiaušinėliai
- ovate · kiaušiniškas – kiaušinio formos (paprastai turima galvoje paukščio kiaušinį, nes vabzdžių kiaušinėliai būna labai įvairių formų)
- ovicide · ovicidas – pesticidas, sunaikinantis vabzdžių kiaušinėlius
- oviductus communis (dgs. oviductus communes), median oviduct · bendrasis kiaušintakis, neporinis kiaušintakis – vabzdžio patelės lytinės sistemos dalis; neporinė kiaušintakio dalis, susiformavusi susijungus dviem šoniniams kiaušintakiams, einantiems nuo kiekvienos kiaušidės atskirai
- oviductus (dgs. oviductus) · kiaušintakis – vabzdžio patelės latakas, einantis nuo kiaušidės iki makšties pradžios; t.p. žr. šoninis kiaušintakis, bendrasis kiaušintakis
- ovipilum (dgs. ovipila) · ovipiliumas – kai kurių tinklasparnių (Neuroptera: Berothidae) patelių išsiplėtusi ir išsikišusi vamzdelio pavidalo viršūninė sėklos priimtuvo latako dalis
- ovipositor · kiaušdėtė – pakitęs, ištįsęs patelės pilvelio galas, paprastai 8-asis ir 9-asis segmentai, pritaikyti kiaušinėliams dėti
P
- paedogenesis · pedogenezė – dauginimasis, vykstantis vabzdžio vystymosi stadijose prieš suaugėlį; tam tikra partenogenezės forma, kai lervose išsivysto neapvaisinti kiaušinėliai, pradedantys naują kartą
- Palearctic Region · Palearktis, palearktinė sritis, Palearktika – holarktinės zoogeografinės srities rytinė dalis, apimanti visą Europą, Aziją į šiaurę nuo Himalajų (be Indijos ir Indokinijos) ir Afriką į šiaurę nuo Sacharos; dažnai laikoma savarankiška sritimi
- paleoentomology · paleoentomologija – entomologijos šaka, tirianti išnykusius vabzdžius
- paleontology, palaeontology · paleontologija – biologijos šaka, tirianti praėjusių geologinių epochų organizmus, paremta liekanų, atspaudų ir pėdsakų, išlikusių Žemės plutoje, tyrimais; plg. neotologija
- Paleozoic Era · paleozojus – Žemės geologinės istorijos trečioji era, prasidėjusi prieš 570 ir trukusi 340–350 mln. m.
- pallium (dgs. pallia) · skraistė – kai kurių tiesiasparnių (Orthoptera: Caelifera) patinų plėvinis darinys, einantis nuo laisvojo subgenitalinės plokštelės krašto ir dengiantis įtrauktą falą
- palp formula · čiuopiklių formulė – du skaičiai, iš kurių pirmasis nurodo plėviasparnių (suaugėlių) apatinių žandų čiuopiklių segmentų skaičių, o antrasis – apatinės lūpos čiuopiklių segmentų skaičių
- palpifer · palpiferas – bet kokia čiuopiklį turinti dalis
- palpus (dgs. palpi) · čiuopiklis – nariuota, piršto pavidalo jutimo struktūra, einanti nuo apatinių žandų ir apatinės lūpos
- pampa · pampa (dgs. pampos) – Pietų Amerikos vidutinio ir šilto klimato sričių augalijos tipas, pagal ekologiją ir struktūrą artimas Eurazijos stepėms. (Pampa yra ir regionų Argentinoje ir Peru geografinis pavadinimas)
- panmictic · panmiksinis – besikryžminantis su atsitiktiniais tos pačios rūšies individais
- panmixy, panmixia · panmiksija – laisvas, visiškai atsitiktinis lytiškai besidauginančių individų kryžminimasis
- panoistic ovariole · panoistinė ovariolė – vabzdžio ovariolė, kurioje nėra mitybinių ląstelių; plg. politrofinė ovariolė, telotrofinė ovariolė
- pantonome · netaisyklingoji mina – apibrėžtos formos neturinti mina; tokios minos forma priklauso nuo minuojamo lapo formos ir dydžio
- papilla analis (dgs. papillae anales) · analinė papilė, analinė pagalvėlė –viena iš poros silpnai sklerotizuotų, ovalo ar trikampio formos skiaučių, esanti suaugusio drugio patelės pilvelio gale; paprastai būna su plaukeliais ar šereliais
- paraglossa (dgs. paraglossae) · prielėžuvėlis, paraglosa – viena iš dviejų porų vabzdžio apatinės lūpos distalinių skiaučių; ∆ eina nuo distalinio priesmakrio krašto, yra didesnis ir nukreiptas išorinės pusės link; plg. liežuvėlis
- paralectotype · paralektotipas – pažymėtasis sintipų serijos egzempliorius
- parallelism · paralelizmas – nepriklausomas panašių požymių įgijimas pagal artimų organizmų grupių giminiškumą, pvz., artimų rūšių, genčių ir pan.
- paramere · paramera – kai kurių vabzdžių patinų viena iš šoninių falomerų, kai yra pirminių falo skiaučių, antrinis pasidalijimas; plg. mezomera
- paramerite · parameritas – trumpasparnių vabalų (Coleoptera: Staphylinidae) pagrindinė, tolimoji parameros dalis, kai ji yra padalyta
- paramo · paramai – specifinė, gana skurdi žolių ir žemaūgių krūmų ekosistema, paplitusi 10° į šiaurę ir 8° į pietus abipus pusiaujo šaltose Amerikos (daugiausia Andų) aukštikalnėse, nuo Kosta Rikos iki Peru (vien Ekvadore paramai užima apie 10% šalies teritorijos). Būdingas atšiaurus, gana kontrastingas klimatas, padidėjęs ultravioletinis spinduliavimas, drėgnas durpingas dirvožemis
- parapleuron · parapleuritas – kai kurių suaugusių vabalų (Coleoptera) nepadalytas krūtinės pleuritas, esantis kiekvienoje sternito pusėje
- paraproct · paraproktas – viena iš analinės angos šonuose esančių porinių skiaučių
- parasite · parazitas – organizmas, nuolatos arba laikinai gyvenantis kito organizmo kūno paviršiuje (išorinis parazitas) arba viduje (vidinis parazitas) ir mintantis jo ląstelėmis, audiniais ar žarnyno turiniu
- parasitism · parazitizmas – dviejų skirtingų rūšių organizmų tarpusavio santykių forma – vienas organizmas (parazitas) naudojasi kitu (šeimininku) kaip gyvenamąja aplinka ir maisto šaltiniu, dažniausiai jam kenkdamas
- parastigma · parastigma – kai kurių suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera: Chalcididae) pakraščio ir popakraščio gyslų susijungimo vietoje esantis gyslų išsiplėtimas; dažnai laikomas termino pterostigma sinonimu
- paratorma · paratorma – kai kurių suaugusių dvisparnių (Diptera) stipriai sklerotizuota plokštelė, jungianti šoninius ryklės kraštus su tormomis
- paratype · paratipas – kiekvienas tipinės serijos egzempliorius, išskyrus holotipą
- parietal · parietalinis – esantis prie kūno arba organo ertmės sienelės (pvz., parietalinė skiautė, parietalinis šerelis, parietalinė atauga)
- parthenogenesis · partenogenezė – organizmų lytinio dauginimosi būdas – gemalo vystymasis iš neapvaisintos moteriškosios lytinės ląstelės
- patagium (vns. patagium) · patagijos – skiautės pavidalo struktūros, dengiančios drugių priekinių sparnų pagrindus; kai kurių dvisparnių pailgos formos prieškrūtinio ataugos, esančios prieš pirmąją kvapinių porą
- pathogen · patogeninis organizmas – ligą sukeliantis mikroorganizmas, pvz., bakterija, virusas ir kt.
- pecten · šukutės – šukų pavidalo struktūra; suaugusio drugio antenos pėdelės priekinėje pusėje esantys plaukelių pavidalo žvyneliai; kai kurių uodų (Diptera: Culicidae) šukų pavidalo dantukai ant kvėpuojamojo sifono pilvinės ir šoninės dalies; suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) standūs įlenkti šereliai ant pamatinės apatinių žandų ir apatinės lūpos dalies; ant žiedadulkes renkančių bičių (Hymenoptera: Apoidea) letenėlės esanti dyglių eilė; daugelio rausiančiųjų vapsvų (Hymenoptera: Sphecoidea, Pompiloidea, Scolioidea) eilė ilgų, plokščių šerelių, esančių ant priekinės letenėlės šoninio krašto
- pectinate antenna, unipectinate antenna · šukiškoji antena – vabzdžio antena, kurios segmentai turi ilgas, į vieną pusę nukreiptas išaugas; būdingos, pvz., raudonvabaliams (Pyrochroidae)
- pectinifer · pektiniferas, šukiškasis priedas – šukų ar šepetėlio formos priedas ant kai kurių drugių (Nepticuloidea, Incurvarioidea) patinų valvų; susideda iš tankiai išsidėsčiusių, labai praplatėjusių šerelių
- pedicel, pedicellus (dgs. pedicelli) · stiebelis – vabzdžio antenos 2-asis segmentas; plonas latakas, jungiantis ovariolę su kiaušintakiu
- pediculosis, phthiriasis · utėlėtumas, pedikuliozė – utėlių sukelta žmogaus odos liga
- pedunculus (dgs. pedunculi) · pedunkulas – lapsukių (Lepidoptera: Tortricidae) šoninė tegumeno dalis
- pericardial cell · perikardinė ląstelė – nefrocitas, esantis vabzdžio širdies paviršiuje
- perigynium (dgs. perigynia) · periginiumas – beūsių (Protura) patelės genitalijų pamatinė dalis, turinti pamatines apodemas
- periphery · periferija – ko nors pakraštys, išorinė dalis (kaip centro priešprieša)
- periplasm · periplazma – vabzdžio kiaušinėlio citoplazmos dalis, gaubianti trynį ir esanti iškart po trynio membrana
- peritreme · peritrema – žiedo pavidalo skleritas, esantis aplink kokią nors kūno ertmę; ypač būdinga kvapinėms
- peritrophic membrane · peritrofinė membrana – plona, daugiasluoksnė vabzdžio vidurinės žarnos membrana, apsauganti žarnos sienelę nuo grubaus maisto; pro ją fermentai patenka į maisto masę
- pesticide · pesticidas – cheminė medžiaga kenkėjams, ligų sukėlėjams, piktžolėms, parazitams naikinti
- pest · kenkėjas – vabzdys ar kitas organizmas, darantis žalos žmogui (sveikatai ir pan.), jo daiktams, auginamiems pasėliams, augalams, gyvuliams ir pan.
- phallic lobe · falo skiautė – kai kurių tiesiasparnių (Orthoptera: Ensifera) viena iš skiaučių, sudarančių falą; viena iš plėvinių gyvalazdžių (Phasmatodea) kopuliacijos organo skiaučių
- phallite · falitas – blusų (Siphonaptera) patinų edeaguso skiautė
- phallobase · falobazė – vabzdžių patinų proksimalinė falo dalis
- phallocrypt · falokripta – vabzdžio patino falobazės kišenė arba genitalinės ertmės sienelė, kurioje yra edeaguso pagrindas; apsiuvų patinų (Trichoptera) vamzdelio formos įduba, kurioje prasideda falas
- phallomere · falomera – viena iš suaugusių tarakonų (Blattodea) ir akmenropų (Grylloblattodea) patinų gonoporos šonuose esančių skiaučių, jei ji nesusijungusi su falu
- phallotheca (dgs. phallothecae) · faloteka – vabzdžio patino falobazės klostė arba vamzdiškas ištįsimas, iš dalies ar visiškai apsupantis edeagusą; blakių patinų (Hemiptera: Heteroptera) pagrindinė ir labiausiai sklerotizuota proksimalinė falo dalis; apsiuvų (Trichoptera) patinų išorinė falobazės dalis
- phallotreme, phallotrema (dgs. phallotremata) · falotrema – vabzdžių patinų tolimoji endofalo anga, dažniausiai esanti edeaguso gale
- phallus (dgs. phalli) · falas – neporinis vabzdžių patinų kopuliacijos organas, sudarytas iš falobazės, edeaguso, endofalo ir, jei yra, įvairių falobazės ir edeaguso ataugų
- pharate instar · dengtoji būsena – suaugusio vabzdžio būsena, kai jo kūną vienu metu dengia tiek sena, jau nuo epidermio atsisluoksniavusi, bet dar neplyšusi kutikulė, tiek susidariusi nauja kutikulė
- pharyngeal pump · ryklės siurblys – ryklė ir su ja susiję plečiamieji raumenys, pilvinėje pusėje einantys nuo tentoriumo, o nugarinėje – nuo kaktos; geriausiai išsivystę plečiamieji raumenys tų vabzdžių, kurie maitinasi siurbdami, pvz., suaugę drugiai ar blakės; kai kurių suaugusių uodų (Diptera: Culicidae) svogūno pavidalo ryklės išsiplėtimas, esantis už smegenų ir poryklinio nervinio mazgo
- pharynx · ryklė – vabzdžio priekinės žarnos dalis tarp burnos ertmės ir stemplės
- phase · fazė – tarpsnis, morfologiškai apibūdinama vystymosi pakopa
- phenology · fenologija – biologijos šaka, tirianti gyvosios gamtos reiškinių sezoninį periodiškumą, tų reiškinių priklausomybę nuo klimato ir kitų ekologinių sąlygų, nagrinėjanti organizmų vystymosi fazes ir gyvenimo reiškinius
- phenotype · fenotipas – organizmo požymių ir savybių visuma, kurią lemia genotipas ir gyvenamoji aplinka
- pheromone · feromonas – gyvūnų išorinės sekrecijos liaukos sekretas, perduodantis informaciją pavojaus, maisto šaltinio, priešingos lyties ir kt. – tos pačios rūšies gyvūnams
- pheromone trap · feromoninė gaudyklė – vabzdžių gaudyklė, kurioje vabzdžiams privilioti naudojami jų feromonai; paprastai feromoninės gaudyklės viduje būna klijų, kad privilioti vabzdžiai nepaspruktų
- phoresy · forezė – tarpusavio santykiai, kai vienas organizmas keliauja ant kito, didesnio organizmo kūno, bet juo nesimaitina
- photocyte · fotocitas – šviesą skleidžiančio organo ląstelė
- photoreceptor · šviesos receptorius, fotoreceptorius – receptorius, reaguojantis į šviesos dirgiklius
- phototaxis · fototaksis – šviesos šaltinio sukeltas organizmų judėjimas; gali būti neigiamas ∆, kai organizmai traukiasi nuo šviesos, pvz., žvyninukai, ir teigiamas ∆, kai organizmai juda šviesos link, pvz., dieniniai drugiai, patekę į tamsų kambarį, skrenda prie lango
- phragma (dgs. phragmata) · pertvarėlė, fragma – plati vidinė endokutikulės išauga, prie kurios tvirtinasi raumenys; pertvaros yra tergitų, pleuritų ir sternitų susijungimo vietose, ypač krūtinėje
- phragmosis · fragmozė – vabzdžių ir kitų gyvūnų ypatybė uždengti įėjimą į lizdą ar urvą savo kūnu
- phragmotic head · fragmotinė galva – kai kurių termitų (Isoptera: Kalotermitidae: Cryptotermes) plati, kamščio pavidalo galva, kuria jie uždengia įėjimus į lizdą
- phyllophagous · filofagas – vabzdys, mintantis augalų lapais
- phylogenetic tree · filogenetinė schema – organizmų giminystės ryšius parodanti schema, sudaryta taikant kladistinį ar kitą metodą
- phylogeny · filogenezė, filogenija – organizmų (jų sistematinių grupių, pvz., tipų, klasių, būrių, eilių, šeimų, genčių ir rūšių) evoliucinė raida nuo pat gyvybės atsiradimo Žemėje
- phylum (dgs. phyla) · tipas – sistematinė kategorija, jungianti giminiškas klases
- physonome · išpūstoji mina, fizonomas – mina, susidariusi dėminės minos epidermiui išsipūtus dėl atsiradusių dujų
- phytophagous · augalėdis, fitofagas – vabzdys ar kt. gyvūnas, mintantis tik augalais
- phytophagy · fitofagija – maitinimasis tik augalais
- phytophilous, phytophilus · fitofilas – vabzdys, gyvenantis ant augalų
- phytotoxemia · fitotoksemija – ligota augalo būsena, kurią sukelia vabzdžio įšvirkšta nuodingoji medžiaga
- piercing-sucking mouthparts · duriamieji siurbiamieji burnos organai, duriamieji čiulpiamieji burnos organai – burnos organai, kurių viršutiniai arba apatiniai žandai arba ir vieni, ir kiti yra durklo formos, kuriais praduriami augalo ar gyvūno audiniai; būdingi blakėms, utėlėms, kai kuriems dvisparniams ir kt.
- pigmentary color · pigmentinė spalva – vabzdžio spalva, priklausanti nuo pigmentų, esančių kutikulėje, epidermyje, hemolimfoje, riebaliniame kūne, žarnyne
- pigment · pigmentas – cheminė medžiaga, lemianti organizmų ar jų organų spalvą
- pilifers · piliferai – kai kurių apsiuvų (Trichoptera: Philorheithridae, Stenopsychidae) apatinių žandų čiuopiklių piršto pavidalo ataugos, turinčios juntamųjų plaukelių; drugių (Lepidoptera) lėliukių ir suaugėlių viršutinės lūpos šoninės išaugos
- pinaculum (dgs. pinacula) · pinakulė – drugio (Lepidoptera) lervos mažas, plokščias arba truputį iškilus chitinizuotas plotas su 1–4 šereliais
- pinning block · smaigstymo trinkelė – medinė, metalinė, plastmasinė ar laiptelių pavidalo putplasčio trinkelė, kurioje kiekvienas laiptelis turi siaurą, tam tikro gylio skylutę; naudojama smaigstant vabzdžius ir etiketes taip, kad jie būtų vienodame aukštyje
- pitfall trap, pit trap · gaudymo duobutė – gaudyklė, skirta žeme ropinėjantiems vabzdžiams rinkti, padaryta iš žemėn įkasto indelio, kurio kraštai statūs, o atviras viršus yra žemės paviršiaus lygyje
- plague, bubonic plague · maras – graužikų ir žmonių ūminė infekcinė liga, dažnai pasibaigianti mirtimi; sukelia blusų pernešamos bakterijos (Pasteurella pestis); ši liga dažnai vadinama buboniniu maru
- plankton · planktonas – vandens paviršiuje plaukiojantys maži organizmai, keliaujantys kartu su srovėmis, gebantys savarankiškai judėti ir, kol gyvi, negrimzdantys į dugną
- planta (dgs. plantae) · padas – drugio (Lepidoptera) lervos netikrosios kojos apačioje esanti įtraukiama plokštelė, ant kurios yra kabliukų
- plasma · plazma – skystoji hemolimfos dalis
- plasmatocyte · plazmatocitas – fagocituojantis vabzdžio hemocitas; labai nepastovios formos ląstelė su bazofiline citoplazma, kurioje yra daug ribosomų, mitochondrijų ir skirtingo dydžio vakuolių
- plastron · plastronas – vandens vabzdžių kūno paviršiuje esanti oro plėvelė, pro kurią vyksta dujų apykaita; kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera: Naucoroidea: Aphelocheiridae) plastroną sudaro tankūs ir labai maži šereliai, esantys pilviniame kūno paviršiuje
- plesiomorphy (=plesiomorphic character) · plesiomorfas, plesiomorfinis požymis – pagal kladistinės (filogenetinės) teorijos sampratą, protėvinis, senovinis požymis; jis nustatomas lyginant du homologiškus požymius, kurių vienas yra kilęs tiesiogiai iš kito; tas, iš kurio kilo evoliuciškai pakitęs homologinis požymis, ir yra vadinamas plesiomorfiniu (plesiomorfu). Visi požymiai kažkada buvo apomorfiniai, tačiau dėl tolesnės nenutrūkstančios evoliucijos, lyginant su palikuonių požymiais, jie jau yra senoviniai, t. y. plesiomorfiniai
- plethosphragis · pletosfragis – drugių antrasis poravimosi lovelis arba patelės, kuri jau turėjo poravimosi lovelį po pirmesnės kopuliacijos, sfragis
- pleural apophysis · pleurito apofizė – vabzdžio krūtinės pleurito vidinės sienelės atšaka
- pleural membrane · pleurito membrana – tarp tergito ir sternito, o ypač pilvelio segmentuose esanti pleurito dalis
- pleural ridge · pleurito ketera – vabzdžio krūtinės vidinė ketera, kurią sudaro pleurito siūlė
- pleural suture · pleurito siūlė – vabzdžio krūtinės pleurito vertikali arba įstriža siūlė, skirianti episterną nuo epimeros
- pleural wing process · sparno atrama – pleurito nugarinio krašto išauga ant pleurito keteros viršutinio galo, suteikia atramą sparnui
- pleuron · pleuritas – vabzdžių ir kitų nariuotakojų šoninio chitininės kutikulės skydelio segmentas
- pleuropodium (dgs. pleuropodia) · pleuropodija – vabzdžių gemalo pilvelio 1-ojo segmento laikina galūnė, funkcionuojanti kaip liaukinis organas, išskiriantis fermentą, padedantį ištirpdyti kiaušinėlio apvalkalą ir palengvinantį vabzdžio išsiritimą
- pleurostomal sulcus · pleurostomos vagelė – poskruosčio vagelės dalis virš viršutinių žandų
- pleurostoma · pleurostoma – poskruosčio sritis virš viršutinių žandų
- plicatura (dgs. plicaturae) · plikatūra – kai kurių suaugusių tinklasparnių (Neuroptera: Coniopterygidae: Aleuropteryginae) mažas išsikišęs organas, esantis ant kai kurių pilvelio segmentų
- plumose antenna, bi-pectinate antenna, bipectinate antenna · plunksniškoji antena – vabzdžio antena, kurios segmentai turi ilgas ir plonas, į priešingas puses nukreiptas išaugas; būdingos kai kuriems uodams ir kt. vabzdžiams
- podotheca · podoteka – lėliukės sienelės dalis, dengianti kojas
- poison bait · nuodingas masalas – masalas, sumaišytas su nuodais
- poison duct · nuodų latakas – geluoninių plėviasparnių (Hymenoptera) patelių vamzdelis, jungiantis nuodų talpyklą su geluonimi; kai kurių dvisparnių (Diptera: Atharicidae, Pelecorhynchidae, Tabanidae) lervų nuodų liaukos latakas, atsiveriantis prie priekinio viršutinio žando krašto
- poison gland · nuodų liauka – liauka, kurioje gaminami nuodai; kai kurių dvisparnių (Asilidaae, Empididae) – tai seilių liauka; geluoninių plėviasparnių pilvelyje esančios liaukos gamina nuodus, išskiriamus per geluonį; kai kurių dvisparnių lervų (Athericidae, Pelecorhynchidae, Tabanidae) liaukų, esančių galvoje, latakai atsiveria prie viršutinio mandibulių krašto
- poison sac · nuodų maišelis – geluoninių plėviasparnių patelių maišelio pavidalo talpykla, kurioje kaupiasi nuodų liaukų išskiriami nuodai
- poison seta · nuodingas šerelis – kai kurių vabzdžių tuščiaviduris šerelis, kuriame yra nuodų (patenka iš nuodų liaukos)
- pollination · apdulkinimas – augalo žiedadulkių per(si)kėlimas nuo vieno augalo kuokelio ant kito tos pačios rūšies augalo purkos; esant entomogamijai, žiedadulkes perneša vabzdžiai
- polyandry · poliandrija – patelės poravimasis su keliais tos pačios rūšies patinais
- polyembryony · poliembrionija – dviejų arba kelių gemalų išsivystymas iš vieno kiaušinėlio; labiau būdinga parazitiniams vabzdžiams, pvz., kai kuriems vėduokliasparniams (Strepsiptera: Stylopidae) ir plėviasparniams (Hymenoptera: Braconidae, Dryinidae, Encyrtidae, Platygasteridae)
- polygamy · poligamija – patino poravimasis su keliomis tos pačios rūšies patelėmis arba patelių poravimasis su keliais patinais
- polymorphism · polimorfizmas, pleomorfizmas – ryškiai skirtingos formos individų priklausymas vienai rūšiai
- polyphagous · polifagas – gyvūnas, mintantis labai įvairiu maistu; parazitas, besinaudojantis daugeliu organizmų (šeimininkų)
- polytrophic ovariole · politrofinė ovariolė – vabzdžio ovariolė, kurioje mitybinių ląstelių yra kiekvienoje oocito pūslelėje; plg. panoistinė ovariolė, telotrofinė ovariolė
- polytypic species · politipinė rūšis – rūšis, turinti dvi ar daugiau formų (rasių ar porūšių); plg. monotipinė rūšis
- Pontic · pontinis – susijęs su Užkaukazės ar Kaukazo regionu
- population · populiacija – biologinės rūšies individų grupė, užimanti tam tikrą arealo dalį (erdvę arba teritoriją); nuo kitų tokių pačių grupių dažnai skiriasi morfologiniais, genetiniais ar kitais požymiais
- pore · pora – maža angelė kutikulėje
- postannellus · požiedis – kai kurių plėviasparnių (suaugėlių) antenos 4-asis segmentas ir botagėlio 2-asis segmentas (žiedelį sudarantis 2-asis segmentas)
- postclypeus · popriekaktis – užpakalinė arba viršutinė priekakčio dalis, kai nėra jokios priekaktį skiriančios linijos; į dvi dalis padalyto suaugusių žirgelių (Odonata) priekakčio viršutinė dalis; plg. priešpriekaktis
- post discal area · uždiskinė sritis, uždiskalinė sritis, postdiskalinė sritis – vabzdžio sparno plotas tarp diskinės ir pakraščio srities
- postembrionic development · pogemalinis vystymasis, poembrioninis vystymasis, postembrioninis vystymasis – organizmo vystymasis po gimimo arba išsiritimo iš kiaušinėlio; ontogenezės dalis
- posterior notal process, posterior notal wing process · užpakalinė nugarėlės atauga – šoninio sparnanugarėlės krašto priekinė skiautė, susiliečianti su 3-iuoju pažastiniu skleritu; plg. priekinė nugarėlės atauga
- posterior ocellar line · užpakalinis paprastųjų akių tarpuakis – mažiausias atstumas tarp dviejų užpakalinių paprastųjų akių; plg. šoninė paprastųjų akių linija, paprastosios ir sudėtinės akies linija
- posterior ocellus · užpakalinė paprastoji akis – viena iš dviejų porinių paprastųjų akių, kuri yra už priekinės paprastosios akies (kai paprastųjų akių yra trys); žr. priekinė paprastoji akis
- posterior spiracle · užpakalinė kvapinė – viena iš poros paskutinių kvapinių; dvisparnių (Diptera) lervų galinė, pilvelio aštuntosios poros kvapinė; ant žiedmusių (Diptera: Syrphidae) kiek vienos kvapinių plokštelės esantis plyšys arba kvėpavimo anga
- posterior spiracular disc · užpakalinis kvapinių diskas – kai kurių musių (Diptera: Muscomorpha) lervų plokščias užpakalinis pilvelio paskutinio segmento paviršius
- posterior spiracular plate · užpakalinė kvapinių plokštelė – plokščia ar apvaloka žiedmusių (Diptera: Syrphidae) lervų kiekvieno vamzdelio, kuris turi užpakalinę kvapinę, viršūnė
- posterior tentorial arm · užpakalinė tentoriumo apodema – apodema, einanti nuo užpakalinės tentoriumo įdubos
- posterior tentorial pit · užpakalinė tentoriumo įduba – išorinė galvos įduba popakaušio siūlės gale, žyminti tentoriumo užpakalinę apodemą
- postfrenum, postfroenum · postfrenumas – vabalų (Coleoptera) pakrūtinio dalis, kurioje yra poskydelis
- postgena (dgs. postgenae) · paskruostis, postgena – vabzdžio galvos siaura sritis už skruosto
- postgenital segments · užgenitalinis segmentas – bet kuris pilvelio segmentas, esantis už genitalijų; suaugusių dvisparnių (Diptera) pilvelio segmentas, esantis už pagrindinės genitalijų angos
- postmarginal vein · užpakraščio gysla – kai kurių suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera: Chalcidoidea) priekinio sparno gysla, einanti palei priekinio sparno kraštą už stigminės gyslos atsišakojimo vietos
- postmentum, postlabium · pasmakrė – vabzdžio apatinės lūpos pamatinė dalis, dažnai padalyta į 2 dalis: posmakrio ir smakro; plg. posmakris, smakras, priesmakris
- postnodal crossvein · užmazginė skersinė gysla – tarp sparno mazgelio ir pterostigmos esanti suaugusių žirgelių (Odonata) sparnų skersinė gysla, einanti nuo priekinės link tarpinės gyslos
- postnotum · užnugarėlė – nugarėlės tarpsegmentinė plokštelė, susijusi su prieš ją esančio segmento tergitu ir turinti antekostą bei dažnai porą pertvarėlės skiaučių; prie užnugarėlės tvirtinasi nugariniai išilginiai raumenys; suaugusių dvisparnių (Diptera) nugarinis skleritas, esantis už vidukrūtinio skydelio
- postoccipital ridge · popakaušio ketera – vidinė ketera, kurią formuoja popakaušio siūlė
- postoccipital suture · popakaušio siūlė – vabzdžio galvos siūlė, esanti tarp pakaušio ir popakaušio
- postocciput · popakaušis, užpakaušis – vabzdžio galvos skleritas už popakaušio siūlės, supantis pakaušio angą
- postorganum (dgs. postorgana) · postorganumas – skorpionmusių (Mecoptera) patino vidurinė neporinė 4-ojo tergito struktūra
- postpedicel · postiebis – suaugusių dvisparnių 3-iasis antenos segmentas (1-asis botagėlio segmentas)
- postscutellum · poskydelis – maža kai kurių dvisparnių (Diptera) briauna, esanti už vidukrūtinio skydelio, dažniausiai labai maža, bet kai kurių musių gerai išsivysčiusi
- postscutum · poskydis – suaugusių dvisparnių (Diptera) krūtinės plotas, esantis žemiau skydo
- postspiracular area · užkvapinė sritis – sritis už kvapinės, ties uodeginiu galu
- postsutural area · užsiūlė – suaugusių dvisparnių (Diptera) vidukrūtinio skydo sritis, esanti už skersinės siūlės
- postsutural seta · užsiūlės šerelis – dvisparnių (Dvisparnių) šerelis, esantis ant užsiūlės
- prairie (kartais – savanna) · prerijos – platūs stepių lygumų plotai Šiaurės Amerikoje, į vakarus nuo Misūrio upės, nuo pietinių Kanados rajonų iki Meksikos kalnyno. Augalija labai artima Eurazijos stepėms. Šiuo metu beveik visa rytinė prerijų teritorija išarta ir ją užima pasėliai (daugiausia kviečiai, kukurūzai ir kt.), o vakarinę teritoriją – ganyklos
- precostal spur, precostal vein, precosta · priešpriekinė gysla – kai kurių vabzdžių užpakalinio sparno netikra gysla, pamatinėje dalyje atsišakojanti nuo priekinės gyslos
- predator · grobuonis – plėšrusis gyvūnas, kuris medžioja ir nužudo kitą gyvūną
- pregenital segment · priešgenitalinis segmentas – vienas iš pilvelio segmentų, esančių prieš genitalinius segmentus
- preimaginal, immature · stadijos iki suaugėlio, preimaginalinės stadijos, priešimaginės stadijos – visos vabzdžio vystymosi stadijos iki suaugėlio – nuo kiaušinėlio iki lėliukės ar nimfos, jeigu vabzdžiui būdinga dalinė metamorfozė
- prementum; prelabium · priesmakris – vabzdžio apatinės lūpos tolimoji dalis su įvairiomis skiautėmis ir ataugomis; plg. pasmakrė, posmakris, smakras
- preoral cavity · priešburninė ertmė – ertmė, kurią riboja (supa) viršutinė lūpa ir burnos srityje esančios galūnės
- prepectus · prepektusas – nedidelis skleritas, esantis vabzdžio krūtinės šone
- prescutal suture · priešskydžio siūlė – siūlė, skirianti priešskydį nuo skydo
- prescutellum · priešskydelis – maža kai kurių dvisparnių (Diptera) briauna, esanti prieš skydelį
- prescutum · priešskydis – priekinė vidunugarėlės arba panugarėlės dalis, esanti prieš skydą
- presoldier · būsimasis kareivis – paskutinė lervos stadija prieš virstant kareiviu; ∆ panašus į kareivių kastos individą, tik jo galva dar nėra tamsiai pigmentuota kaip sklerotizuota kareivio galva
- prestigma · prestigma – kai kurių plėviasparnių (Hymenoptera: Braconidae, Bethylidae) smarkiau išsiplėtusios pterostigmos; kai kurių vapsvų (Hymenoptera: Vespidae) pterostigmos link prasitęsęs spindulinis sektorius (Rs)
- presutural area · priešsiūlinė sritis – suaugusių dvisparnių (Diptera) priekinė skydo dalis, skersine siūle atskirta nuo užsiūlinės srities
- presutural depression · priešsiūlinė įduba – dvisparnių (Diptera) įduba (paprastai trikampės formos), esanti išoriniame priešsiūlinės srities gale, netoli nugarėlės ir pleurito siūlės
- pretarsus (dgs. pretarsi) · priešletenėlė – galinis vabzdžio kojos letenėlės segmentas; daugelio suaugusių vabzdžių ir nimfų ∆ sudaryta iš poros letenėlės nagų ir redukuotų vidurinių dalių; daugumos lervų priešletenėlė sudaryta iš paprasto, nago pavidalo sklerito
- prey · grobis – plėšriojo gyvūno maistas (kitas gyvūnas), laimikis
- primary eye · pirminė akis – skydamarių patelės (Hemiptera: Sternorrhyncha: Coccoidea) paprastoji akis, kuri būdinga stadijoms nuo nimfos iki suaugėlio
- primary genitalia · pirminės genitalijos – žirgelių (Odonata) patino pradinės (pagal kilmę), stipriai redukuotos pilvelio 9-ojo segmento genitalijos; tokių vabzdžių kopuliacijos funkciją atlieka papildomosios genitalijos
- primary pest · pirminis kenkėjas – žalingas vabzdys, kuris smarkiai pažeidžia sveikus (anksčiau kenkėjų nepažeistus) medžius
- primary phallic lobe · pirminė falo skiautė – viena iš poros vabzdžių nimfų ar kitų lervų patinų mažų ektoderminių išaugų, iš kurių vystosi įvairios išorinės genitalijų dalys
- primary pigment cells · pirminės pigmentinės ląstelės – vabzdžio sudėtinės akies omatidijos pigmentinės ląstelės, supančios skaidrųjį kūgį ir proksimalinę ragenos lęšiuko dalį; plg. antrinės pigmentinės ląstelės
- primary seta · pirminis šerelis – vienas iš tam tikra tvarka išsidėsčiusių drugio vikšro šerelių, atsiradusių dar pirmajame ūgyje ir išliekančių kituose ūgiuose; plg. popirminis šerelis ir antrinis šerelis
- primary spermatocyte · pirminis spermatocitas, pirmos eilės spermatocitas – spermatocitas, susidaręs spermatogonijai dalijantis mitozės būdu; plg. antrinis spermatocitas
- primitive · primityvus – artimiausias hipotetiniam protėviui
- Principle of Priority, priority · prioriteto principas – remiantis šiuo principu, anksčiausiai pasiūlytas taksono pavadinimas yra galiojantis to taksono pavadinimas
- proboscis · straubliukas – bet koks vabzdžio burnos organų ištįsimas
- process · atauga – kūno dalies paviršiaus pailgėjimas
- process of left paraproct · kairiojo paraprokto atauga – tinkluočių (Embioptera) patino atauga, esanti ant kairiojo paraprokto uodeginio galo
- proctiger · proktigeris – redukuotas pilvelio 10-asis segmentas, kuriame yra išangė
- procuticle · prokutikulė – anksčiausiai (ontogenetiškai) susiformavusi vabzdžio kutikulė; vėliau ji diferencijavosi į egzokutikulę, mezokutikulę ir endokutikulę
- proepimeron (dgs. proepimera) · prieškrūtinio epimera – užpakalinė prieškrūtinio pleurito dalis
- proepisternum (dgs. proepisterna) · prieškrūtinio episterna – priekinė prieškrūtinio pleurito dalis
- prognathic · prognatija – burnos aparato atsikišimas į priekį
- prognathous head · prognatinė galva – horizontaliai orientuota vabzdžio galva su į priekį nukreiptais burnos organais
- prohemocyte · prohemocitas – vienas iš vabzdžio hemocitų; apvali ląstelė su dideliu branduoliu ir siauromis citoplazmos juostelėmis; citoplazmoje yra daug ribosomų; prohemocitai dažnai dalijasi, o iš jų formuojasi kitokie hemocitai
- proleg · netikroji koja, pridėtinė koja – kūno atauga, kuri atlieka kojos funkciją, bet jai nehomologiška, pvz., lanksčios, bet nenariuotos kai kurių vabzdžių lervų pilvelio kojos
- proline · prolinas – 2-pirolidinkarboksirūgštis; vabzdžio hemolimfoje esanti heterociklinė aminorūgštis, naudojama kaip energijos šaltinis
- pronotal comb, pronotal ctenidia · priešnugarėlės ktenidijos – suaugusių blusų (Siphonaptera) tvirtų, atgal nukreiptų dyglių eilė, esanti ant priešnugarėlės užpakalinio krašto
- pronotum · priešnugarėlė – vabzdžio prieškrūtinio viršutinė dalis
- pronymph (=pronymph stage) · pronimfa – 1) mikrodrugių vystymosi stadija, išoriškai panaši į lervą. Šioje stadijoje mikrodrugiai nesimaitina ir yra visiškai nejudrūs. Po jos vabzdžiai virsta lėliukėmis; dažnai vidutinių platumų mikrodrugiai būdami šioje stadijoje žiemoja; kitais atvejais – ši stadija labai trumpa ir gali būti apibūdinta lervos virsmu lėliuke; 2) daugumos erkių vystymosi stadija po lervos; 3) dalinės metamorfozės vabzdžio, kuris vystosi sausumoje, jauniklis, pvz., tarakono, žiogo ir kt.
- propleuron (dgs. propleura) · prieškrūtinio pleuritas, propleura – vabzdžių krūtinės 1-ojo segmento pleuritas
- propodeal foramen · tarpinio segmento anga – suaugusių smaugtapilvių plėviasparnių (Hymenoptera: Apocrita) užpakalinė tarpinio segmento anga, pro kurią organai eina iš mezosomos į metasomą
- propodeal spiracle · tarpinio segmento kvapinė – viena iš poros kvapinių, esančių ant kai kurių plėviasparnių (Hymenoptera: Apocrita) tarpinio segmento
- propodeum · tarpinis segmentas, propodeumas – kai kurių plėviasparnių (Apocrita) 1-asis pilvelio segmentas, jeigu jis įeina į mezosomos sudėtį
- propolis, pitch, hive dross, bee glue · pikis, propolis, bičių klijai – bičių darbininkių surinktos ir perdirbtos į tamsią, lipnią masę augalų dervos, susidedančios iš augalinių dervų (50–55%), eterinių aliejų (8–10%), vaško (apie 10%); tirštas, sirupo konsistencijos, ∆ yra geltonas arba rudas, ilgainiui kietėja; naudojamas avilio sienelėms aptepti, plyšiams užkamšyti; žmonės pikį naudoja kaip žaliavą vaistams
- propygidium · propigidiumas – priešpaskutinis vabalų (Coleoptera) su trumpais antsparniais pilvelio tergitas (7-asis), esantis prieš pigidiumą
- prosternum · prieškrūtinėlis – vabzdžio prieškrūtinio apatinė dalis
- protective coloration · apsauginė spalva – vabzdžio spalva ar spalvų raštas, kuris padeda vabzdžiui apsisaugoti nuo priešų, pvz., slepiamoji spalva, klaidinamoji spalva, mimikrija
- prothoracic gland · prieškrūtinio liauka – viena iš poros vidaus sekrecijos liaukų, esanti užpakalinėje galvos dalyje arba prieškrūtinyje; išskiria nėrimosi hormoną (ekdizoną)
- prothorax · prieškrūtinis, prieškrūtinė, protoraksas – vabzdžio krūtinės 1-asis segmentas
- protocerebrum · priekinės smegenys, protocerebrumas – priekinė vabzdžio galvos smegenų dalis (pirmoji nervinių mazgų pora), daugiausia susijusi su rega; įjautrina sudėtines ir paprastąsias akis
- protogyny · protoginija – ankstesnis tam tikros rūšies vabzdžių patelių atsiradimas negu patinų
- proventriculus anterior · priekinė malamojo skrandžio dalis – kai kurių tarakonų (Blattaria:Blatta) sklerotizuota priekinė malamojo skrandžio dalis, kurioje yra 6 spinduliškai išsidėsčiusios aštrios chitinizuotos plokštelės ir stipriai išsivystę žiediniai raumenys; atlieka maisto smulkinimo funkciją; plg. užpakalinė malamojo skrandžio dalis
- proventriculus, gizzard · malamasis skrandis, raumeninis skrandis – vabzdžio priekinės žarnos dalis, esanti už gurklio ir prieš vidurinę žarną, turinti raumeningą sienelę, o viduje – aštrių chitinizuotų plokštelių; ∆ mechaniškai smulkina maistą
- proventriculus posterior · užpakalinė malamojo skrandžio dalis – kai kurių tarakonų (Blattaria: Blatta) siaurėjanti užpakalinė malamojo skrandžio dalis, kurioje vietoje aštrių chitinizuotų plokštelių yra 6 spinduliškai išsidėstę velenėliai, padengti storu, tačiau netvirtu chitino sluoksniu, kurio paviršiuje yra daug atgal nukreiptų plaukelių, o jų yra dar 6 mažesni velenėliai; pagrindinė funkcija – uždaryti skrandį; plg. priekinė malamojo skrandžio dalis
- proximal · proksimalinis – morfologinė struktūra ar jos dalis, esanti arčiau kūno vidurio
- pseudofrenulum · netikrasis frenuliumas – ant kai kurių suaugusių drugių (Lepidoptera) užpakalinių sparnų priekinio krašto, už frenuliumo, esantys papildomi šereliai
- pseudognathos (dgs. pseudognathi) · pseudognatosas – kai kurių suaugusių lapsukių (Lepidoptera: Tortricidae: Eucosmini) išsiplėtęs socijos pagrindas, sudarantis sklerotizuotą jungtį su gnatoso pagrindu ir kartais ištįsęs į skersinį, lazdelės pavidalo skleritą
- pseudohypognathous head · pseudohipognatinė galva – išlenkta vabzdžio galva, kuri atrodo kaip prognatinė, bet iš tikrųjų yra hipognatinė
- pseudopodium (dgs. pseudopodia) · pseudopodija – dvisparnių (Diptera) lervų netikroji koja
- pseudoradula · pseudoradulė – pailga mažyčių dygliukų juosta ant kai kurių uodų (Diptera: Chironomidae) lervų priesmakrio vidurio ataugos nugarinės pusės
- pseudoscaphium (dgs. pseudoscaphia) · pseudoskafiumas – melsvių (Lepidoptera: Lycaenidae) patinų specializuotas dyglio pavidalo unkusas, kai nėra gnatoso ir skafiumo
- pseudosegment · pseudosegmentas – kai kurių dvisparnių lervų (Diptera: Anisopodidae: Sylvicola, Mycetobia) siauras prieškrūtinio ir kiekvieno pilvelio segmento dalis
- pseudospur · pseudopentinas – suaugusių uodų trūklių (Diptera: Chironomidae) dyglio pavidalo šerelis, dažnai esantis ant 1–3 letenėlės segmentų viršūnių
- pseudotrachea (dgs. pseudotracheae) · pseudotrachėja – vienas iš briaunotų griovelių, esančių ant kai kurių suaugusių musių lūpytės, naudojamų skystam maistui įsiurbti
- pseudovalva · pseudovalva – kai kurių drugių (Lepidoptera) vienas iš pilvelio 9-ojo sternito šoninių kraštų, ištįsusių uodeginio galo link; panaši į valvą; manoma, kad funkciškai pakeičia valvą, jei ši sunykusi arba yra plėvinė
- pseuduncus · pseudounkusas – įvairios formos ir dydžio tegumeno išauga patino genitalinėje kapsulėje; skirtingai nuo tikrojo unkuso, pseudounkusas nėra savarankiškas skleritas, nes nėra atskirtas nuo tegumeno siūle
- pterine, pteridine · pterinas – augalų ir gyvūnų azoto turintis cheminis junginys (pigmentas), suteikiantis baltą (leukopterinas), geltoną (ksontopterinas), raudoną (eritropterinas) spalvą arba fluorescenciją
- pterostigma · pterostigma, sparninė akutė – kai kurių vabzdžių (žirgelių, bičių ir kt.) sparno priekyje esanti tamsi dėmelė
- pterotheca · pteroteka – lėliukės dangalo dalis, dengianti besivystančius sparnus
- pterothorax · sparnakrūtinė, pterotoraksas – kai kurių sparnuotųjų vabzdžių glaudžiai susijungę vidukrūtinis ir pakrūtinys; sparnuotųjų vabzdžių krūtinės dalis, turinti sparnus
- ptychonome · klostinė mina, ptichonomas – tokia mina susidaro, kai vikšras, išgraužęs dėminę miną, sutraukia ją šilko siūlais, dėl to lapas raukšlėjasi, o ant minos epidermio susidaro viena ar kelios klostės; tokias minas formuoja keršasparnių (Gracillariidae) Lithocolletis genties vikšrai
- pubescent eye · pūkuotoji akis – vabzdžio sudėtinė akis, kurioje plaukeliai, esantys tarp ragenos lęšiukų, yra mažesni už lęšiuko aukštį; plg. blakstienuotoji akis, plaukuotoji akis
- pulmonarium (dgs. pulmonaria) · pulmonarija – membraninė jungtis tarp pilvelio tergito ir sternito
- pulvillus (dgs. pulvilli) · membraninė pagalvėlė, pulvilė – viena iš dviejų vabzdžio letenėlės gale, tarp letenėlės nagų, esančių skiaučių, atliekančių prisitvirtinimo funkciją
- pupa (dgs. pupae) · lėliukė – vabzdžio, kuriam vystantis įvyksta pilnutinė metamorfozė, pereinamoji individualaus vystymosi stadija; būna po lervos stadijos; jos metu vabzdys nesimaitina, dažniausiai nejuda, bet organizmas keičiasi ir virsta suaugėliu
- puparium · puparijus – kai kurių musių lėliukių apsauginis darinys, suformuotas iš paskutinio ūgio lervos išnaros
- pygidial gland · pigidiumo liauka – suaugusio vabalo (Coleoptera) porinė išorinės sekrecijos liauka, atsiverianti paskutinio matomo pilvelio segmento apačioje; pigidiumo liaukos išskiriamos medžiagos naudojamos gynybai ir kitiems tikslams, pvz., vandens vabalų kūnams sutepti, kad būtų nelaidūs vandeniui
- pygidium (dgs. pygidia) · pigidiumas – 1) pilvelio paskutinio segmento tergitas; 2) vabalų antsparnių neapsaugotas (neuždengtas) pilvelio segmentas; 3) suaugusios skydamarių (Diaspididae) patelės stipriai chitinizuota, nesegmentuota pilvelio dalis, esanti už pirmų 4 pilvelio segmentų
- pygofer · pigoferas – cikadų (Hemiptera: Cicadoidea) patino pilvelio 9-ojo segmento suaugusios tergito ir sternito dalys, o fulgoroidų (Hemiptera: Auchenorrhyncha: Fulgoroidea) patinų – taip pat ir sternitų dalys; cikadinių (Hemiptera: Auchenorrhyncha) 9-asis tergitas
- pygophore · pigoforas – blakių (Hemiptera: Heteroptera) patinų pilvelio 9-asis segmentas
- pygopodia · pigopodija – kai kurių lervų pilvelio užpakaliniame gale esantis vienas iš poros išsiverčiančių kojos pavidalo organų, naudojamų judėti, kai tikrųjų kojų nėra arba jos redukuotos
- pyloric valve · piliorinis vožtuvas – vožtuvas, esantis tarp vidurinės ir užpakalinės žarnos
Q
- queen ant · skruzdėlė motinėlė – lytiškai subrendusi ir kiaušinėlius dedanti skruzdėlių patelė; paprastai ji yra didesnė už skruzdėles darbininkes
- queen cup · bitės motinėlės lopšelis – motinėlės akelės pradas, kol dar nepadėtas kiaušinėlis
- queen marking · bitės motinėlės žymėjimas – bitės motinėlės nugarėlės pažymėjimas pagal metus sutartos spalvos mažu dažų taškeliu; vieno sparnelio pakirpimas
- queen · motinėlė – bendruomeninių vabzdžių patelė, dedanti kiaušinėlius
- queen, queen bee, queen honeybee, queen honey bee · bitė motinėlė – bičių šeimoje visavertė patelė, dedanti apvaisintus arba neapvaisintus kiaušinėlius
R
- radial cell · spindulinė gardelė, radialinė gardelė – vabzdžio sparno gardelė, kurios priekinis kraštas ribojasi su spindulinės gyslos atšaka
- radial · spindulinis, radialinis – einantis iš vieno centro spinduliais
- radial sector · spindulinis sektorius, radialinis sektorius – vabzdžio sparno antroji pagrindinė spindulinės gyslos atšaka, kuri dažnai šakojasi į dar 4 atšakas
- radial vein, radius · spindulinė gysla, radialinė gysla – išilginė vabzdžio sparno gysla, esanti žemiau tarpinės gyslos; ∆ išsišakoja į 2 pagrindines atšakas
- raptorial leg · čiumpamoji koja, griebiamoji koja – vabzdžio koja, pritaikyta aukai čiupti; čiumpamosios kojos būdingos maldininkams (Mantodea), mantispoms (Neuroptera: Mantispidae)
- receptor · receptorius – juntamojo nervo galūnė arba speciali ląstelė, priimanti vidaus arba išorės dirgiklių energiją ir paverčianti ją nerviniu impulsu
- rectal gill · tiesiosios žarnos žiauna – kai kurių žirgelių (Odonata: Anisoptera) lervų tiesiojoje žarnoje esanti viena iš žiaunų
- rectal pad, rectal gland · tiesiosios žarnos liauka – vienas iš kelių išilginių raukšlių pavidalo darinių, esančių ant tiesiosios žarnos vidinės sienelės; sudarytas iš pakankamai storo stulpinio epitelio, atskirto siaurais, mažų kubinio epitelio ląstelių ruožais; tiesiosios žarnos liaukos įsiurbia vandenį iš išmatų ir perduoda jį į hemolimfą
- rectal papilla (dgs. rectal papillae) · tiesiosios žarnos papilė – tiesiosios žarnos liaukos modifikacija – spenelio pavidalo išauga, įsiurbianti vandenį iš žarnyno ir perduodanti jį hemolimfai; dažniausiai jų būna 3, 4 arba 6
- rectal valve · tiesiosios žarnos vožtuvas – žiedo arba skiaučių pavidalo vidinės žarnos sienelės klostės, esančios tarp plonosios ir tiesiosios žarnų
- rectum (dgs. recta) · tiesioji žarna – vabzdžio užpakalinės žarnos galinė dalis, dažnai kriaušės formos; ∆ svarbi įsiurbiant vandenį, druskas ir aminorūgštis iš šlapimo; joje kaupiasi išmatos
- recurrent nerve · grįžtamasis nervas – vabzdžio simpatinės nervų sistemos centrinis nervas, nuo kaktos nervinio mazgo einantis užpakalin
- recurrent vein · grįžtamoji gysla – suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) viena iš dviejų skersinių sparno gyslų, einanti žemyn nuo kubitalinės gyslos
- redescription (of species, genus, etc.) · naujas rūšies aprašymas – pakartotinis jau žinomos organizmo rūšies aprašymas mokslinėje publikacijoje; lyginant su anksčiau skelbtais tos pačios rūšies aprašymais, tai dažniausiai išsamesnis, tikslesnis, iliustratyvesnis aprašymas ar aprašymas, parengtas remiantis naujais tyrimų metodais arba naujais duomenimis
- reduction · redukcija – organų arba jų dalių visiškas arba dalinis sunykimas dėl funkcijos praradimo
- refugia · refugiumas, prieglobstis – teritorija ar kita erdvė (dažnai izoliuota ir nedidelė), kurioje dėl palankių aplinkos sąlygų išliko daug archajiškų organizmų rūšių, pvz., paskutiniu Žemės ledynmečiu Europoje egzistavusios rūšys galėjo išlikti tik prie Viduržemio jūros krantų ar piečiau; sausringoje Centrinėje Azijoje svarbiausi refugiumai yra kalnų tarpekliai, kuriuose galėjo išsilaikyti drėgmę mėgstanti (hidrofilinė) flora ir fauna, klestėjusi dar iki aridinių procesų pradžios; refugiumai gali būti skirstomi į mažesnius, pvz., izoliuoti kalnų tarpekliai, ar jungiami į labai didelius, t. y. biomo lygio, refugiumus, pvz., visi drėgnieji atogrąžų miškai gali būti įvardijami kaip didžiulis refugiumas
- relict · reliktinis taksonas – taksonas, išlikęs iš senesnių epochų, kai aplinkos sąlygos skyrėsi nuo dabartinių
- relict species, relicts · reliktinės rūšys, reliktai – vabzdžių ar kitų organizmų rūšys (ar kito rango taksonai), išlikusios iš senesnių epochų.
- remigium · remigiumas – priekinė standi sparno dalis
- repellent, repellant · atbaidančioji medžiaga, repelentas – chemikalas, atbaidantis vabzdžius (ar kt. gyvūnus)
- resilin · rezilinas – gumos pavidalo elastingas baltymas, esantis kai kurių vabzdžių prokutikulėje
- retinaculum (dgs. retinacula) · retinakuliumas – daugumos suaugusių drugių (Lepidoptera) priekinių sparnų pamatinės dalies apatiniame krašte esantis kabliukas ar kabliški žvyneliai, susikabinę su frenuliumu
- retinula cell, retinular cell · tinklainės ląstelė – viena iš aplink omatidijos rabdomą išsidėsčiusių jutimo ląstelių (6–13); jų citoplazmoje yra pigmentinių grūdelių; kiekviena ∆ jungiasi su ilgąja regimojo nervo atauga
- retinula, retina · tinklainė, retina – omatidijos tinklainės ląstelių visuma
- revision, taxonomic revision · taksonominė revizija – 1) (procesas) labai išsami organizmų grupės aukštesniojo rango taksonų mokslinė inventorizacija; ištiriama visa grupėje aprašytų taksonų tipinė medžiaga, rengiami nauji šiuolaikiški jų aprašai (pateikiami visi išaiškinti rūšies ir genties sinonimai, morfologinė ir biologinė charakteristika, geografinis paplitimas, išsamus tirtos medžiagos sąrašas, rūšies tipinės medžiagos saugojimo vieta ir taksonominė diagnozė, parodanti, kuo rūšis skiriasi nuo panašių ar giminiškų); ∆ dažniausiai apibendrinama pateikiant filogenetinės analizės rezultatus ir (ar) išvadas apie tirtos organizmų grupės geografinį paplitimą; būdingiausi taksonominės revizijos bruožai: tikslus pripažintų rūšių išvardijimas ir jų sinonimų nustatymas, naujų taksonų aprašymas, sistematiniai pakeitimai; 2) (publikacija) vienas aukščiausių sistematinio (sistematikų) darbo rezultatų; pasaulio ar labai didelio gamtinio regiono kurios nors organizmų grupės išsami, apibendrinanti analizė
- rhabdomere · rabdomeras – vienas iš vabzdžio sudėtinės akies rabdomo sudėtinių elementų; paprastai jų būna apie 7–8
- rhabdom · rabdomas – vabzdžio sudėtinės akies omatidijos centrinė lazdelės pavidalo dalis, sudaryta iš 7–8 elementų; žr. rabdomeras
- rivalry sound · konkurencinis garsas – vabzdžio organų skleidžiamas agresijos signalas, skirtas tos pačios rūšies individams atbaidyti, būdingas, pvz., svirpliams (Orthoptera: Ensifera), kai kuriems vabalams (Coleoptera: Scolytidae)
- robber bee · bitė vagilė – bitė rinkėja, paprastai vyresnė, kuri neša medų iš svetimų avilių
- robbing · bičių vagiliavimas – bičių veržimasis į svetimą avilį, kad išsineštų maisto; dažniausiai tai vyksta ne medunešio metu ir kai bitės netinkamai prižiūrimos
- rostrum (dgs. rostra) · snapelis, rostrumas – pailga, tvirta vabzdžio galvos atauga, kurios gale yra burnos organai
- royal cell, queen cell · bitės motinėlės akelė, bitės motinėlės narvelis – ištęsta, ąžuolo gilės formos korio akelė, kurioje iš padėtų kiaušinėlių išsivysto motinėlė
- royal jelly, bee milk · pienelis, bičių pienelis – bičių darbininkių priekinių žandų ir ryklės liaukų išskiriamas baltymingas sekretas, turintis daug vitaminų, hormonų, fermentų ir kt. veiksmingų medžiagų, kuriuo bitės maitina perus ir motinėlę; pieneliu bitės maitina visas jaunas – iki 3 dienų amžiaus – lervas, o vėliau tik tą lervą, iš kurios išsivystys motinėlė, ir pačią motinėlę
- rudiment · rudimentas – nykstantis organas, per organizmų evoliuciją tapęs nereikalingu
S
- sacculus · pilvinė valvos sritis, sakuliusas, sakulus – drugio patino valvos pamato sritis, einanti išilgai pilvinio krašto
- saccus · sakusas, sakus – drugių vinkuliumo pilvinės plokštelės priekinė išauga; dažnai cilindro formos ar plokščia, trumpa ar ilga (arba visai nėra)
- salivarium · salivariumas – priešburninės ertmės dalis, esanti už poryklio ir tarp jo bei apatinės lūpos, į kurią atsiveria seilių liaukos latakas
- salivary duct · seilių liaukos latakas – latakas, einantis nuo seilių liaukos link kūno priekio ir atsiveriantis poryklio pagrinde
- salivary gland · seilių liauka – liauka, gaminanti ir išskirianti seiles
- salivary reservoir · seilių liaukos talpykla, seilių liaukos rezervuaras – ertmė, į kurią atsiveria seilių liauka
- saliva · seilės – seilių liaukų gaminamas skaidrus skystis; sudrėkina burną ir pradeda virškinti angliavandenius
- saltatorial leg · šokamoji koja – vabzdžio koja, pritaikyta šokinėti: šlaunis stora ir ilga, o blauzda plona ir ilga; šokamosios kojos būdingos, pvz., tiesiasparniams (Orthoptera)
- saprophage · saprofagas – organizmas, mintantis negyvomis organinėmis medžiagomis
- sarcolemma · sarkolema – plona plėvelė, dengianti raumenines skaidulas
- sarcolysis · sarkolizė – raumenų irimo procesas
- sarcomere · sarkomeras – trumpa raumeninės skaidulos atkarpa, kurią riboja (iš abiejų pusių) du Z diskai
- sarcoplasm · sarkoplazma – raumeninės skaidulos citoplazma, kurioje yra daug branduolių ir miofibrilių
- sarcosome · sarkosoma – raumeninės ląstelės mitochondrija
- scale tuft · žvynelių kuokštas – ant suaugusio drugio (Lepidoptera) sparno esantis žvynelių kuokštas, kuris yra iškilęs virš bendro žvynelių sluoksnio
- scale · žvynelis – plokščia vienaląstė vabzdžio kūno išauga, dažniausiai tai pakitęs šerelis
- scansorial leg, clinging leg · apkabinamoji koja – vabzdžio koja, pritaikyta prisikabinti, pvz., tikrųjų utėlių (Anoplura) koja, kurios letenėlė ir jos gale esantis lenktas nagas pritaikytas tvirtai įsikabinti į šeimininko plauką
- scapal seta · pėdelės šerelis – kai kurių suaugusių uodų trūklių (Diptera: Chironomidae) vienas iš šerelių, esančių ant antenos pėdelės
- scape · pėdelė, pamatinis narelis – 1-asis, arba pamatinis, vabzdžio antenos segmentas
- scaphium (dgs. scaphia) · skafiumas – skleritas, kartais esantis ant drugio patino analinio vamzdelio nugarinės pusės
- scent gland · kvapinė liauka, aromatinė liauka, kvapioji liauka – išorinės sekrecijos liauka, išskirianti kvapo sekretą, kuris atlieka keletą funkcijų: privilioja priešingos lyties individą, pažymi teritoriją, perspėja apie pavojų ir t. t.; ∆ būdinga daugeliui vabzdžių, pvz., blakėms, vabalams, plėviasparniams ir kt.
- scent reservoir · kvapinės liaukos talpykla – blakių (Hemiptera: Heteroptera) porinė arba neporinė ertmė, esanti šalia pakrūtinio kvapinės liaukos ir atliekanti kvaposekreto talpyklos funkciją
- sclerite · skleritas – vabzdžių ar kitų nariuotakojų gyvūnų kietas, įvairių formų (labai siauras, spyglių formos, su kabliukais ir t. t.) chitininis skydelis, plokštelė; skleritai formuoja ektoskeletą
- scleroma (dgs. scleromata) · skleroma – vabzdžio kūno segmento sklerotizuotas žiedas
- sclerotin · sklerotinas – struktūrinis baltymas, formuojantis kietąją integumento dalį
- sclerotization · sklerotizacija – kutikulės sustandėjimas, sukietėjimas; sklerotizuota kutikulė patamsėja
- scolopale cell · skolopalės ląstelė – viena iš skolopidijoje esančių ląstelių, kuri formuoja skolopalę
- scolopale (dgs. scolopalia) · skolopalė – mechaninio receptoriaus jutiminės ląstelės dendrito dangalas
- scolopidium (dgs. scolopidia) · skolopidija – chordotoninio organo dalis, sudaryta iš 3, linija išsidėsčiusių, ląstelių: jutiminė nervinė ląstelė, skolopalės ląstelė ir gaubtinė ląstelė
- scout bee · bitė lankuonė, bitė žvalgė, lankuolė – bitė darbininkė, skrendanti ieškoti maisto ir pranešanti apie jį kitoms bitėms
- scutellar seta · skydelio šerelis – ant suaugusio dvisparnio (Diptera) skydelio esantis šerelis
- scutellum (dgs. scutella) · skydelis – trikampės formos skleritas, esantis už vidunugarėlės arba panugarėlės; gerai matomi blakių (ypač skydblakių), vabalų ir kai kurių lygiasparnių skydeliai
- scutum (dgs. scuta) · skydas – plokštelės pavidalo struktūra; 2-asis nugarinis dvisparnių vidukrūtinio ir pakrūtinio skleritas, esantis krūtinėlės viduryje ir dengiantis didžiąją nugarėlės dalį
- sebaceous gland · riebalinė liauka – liauka, gaminanti riebalines medžiagas
- secondary pest · antrinis kenkėjas – žalingas vabzdys, kuris pažeidžia džiūstančius ar silpnus medžius
- secondary pigment cells · antrinės pigmentinės ląstelės – vabzdžio sudėtinės akies omatidijos pigmentinės ląstelės, supančios tinklainę; ∆ atskiria omatidijas nuo šalia esančių kitų omatidijų; plg. pirminės pigmentinės ląstelės
- secondary seta · antrinis šerelis – vienas iš drugių vikšrų šerelių, išsidėsčiusių tolygiai arba grupėmis; nuo pirminių šerelių antriniai šereliai skiriasi tuo, kad būna įvairių dydžių, o jų skaičius ir išsidėstymas tarp tos pačios rūšies vikšrų gali skirtis; plg. pirminis šerelis ir popirminis šerelis
- secondary spermatocyte · antrinis spermatocitas, antros eilės spermatocitas – spermatocitas, susidaręs po pirminio spermatocito skilimo mejozės būdu; plg. pirminis spermatocitas
- second axillary sclerite · antrasis pažastinis skleritas, antrasis aksiliarinis skleritas – vabzdžio sparno pamato centrinė plokštelė, kuri pilvine dalimi jungiasi su sparno atrama, tolimąja dalimi – su spinduline gysla, o užpakaline dalimi – su 3-iuoju pažastiniu skleritu
- second gonapophysis · antrasis gonapofizis – vabzdžio patelės vienas (apatinis) iš pilvelio 9-ojo segmento gonapofizių
- segment · segmentas, narelis – vienas iš daugelio panašių dalių, iš kurių susideda vabzdžio (ir kai kurių kitų gyvūnų) kūnas arba kai kurie organai
- selva · selva – drėgnieji atogrąžų miškai Pietų ir Centrinės Amerikos šalyse
- senior homonym · ankstesnysis homonimas, vyresnysis homonimas – anksčiau aprašytas homonimas, pvz., Onceropyga Turner, 1904 yra ankstesnysis homonimas, o Onceropyga Ferris, 1955 – vėlesnysis homonimas
- senior synonym · ankstesnysis sinonimas, vyresnysis sinonimas – seniausiai parinktas taksono vardas; tik jis vienas yra vartotinas, o visi kiti vadinami vėlesniaisiais sinonimais ir nevartotini rūšiai įvardyti, nors gali būti papildomai nurodomi išsamiose taksonominėse publikacijose, pvz., Elachista serricornis Stainton, 1854 yra ankstesnysis sinonimas, o E. serricornella Morris, 1870 – vėlesnysis sinonimas
- sensillum (dgs. sensilla) · sensila – daugelio bestuburių gyvūnų pagrindinis jutimo elementas, sudarytas iš epitelio ląstelių kauburėlio ar juntamojo plaukelio, susijusio su nervine ląstele ir nerviniu centru
- sensory field · jutiminis laukas – ant kai kurių kolembolų (Collembola: Neelidae) galvos, krūtinės ir pilvelio esanti įduba, kraštuose turinti modifikuotus šerelius
- septum (dgs. septa) · pertvara, septa – tuščiavidurio organo sienelė
- sequencer · sekoskaitis, sekvenatorius – prietaisas baltymo aminorūgščių arba nukleorūgščių nukleotidų sekai nustatyti
- sequencing · sekoskaita, sekvenavimas – baltymo aminorūgščių arba nukleorūgščių nukleotidų sekos nustatymas
- sericin, silk gum · sericinas, šilko klijai – šilko siūlą suvilgantis šilkaverpio baltymas
- serotonin · serotoninas – geliančių vabzdžių nuodų komponentas
- serpentine mine, heliconome · spiralinė mina, helikonomas – gyvatiška, spirališkai susisukusi mina
- serrate antenna · pjūkliškoji antena – vabzdžio antena, sudaryta iš trikampį primenančios formos segmentų, kurių smaila viršūnė nukreipta į vieną pusę; būdingos, pvz., sprakšiams
- setaceous antenna (dgs. antennae) · šeriškoji antena – vabzdžio antena, sudaryta iš beveik vienodų cilindriškų segmentų, tik antenos galas suplonėjęs; būdingos, pvz., žirgeliams
- seta (dgs. setae) · šerelis – tvirta, trumpo plaukelio pavidalo kutikulės atauga, išaugusi iš trichogeninės ląstelės; aplink šerelį kutikulėje susiformuoja mažas, šiek tiek įdubęs žiedelis
- sex attractant · lytinis atraktantas, vilioklis – patelės išskiriama medžiaga, kuri vilioja patinus; gali būti sintetinis
- sex hormone · lytinis hormonas – hormonas, kurį išskiria lytinės liaukos
- sex pheromone · lytinis feromonas – feromonas, veikiantis kaip lytinis atraktantas
- sexual · lytinis – turintis lytį arba susijęs su lytimi
- shagreen · šagrenė – spygliukų ar mažyčių gumburėlių raštas, esantis ant uodų trūklių (Diptera: Chironomidae) lėliukių pilvelio segmentų
- sibling species · rūšys dvynės – giminiškos rūšys, kurios evoliucionavo neįgydamos žymesnių morfologinių skirtumų, padedančių jas lengvai atskirti vieną nuo kitos
- signum (dgs. signa) · signa, signumas, klitoris – įvairios formos (koriški, spyglių, dantytų plokštelių ir pan.) stipriai sklerotizuotas darinys ant drugių patelės kopuliacijos maišelio sienelės
- silk gland · šilko liaukos – liaukos, gaminančios ir išskiriančios medžiagą, kuri dėl sąlyčio su oru sutvirtėja ir tampa šilko siūlu
- silk · šilkas – natūralus, baltyminis higroskopiškas pluoštas, gaminamas kai kurių vabzdžių (drugių vikšrų, apsiuvų, blusų, vabalų, plėviasparnių) šilko liaukų; naudojamas grobiui gaudyti, apsauginiams dariniams formuoti, pvz., drugių kokonams
- sister group · seserinė grupė – pagal kladizmo teoriją, tai filogenetiškai artimiausi bet kokio taksonominio rango organizmai, kilę iš vieno artimiausio protėvio
- skanuojantis elektroninis mikroskopas – žr. rastrinis elektroninis mikroskopas
- skeletoniser · skeletuotojas – vabzdys, kurio lerva minta (išgraužia) augalų lapų mezofiliu, o gyslas palieka
- smoker · dūminė, rūkiklis, rūklys – prietaisas bitėms dūmyti; metalinis cilindras su dumplėmis ir dangteliu, kurio priekyje yra snapelis su anga dūmams išeiti
- social bee · bendruomeninė bitė – viena iš kolonijomis gyvenančių bičių
- social insect · bendruomeninis vabzdys – vienas iš vabzdžių, susibūrusių į nuolatines ar sezonines grupes (šeimas), kurias sudaro besidauginantys ir dirbantys individai (pvz., skruzdėlės, bitės, termitai, kai kurios vapsvos)
- social wasp · bendruomeninė vapsva – viena iš kolonijomis gyvenančių vapsvų
- socio-biology · sociobiologija – mokslas apie visus bendruomeninių gyvūnų komunikacijos aspektus
- socius (dgs. socii) · socija – silpnai sklerotizuoti, labai smulkiais šereliais ar spygliukais apaugę nedideli, ovalūs dariniai ant drugio patino tegumeno užpakalinio krašto, prie unkuso pamato
- soldier · vabzdys kareivis – bendruomeninių vabzdžių darbininkas, ginantis koloniją; dažnai kareiviui būdinga didelė galva ir tvirti viršutiniai žandai
- solitary bee · pavienė bitė, solitarinė bitė – viena iš pavieniui gyvenančių bičių, neturinčių kontakto su savo palikuonimis; tokios bitės vienos pačios įrengia lizdą, paruošia maistą, padeda kiaušinėlį, užmaskuoja lizdavietę ir ją palieka
- solitary wasp · pavienė vapsva, solitarinė vapsva – viena iš pavieniui (ne kolonijomis) gyvenančių vapsvų
- somite · somitas – 1) vabzdžio gemalo segmentuota mezoderminių ląstelių sankaupa; 2) suaugusio vabzdžio kūno segmentas
- specialized · specializuotas – nutolęs nuo primityvaus tipo; prisitaikęs prie specialių gyvenimo sąlygų
- species name · rūšies pavadinimas – mokslinis rūšies rango taksono pavadinimas
- species odor · rūšies kvapas – specifinis bendruomeniniams vabzdžiams būdingas kvapas
- speculum (dgs. specula) · veidrodėlis, spekuliumas – kai kurių drugių (Lepidoptera) skaidrus sparno plotas arba dėmė; kai kurių tiesiasparnių (Orthoptera) antsparnių pamatinėje dalyje esantis skaidrus plotas, susijęs su garsų skleidimu; kai kurių drugių (Lepidoptera) vikšrų kaklo dėmė; kai kurių suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera: Ichneumonidae) viršutinis vidukrūtinio episternos plotas; kai kurių suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera: Chalcididae) plikas sparno plotas, einantis įstrižai nuo parastigmos link užpakalinio sparno krašto
- spermatheca (dgs. spermathecae) · sėklos priimtuvas, spermateka – vabzdžio patelės lytinės sistemos dalis; maišelio, vamzdelio formos talpykla, į kurią kopuliacijos metu patenka spermatozoidai; čia jie gali išbūti gyvybingi iki kelerių metų
- spermathecal gland · sėklos priimtuvo liauka – speciali liauka, atsiverianti į sėklos priimtuvo lataką; vabzdžių patelės sėklos priimtuvo latako išgauba, išskirianti skystį, kuriame teka spermatozoidai
- spermathecal sclerite · sėklos priimtuvo skleritas – daugelio apsiuvų (Trichoptera) patelių skleritas, esantis nugarinėje genitalinės ertmės sienelėje, kuriame yra sėklos priimtuvo latako anga
- spermatid · spermatidas – haploidinė vyriškoji lytinė ląstelė, per spermatogenezę susidariusi du kartus, mejozės būdu pasidalijus antriniam spermatocitui
- spermatocyte · spermatocitas – iš spermatogonijos susidariusi vyriškoji lytinė ląstelė
- spermatogenesis · spermatogenezė – patino sėklidėse vykstantys procesai, kurių metu susidaro ir vystosi spermatozoidai
- spermatogonium (dgs. spermatogonia) · spermatogonija – nedidelė, apvali diploidinė vyriškoji lytinė ląstelė, esanti sėklidės folikulo germariume; iš spermatogonijų išsivysto spermatocitai
- spermatophore, spermatophorum (dgs. spermatophora) · spermatoforas – spermatozoidų pripildyta baltyminė kapsulė; specialus kapsulės dangalas saugo spermatozoidus nuo išdžiūvimo
- sperm, spermatozoon (dgs. spermatozoa) · spermatozoidas – haploidinė vyriškoji lytinė ląstelė (gameta)
- sperm tract · sėklos griovelis – egzoporines genitalijas turinčių drugių pilvelio gale (9-ajame segmente) esantis griovelis, kuriuo spermatozoidai iš kopuliacijos maišelio keliauja kopuliacijos angos link ir toliau (per sėklos griovelį) į kiaušintakio angą
- sphecology · sfekologija – mokslas apie vapsvas
- spheroidocyte · sferoidocitas – apvalus vidutinio dydžio hemocitas su keliais riebališkais lašeliais ir grūdėtais, kristalizuotais ar kitokiais, ne tokiais ryškiais, intarpais
- sphincter · sutraukiamasis raumuo, sfinkteris – suspaudžiamasis ar uždaromasis angos raumuo
- sphragis (dgs. sphragides), abdominal pouch, mating plug · poravimosi lovelis, sfragis – kai kurių drugių patinai, pvz., Papilionidae šeimos, poravimosi metu formuoja lovelio pavidalo struktūrą, kuri prilimpa prie patelės pilvelio galo; ši struktūra palaipsniui sukietėja ir saugo patelę nuo susiporavimo su kitu patinu
- spine · dyglys, spyglys – tvirta, smailėjanti vabzdžio kutikulės išauga (su kutikule lanksčia jungtimi nesijungia)
- spiracle · kvapinė, kvėptukas – vabzdžių (t.p. šimtakojų ir voragyvių) kūno paviršiuje esanti anga, pro kurią oras patenka į trachėją
- spiracular atrium · kvapinės prieangis – už kvapinės angos esanti ertmė be spiralinio sutvirtinimo; kvapinės prieangyje dažnai yra filtruojantys dariniai (pvz., nuo prieangio vidinės sienelės einantys išsišakoję plaukeliai), apsaugantys kvėpavimo sistemą nuo užteršimo
- spiracular bristle · kvapinės šerelis – suaugusių dvisparnių (Diptera) vienas šerelių, esančių prieškrūtinio ir vidukrūtinio kvapinių periferijoje
- spiracular disc, spiracular field · kvapinės laukelis – kai kurių dvisparnių lervų plotas (dažnai disko pavidalo), esantis ant paskutinio kūno segmento; kvapinių laukelyje yra pora lervos kvapinių
- spiracular line · kvapinių linija – drugių vikšrų kūno šonu einanti linija, ant kurios išsidėsčiusios kvapinės
- spiracular muscles · kvapinės raumuo – vienas iš raumenų, susijusių su kvapine, paprastai atveriantis ir užveriantis kvapinę
- spiracular sclerite · kvapinės skleritas – ant kai kurių suaugusių uodų (Diptera: Culicidae) vidukrūtinio pleurito, žemiau vidukrūtinio kvapinės esantis mažas skleritas
- spiracular trachea · kvapinės trachėja – trumpa, paprastai neišsišakojusi, tiesiogiai nuo kvapinės einanti trachėja
- spreading board · skleistuvas, skleidiklis – preparavimo įrenginys, skirtas vabzdžių (ypač drugių) sparnams įtvirtinti tokioje pozicijoje, kokioje norima, kad jie sudžiūtų
- spur formula · pentinų formulė – skaitinė pentinų išsidėstymo išraiška, pvz., apsiuvų 2-3-4 reiškia, kad ant priekinės kojos blauzdos yra 2 pentinai, ant vidurinės kojos blauzdos – 3, o ant užpakalinės kojos blauzdos – 4 pentinai
- spurious vein · netikroji gysla – sparno paviršiaus klostė ar sustorėjimas, labai panašus į tikrą sparno gyslą
- spur · pentinas – tvirta, dyglio pavidalo vabzdžio kutikulės išauga, kuri su kūno danga jungiasi lanksčia jungtimi (paprastai ant blauzdos)
- stage · stadija – tam tikra raidos pakopa, išsivystymo tarpsnis, pvz., lerva, lėliukė
- stem mine, caulonome · stiebo mina – mina, išgraužta lapkočio ar jaunos šakelės žaliuosiuose audiniuose
- stenobiontic · stenobiontas – organizmas, prisitaikęs gyventi tik ten, kur aplinkos veiksniai (temperatūra, drėgmė ir kt.) svyruoja nedaug; plg. euribiontas
- stenocephalous · siauragalvis vabzdys – vabzdys, turintis siaurą, pailgą galvą
- stenophagous · stenofagas – gyvūnas, mintantis tik tam tikros rūšies maistu
- stenopterous · siaurasparnis vabzdys – vabzdys, turintis siaurus, tačiau visiškai išsivysčiusius sparnus, pvz., tripsai (Thysanoptera)
- stenotermal animal · stenoterminis gyvūnas – gyvūnas, prisitaikęs gyventi tik tam tikroje temperatūroje, nepakeliantis didesnių temperatūros svyravimų
- stenotopic animal · stenotopinis gyvūnas – gyvūnas, prisitaikęs gyventi tik tam tikrame biotope, buveinėje, ekosistemoje ir neaptinkamas kt. vietose; plg. euritopinis gyvūnas
- stenotopic species · stenotopinė rūšis – rūšis, galinti gyventi tik tam tikromis pastoviomis aplinkos sąlygomis
- sterigma (dgs. sterigmata) · sterigma – sklerotizuotų struktūrų kompleksas, esantis aplink drugių patelių kopuliacijos angą; sudaro užanginė ir priešanginė plokštelės
- sternaulus (dgs. sternauli) · vidukrūtinio pleurito vagutė, sternaulė – kai kurių suaugusių ichneumonidų (Hymenoptera: Ichneumonidae) išilginė vidukrūtinio pleurito vagutė
- sternite · sternitas – vabzdžio ar kito nariuotakojo gyvūno krūtinės ar pilvelio chitininės kutikulės apatinis skydelis
- sternum (dgs. sterna) · krūtinėlė – vabzdžio krūtinės apatinė dalis
- stigmal vein · stigminė gysla – kai kurių suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera: Chalcidoidea, Scelionidae) trumpa sparno gysla, einanti tolyn nuo pakraščio gyslos, dažniausiai vos už sparno vidurio
- sting · geluonis – kai kurių plėviasparnių gynimosi ir puolimo organas; tai pakitusi kiaušdėtė, į kurią atsiveria nuodų liaukų latakai
- stipes (dgs. stipites) · apatinio žando stiebelis, maksilės stiebelis, stipesas – vabzdžio apatinio žando 2-asis segmentas, plačiai susijungęs su apatinio žando pamatu (1-uoju segmentu); prie jo prisitvirtinę apatinio žando čiuopiklis, išorinė ir vidinė kramtomosios plokštelės
- stomodeal valve, cardiac valve · priekinės žarnos vožtuvas – vabzdžio priekinės žarnos pabaigoje esantis, į vidurinę žarną įlinkęs žiedo pavidalo vožtuvas, reguliuojantis maisto patekimą į vidurinę žarną
- stripe · dryžis – išilginis spalvos ruožas, išsiskiriantis iš foninės spalvos, ant kurios jis yra
- structural colour · struktūrinė spalva – vabzdžio kūno dangos spalva, priklausanti nuo kutikulės mikrostruktūros, kuri sukelia šviesos interferencijos, difrakcijos ir išskaidymo efektus; ∆ dažniausiai būdinga atogrąžų vabalams ir drugiams
- stylet · stiletas – kieta adatos pavidalo atauga; ankstyvių (Plecoptera) patinų papildoma šoninė sklerotizuota epiprokto atauga; tripsų (Thysanoptera), blakių (Hemiptera: Heteroptera), kai kurių utėlių (Anoplura: Phthiraptera) ir kai kurių dvisparnių (Diptera) burnos organai, pritaikyti durti, siurbti ir (arba) įšvirkšti seiles
- subantennal suture · poanteninė siūlė – kai kurių vabzdžių siūlė, einanti žemyn nuo antenos siūlės link poskruosčio vagelės
- subclass · poklasis – sistematinė kategorija, jungianti giminiškus būrius ar antbūrius; žemesnio rango už klasę
- subcostal vein, subcosta · tarpinė gysla, subkostalinė gysla, subkosta – vabzdžio sparno išilginė gysla, esanti priekinėje sparno dalyje tarp priekinės ir spindulinės gyslos; ∆ dažniausiai išsišakoja į 2 dalis
- subcoxa · podubenėlis – vabzdžio kojos proksimalinė dalis (tuo atveju, kai ji atskiriama nuo dubenėlio)
- subcuticular space · subkutikulinis tarpas – vabzdžio nėrimosi metu susidarantis siauras tarpas tarp endokutikulės ir epidermio ląstelių
- subcuticular · subkutikulinis – esantis po kutikule
- subesophageal ganglion · poryklinis nervinis mazgas, poryklinis ganglijas – sudėtinis nervinis mazgas (sudarytas iš 3 dalių), esantis galvoje po virškinamuoju traktu, ryklės srityje, kuris įjautrina burnos organus, išskyrus viršutinę lūpą
- subfamily · pošeimis – taksono rangas, jungiantis dvi ar daugiau giminiškų tribų arba genčių; žemesnis už šeimą; lotyniškas pošeimio pavadinimas visada baigiasi baigmeniu -inae
- subgenal ridge · poskruosčio ketera – vidinė ketera, susiformavusi dėl poskruosčio vagelės vidinio išsikišimo
- subgenal sulcus · poskruosčio vagelė – šoninė vabzdžio galvos vagelė, besitęsianti tarp priekinės ir užpakalinės tentoriumo įdubų
- subgena · poskruostis – paprastai siauras šoninis vabzdžio galvos kraštas, esantis po hipognatinės galvos skruostu
- subgenital plate · subgenitalinė plokštelė – suaugusio vabzdžio pilvelio gale, žemiau genitalijų, esanti plokštelė
- subgenus · pogentis – sistematinė kategorija – genties dalis, jungianti giminiškų rūšių grupę
- subimago · dalinis suaugėlis, subimagas – pereinamoji sparnuotų lašalų vystymosi stadija; išsinėrę iš lervos dangalų, sparnuoti lašalai dar kartą neriasi ir virsta suaugėliais
- subjective synonyms · subjektyvieji sinonimai, taksonominiai sinonimai – du ar daugiau vieno taksono mokslinių vardų, susijusių su skirtingais tipais; tokių vardų vartojimas ar nevartojamas priklauso nuo to, kaip tyrinėtojas vertina šiuos vardus
- submarginal cell · popakraščio gardelė – suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) sparno gardelė, esanti iškart po pakraščio gardele
- submarginal vein · popakraščio gysla – kai kurių suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera: Chalcidoidea) sparno gysla, einanti lygiagrečiai iškart už priekinio sparno krašto
- submedian cell · povidurinė gardelė – suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) sparnų gardelė, esanti iškart už susijungusių vidurinės ir priekinės kubitalinės gyslų; sparno užpakalinėje pamatinėje dalyje esanti gardelė
- submentum · posmakris – proksimalinė pasmakrės dalis, kuria apatinė lūpa jungiasi su galva
- suborder · pobūris – sistematinė kategorija – būrio dalis, jungianti giminiškus antšeimius arba šeimas
- subphylum (dgs. subphyla) · potipis – organizmų sistematikos vienetas – tipo dalis, jungianti giminiškus antklasius arba klases
- subprimary seta · popirminis šerelis – kai kurių drugių vikšrų vienas iš tam tikra tvarka išsidėsčiusių pirminių šerelių, tačiau atsirandantis antrajame vikšro ūgyje; tokių popirminių šerelių, lyginant su kitais, būna nedaug; plg. pirminis šerelis ir antrinis šerelis
- subscaphium (dgs. subscaphia) · subskafiumas – skleritas, kartais esantis ant drugio patino analinio vamzdelio pilvinės pusės
- subspecies · porūšis – geografiškai (rečiau ekologiškai arba geochronologiškai) izoliuotų rūšies populiacijų grupė, kurios visi arba dauguma individų skiriasi vienu arba keliais požymiais nuo kitų tos pačios rūšies populiacijų individų; porūšio pavadinimą sudaro 3 žodžiai: rūšies pavadinimas ir epitetas, pvz., Locusta migratoria rossica
- subtropical forests · paatogrąžių miškas – miškai, būdingi Žemės paatogrąžių juostoms; skiriami į drėgnų ir pussausių rajonų paatogrąžių miškus; drėgnuose miškuose daugiau epifitų ir lianų, medžiai mažiau prisitaikę prie sauso klimato; paatogrąžių miškai taip pat paplitę ir Viduržemio jūros pakrančių kraštuose
- subtropics · paatogrąžys, paatogrąžiai, subtropikai – Šiaurės ir Pietų pusrutulio geografinės juostos, tarp atogrąžų ir vidutinių juostų (tarp 30–40° šiaurės ir pietų platumos); dirvožemiai ir augalija labai įvairūs – nuo drėgnųjų plačialapių ir visžalių medžių raudonžemiuose ir geltonžemiuose iki retmiškių tamsiai ruduose dykumų dirvožemiuose; žiemą orai nepastovūs, retkarčiais pasninga, būna šalčių iki –20 °C; vasara karšta, šilčiausio mėnesio vidutinė oro temperatūra 24–28°C; musoninio klimato sektoriui būdinga lietinga vasara, sausa žiema
- sucking mouthparts · siurbiamieji burnos organai – vabzdžio burnos organai, pritaikyti siurbti skystą maistą; kai kurios arba visos tokios burnos organų dalys yra gerokai pailgėjusios; ∆ būdingi, pvz., drugiams
- sulcus (dgs. sulci) · vagelė – vabzdžio išoriniame skelete esantis, išimtinai funkcinę prigimtį turintis griovelis; plg. siūlė
- superclass · antklasis – sistematinė kategorija, jungianti giminiškas klases; aukštesnė už klasę
- superfamily · antšeimis – taksono rangas, aukštesnis už šeimą; tai sistematinė kategorija, apimanti keletą giminiškų šeimų, pvz., labai artimos mikrodrugių šeimos – Nepticulidae ir Opostegidae – yra jungiamos į Nepticuloidea antšeimį; antšeimio lotyniškas pavadinimas visada turi baigmenį -oidea
- superorder · antbūris – organizmų sistematikos vienetas, apimantis keletą artimų būrių; žemesnis už klasę
- superuncus (dgs. superunci) · superunkusas – drugių patinų (ypač Lepidoptera: Papilionidae) pilvelio 8-ojo tergito unkuso pavidalo uodeginė atauga
- supplemental anal loop · papildomoji analinė kilpa – kai kurių suaugusių laumžirgių (Odonata: Aeschnidae) užpakalinių sparnų antroji analinė kilpa; plg. analinė kilpa
- suture · siūlė – vabzdžio išoriniame skelete esantis griovelis, žymintis dviejų, anksčiau (evoliuciniu požiūriu) atskirų skleritų suaugimo vietą; plg. vagelė
- swarm cell · spietiminė akelė, spietiminis narvelis – prieš spietimąsi bičių darbininkių padaryta motinėlės akelė; ∆ būna korio pakraštyje ar plyšiuose
- swarming · spietimas – natūralus bičių šeimos dauginimasis, kurio metu bitė motinėlė ir daugelis bičių darbininkių palieka lizdą ir skrenda formuoti naują šeimą
- swarm · spiečius – didelis vabzdžių būrys (ypač skrendančių), pvz., uodų spiečius arba bičių būrys su motinėle, skrendantis įkurti naują koloniją
- sweeping · šienavimas – vabzdžių rinkimo būdas, kai pievose entomologiniu tinkleliu mosuojama virš augalų
- symbiogenesis · simbiogenezė – skruzdėlių ar kitų vabzdžių simbiontinių santykių formavimasis
- symbiont, symbiote · simbiontas – organizmas, gyvenantis simbiozėje su kitais organizmais
- symbiosis · simbiozė – laikinas arba ilgalaikis dviejų rūšių organizmų sugyvenimas
- symbiotic · simbiontinis – esantis simbiozėje su kitais organizmais
- sympatric · simpatrinis taksonas – dėl ekologinės izoliacijos susidaręs taksonas, pvz., kokia nors rūšis, susidariusi dėl ekologinės, o ne dėl geografinės izoliacijos
- symphily · simfilija – simbiozės forma – skruzdžių sugyvenimas su kitais vabzdžiais
- symplesiomorphy (symplesiomorphic character) · simplesiomorfas, simplesiomorfinis požymis – pagal kladistinės (filogenetinės) teorijos sampratą, dviejų (ar daugiau) giminiškų taksonų išsaugotas požymis, kurį turėjo šių taksonų protėvis. Filogenetiniams ryšiams nustatyti simplesiomorfiniais požymiais nesiremiama, nes jie neparodo taksonų evoliucijos raidos
- synantropic · įnamis – gyvūnas, gyvenantis prie namų arba namuose, pvz., naminis prūsokas, juodasis tarakonas, kambarinė musė
- synapomorphy (synapomorphic character) · sinantropinis gyvūnas – žr. įnamis sinapomorfas, sinapomorfinis požymis – pagal kladistinės (filogenetinės) teorijos sampratą, požymis, įgytas dviem (ar daugiau) giminiškiems taksonams evoliucionuojant kartu; lyginant su protėviniu požymiu, šis požymis yra pakitęs. Sinapomorfiniai požymiai padeda nustatyti filogenetinius ryšius, nes tik jie parodo bendrą taksonų evoliucijos istoriją.
- synergism · sinergizmas – bendras veikimas; kelių insekticidų sąveika, sustiprinanti kiekvieno poveikį
- synonym · sinonimas – sistematikų pripažintos rūšies kitas (kiti) mokslinis pavadinimas (vardas), susijęs su ta pačia organizmo rūšimi, tačiau nevartotinas; pvz., Elachista contaminatella Zeller, 1847 ir E. fadella Milliere, 1876 yra tos pačios rūšies sinoniminiai pavadinimai
- synonymy · sinonimija – taksono sinonimų visuma
- synsternite · sinsternitas – daugelio suaugusių smaugtapilvių plėviasparnių (Hymenoptera: Apocrita) suaugę pilvelio sternitai
- syntergite · sintergitas – daugelio suaugusių smaugtapilvių plėviasparnių (Hymenoptera: Apocrita) suaugę pilvelio tergitai; suaugusių dvisparnių (Diptera) skleritas, susidaręs susijungus (suaugus) 1-ajam ir 2-ajam pilvelio segmentams
- syntergosternite · sintergosternitas – daugelio musių (Diptera: Muscomorpha) sudėtinis skleritas, susidaręs susijungus (suaugus) pregenitalinių pilvelio segmentų (6–8-ojo) tergitų ir sternitų dalims
- syntype · sintipas, kotipas – egzempliorius, kuriuo naudojosi rūšį aprašantis mokslininkas, bet jo nepažymėjo kaip holotipo ir paratipo
- systematic insecticide · sisteminis insekticidas – insekticidas, galintis įsigerti į augalo syvus ar gyvūno kraują; mirtinas to augalo syvais ar gyvūno krauju mintantiems vabzdžiams
- systematic list · sistematinis sąrašas – kurio nors regiono organizmų grupės rūšių mokslinis sąrašas, sudarytas remiantis rūšių giminystės principu
- systematics, system, classification · sistematika – moksliniai įvairių organizmų, jų įvairovės ir tarpusavio filogenetinių ryšių tyrinėjimai, biologijos mokslo šaka apie organizmų įvairovę. Dažniausiai biologai vertina sistematiką ir taksonomiją kaip sinonimus. Tačiau terminas taksonomija yra siauresnės reikšmės; pvz., kai kalbama apie blakių pobūrį, drugių būrį, vabzdžių klasę ar dar stambesnius taksonus, reikėtų vartoti drugių sistematika, vabzdžių sistematika, bestuburių gyvūnų sistematika ir pan.
T
- taenidia · tenidija – vabzdžio trachėjos vidiniame paviršiuje esantis plonas, išlenktas ar žiedo pavidalo egzokutikulės sustandėjimas, suteikiantis trachėjai tamprumo
- tagma (dgs. tagmata) · tegma, tagma – viena vabzdžio kūno dalių; yra trys tegmos: galva, krūtinė, pilvelis
- tarsal claw, nail · letenėlės nagas – aštrus nagas, esantis vabzdžio letenėlės paskutinio segmento galo šone
- tarsal formula · letenėlės formulė – priekinių, vidurinių ir užpakalinių kojų letenėles sudarančių segmentų skaičius, pvz., 5-5-4
- tarsomere · letenėlės segmentas, tarsomeras, tarzalinis segmentas – vienas iš vabzdžio letenėlę sudarančių segmentų
- tarsus · letenėlė – vabzdžio kojos 5-asis segmentas; ∆ dažniausiai sudaryta iš 2–5 mažų segmentų, rečiau – iš vieno
- tautonymous name · tautonimas – tas pats pavadinimas, kuriuo vadinama gentis ir viena jai priklausanti rūšis arba porūšis
- taxon (dgs. taxa) · taksonas – įvardyta bet kokio sistematinio rango (rūšies, genties, šeimos, būrio, klasės ar pan.) organizmų grupė, pvz., imperatoriškasis laumžirgis, žirgelių būrys, vabzdžių klasė, nariuotakojų tipas ir pan.
- taxonomic · taksonominė – susijusi su taksonomija
- taxonomy · taksonomija – biologijos šaka, nagrinėjanti organizmų klasifikacijos principus, metodus, taisykles (organizmų klasifikacijos teorija ir praktika); dažniausiai biologai taksonomijos ir sistematikos terminus laiko sinonimais, tačiau terminas taksonomija yra siauresnės reikšmės (klasifikacijos metodų ar pačių organizmų grupių atžvilgiu), pvz., galima kalbėti apie kurios nors drugių genties ar šeimos taksonomiją
- tegmen (dgs. tegmina) · odiškasis antsparnis – kai kurių vabzdžių, pvz., tiesiasparnių (Orthoptera), tarakonų (Blattodea), maldininkų (Mantodea), odiškas, sustorėjęs pirmosios poros sparnas, neskrendant apsaugantis antrosios poros plėvinius sparnus
- tegula (dgs. tegulae) · tegula – maža plokštelė ar skleritas, pridengiantis vabzdžio priekinio sparno pamatą
- tegular arm · tegulos atrama – vidinė struktūra, palaikanti suaugusio drugio tegulą
- tegumen (dgs. tegumina) · tegumenas – drugių nugarinis skleritas, esantis genitalinės kapsulės uodeginiame gale, kilęs iš 9-ojo tergito; ∆, prisitvirtinęs prie nugarinių vinkuliumo kraštų, kartu su juo sudaro pagrindinį genitalinės kapsulės karkasą
- telotrophic ovariole · telotrofinė ovariolė – vabzdžio ovariolė, kurioje mitybinės ląstelės yra germariume, čia jos suformuoja daugiabranduolę trofinę kamerą, nuo kurios oocitų link eina ilgos citoplazminės gijos; jomis maisto medžiagos patenka į oocitus; plg. panoistinė ovariolė, politrofinė ovariolė
- temple · smilkinys – vabzdžio galvos dalis virš ir už sudėtinių akių; plėviasparnių (suaugėlių) galvos dalis virš skruostų
- tenaculum · šokamosios šakutės kabliukas – ant kolembolų (Collembola) pilvelio 3-iojo segmento esanti struktūra, prilaikanti po pilveliu palenktą šokamąją šakutę, kai vabzdys nešokinėja
- tentorial arm · tentoriumo apodema, tentoriumo ranka – vabzdžio galvoje esanti vidinė kūno dangos (išorinio skeleto) išauga; visos tentoriumo apodemos sudaro tentoriumą
- tentorial pit · tentoriumo įduba, tentoriumo duobutė, tentorialinė duobutė – galvos išorėje esanti įduba, susidariusi toje vietoje, kur prie galvos vidinės sienelės tvirtinasi tentoriumo apodema
- tentorium (dgs. tentoria) · tentoriumas – vabzdžio galvoje esančių tentoriumo apodemų (2–3 poros) visuma; ∆ sutvirtina galvos kapsulę iš vidaus, palaiko galvos smegenis ir priekinę žarnyno dalį; prie tentoriumo tvirtinasi kai kurie galvos raumenys
- teratology · teratologija – mokslas, tiriantis organizmų apsigimimus
- tergal apodeme · tergito apodema – blusų (Siphonaptera) patinų 9-ojo tergito apodema
- tergal gland · tergito liauka – tarakonų (Blattaria) patinų viena iš kelių specializuotų liaukų, kuri sudaro liaukinę sritį ant vieno ar kelių pilvelio tergitų ir yra susijusi su lytiniu elgesiu
- tergal plate · tergito plokštelė – kai kurių uodų (Diptera: Culicidae) mažas skleritas, esantis pilvelio 1–8-ojo segmentų priekyje ant nugarinės pusės vidurio linijos
- tergiproct · tergiproktas – trumpaūsių tiesiasparnių (Orthoptera: Caelifera) kombinuota, uodeginė pilvelio 10-ojo tergito ir epiprokto dalis
- tergum · tergitas – vabzdžio ar kito nariuotakojo gyvūno krūtinės ar pilvelio segmentų nugarinis chitininės kutikulės skydelis
- termen · išorinis sparno kraštas – vabzdžio sparno tolimasis kraštas tarp sparno viršūnės ir vidinio kampo
- terminal apparatus · galinis aparatas – specializuotos struktūros, esančios svirplių (Orthoptera: Grylloidea) kiaušdėtės viršūnėje
- terminal disease · galutinė liga – bestuburių patologijoje – liga, kuria baigiasi organizmo gyvenimas
- terminal filament · galinė siūliškoji išauga, galinis filamentas – vabzdžių ovariolės susiaurėjęs siūlo pavidalo galas
- terminal · galinis, terminalinis – esantis viršūnėje ar ko nors gale; galutinis, paskutinis
- termitarium (dgs. termitaria) · termitynas – natūralus arba dirbtinis termitų lizdas arba termitų kolonija
- termitology · termitologija – mokslas apie termitus (Isoptera)
- termitophile · termitofilas – vabzdys (ne termitas), gyvenantis ar laikinai esantis termityne; organizmas, kuris dalį gyvenimo praleidžia termityne
- testis (dgs. testes) · sėklidė – paprastai porinė patino lytinė liauka, sudaryta iš daugybės folikulų; sėklidėje formuojasi vyriškosios lytinės ląstelės – spermatozoidai
- testis follicle · sėklidės folikulas – vabzdžio sėklides sudaranti vamzdelio formos struktūra, kurioje vyksta spermatogenezė
- thanatosis, feigning death · apsimestinė mirtis, tanatozė – vabzdžių apsauginė būsena, kai pajutę pavojų jie apsimeta negyvais ir tam tikrą laiką būna nejudrūs
- thelytoky · telitokija – partenogenezės forma, kai iš neapvaisintų kiaušinėlių išsirita tik patelės; būdinga amarams; plg. arenotokija
- thermotaxis · termotaksis – organizmų judėjimas, priklausantis nuo temperatūros poveikio, pvz., kraujasiurbiams uodams būdingas teigiamas termotaksis – jie juda 37°C (artima žinduolių kūno temperatūrai) šaltinio link
- the tropics · atogrąžos, tropikai – dvi lygiagrečios geografinės Žemės rutulio juostos, nutolusios į abi puses nuo pusiaujo 23°27’; būdingi vyraujantys pasatiniai ir musoniniai vėjai, visus metus aukšta temperatūra, drėgnų, šiltų, ištisus metus žaliuojančių miškų ar karštų savanų ir dykumų biomai; užima apie 35% Žemės sausumos
- thicken, thickened · sklerotizuotas – sustandėjęs (organas ar jo dalis)
- third axillary sclerite · trečiasis pažastinis skleritas, trečiasis aksiliarinis skleritas – „Y“ formos pažastinis skleritas, kurio priekinis kraštas jungiasi su 2-uoju pažastiniu skleritu, o tolimasis kraštas – su analinės gyslos pamatu
- thoracic ganglion (dgs. thoracic ganglia) · krūtinės nervinis mazgas – vienas iš trijų pirmųjų pilvinės nervų grandinės nervinių mazgų, esančių už poryklinio nervinio mazgo; kontroliuoja judėjimo funkcijas
- thorax · krūtinė – vabzdžio kūno vidurinė dalis, esanti tarp galvos ir pilvelio; ∆ sudaryta iš 3 segmentų: prieškrūtinio, vidukrūtinio ir pakrūtinio
- thyridium (dgs. thyridia) · tiridija – kai kurių suaugusių vabzdžių maža, balsva arba beveik permatoma dėmė, esanti netoli sparno disko anastomozės; suaugusių apsiuvų (Trichoptera) permatoma dėmė ant pirmojo vidurinės gyslos atsišakojimo; suaugusių ichneumonidų (Hymenoptera: Ichneumonidae) ir kai kurių geluoninių plėviasparnių (Hymenoptera: Aculeata) elipsės ar ovalo formos sritis, esanti pilvelio 3-iojo segmento tergito priekinėje dalyje, o kartais ant pilvelio 4-ojo tergito
- tibia · blauzda – 4-asis vabzdžio kojos segmentas
- tibial gland · blauzdos liauka – liauka, esanti ant kai kurių suaugusių dvisparnių (Diptera: Dolichopodidae: Dolichopus) užpakalinės blauzdos
- tibial organ · blauzdos organas – kai kurių suaugusių dvisparnių (Diptera: Chloropidae) specializuota jutiminė sritis, esanti ant užpakalinės blauzdos
- tibial spur · blauzdos pentinas – dyglio pavidalo ataugėlė, esanti blauzdos gale arba arti galo
- tibial thumb · blauzdos nykštys – kai kurių tikrųjų utėlių (Anoplura: Pediculidae: Pediculus) blauzdos vidinio tolimojo krašto pailgėjimas, nukreiptas į priešingą pusę negu nagelis plaukui apkabinti
- tibiotarsal organ · blauzdletenės organas – sudėtinga struktūra, esanti ant kai kurių kolembolų (Collembola: Sminthuridae) blauzdletenės
- tibiotarsus · blauzdletenė – kolembolų (Collembola) 4-asis kojos segmentas, einantis nuo šlaunies iki priešletenėlės
- topotype · topotipas – vienas ar daugiau individų, surinktų tipinėje vietovėje; ∆ gali priklausyti tipinei serijai
- torma (dgs. tormae) · torma – mažas skleritas ant viršryklio užpakalinio šoninio krašto abiejų pusių; prie tormų tvirtinasi raumenys, kurie užveria viršutinę lūpą prieš viršutinius žandus
- tormogen cell · tormogeninė ląstelė – vabzdžio epidermio ląstelė, formuojanti įdubusį kutikulės žiedelį aplink šerelį
- tornus, outer angle, tornal angle · vidinis kampas, tornalinis kampas, analinis kampas – vabzdžio sparno tolimasis kampas tarp išorinio krašto ir vidinio krašto
- toxic substance · nuodingoji medžiaga – medžiaga, kurios net ir nedidelis kiekis labai pakenkia gyvajam organizmui arba jį nužudo
- toxin · toksinas – biologinės kilmės nuodas: nuodinga medžiaga, slopinanti organizmo fiziologines funkcijas; susidaro daugelyje bakterijų, nuodinguosiuose augaluose ir gyvūnuose
- tracheal commissure · trachėjų jungtis – skersinis trachėjos kamienas, einantis nuo vienos kūno pusės iki kitos
- tracheal gill · trachėjinė žiauna – vandenyje gyvenančių vabzdžių lervų porinis kvėpavimo organas; siūlo arba lapelio formos odos išauga su viduje išsišakojusiomis trachėjomis
- tracheal system · trachėjų sistema – vabzdžio kvėpavimo sistemos dalis, sudaryta iš trachėjų ir tracheolių
- tracheal vesicle · trachėjos pūslelė – kai kurių dvisparnių (Diptera: Chaoboridae, Culicidae) lervų vienas iš nugarinių trachėjų išsiplėtimų, kuris padeda lervai išlaikyti tam tikrą kūno padėtį vandenyje
- trachea · trachėja – daugumos vabzdžių (t. p. šimtakojų ir voragyvių) kvėpavimo organas; plonas, kūno viduje besišakojantis vamzdelis; į išorę ∆ dažniausiai atsiveria kūno šonuose esančia kvapine
- trachein · tracheinas – kai kurių vabzdžių vandenyje gyvenančių lervų koloidinė ar drebučių pavidalo medžiaga, sudaranti oro maišelių sieneles
- tracheoblast · tracheoblastas – žvaigždiškos formos ląstelė, kurios citoplazmoje yra tracheolės galas
- tracheole · tracheolė – labai plonas, nuo trachėjos atsišakojantis 0,2–0,3 nanometro skersmens vamzdelis
- transition cell · pereinamoji akelė, deformuota akelė, pereinamasis narvelis – įvairių formų bičių korio akelė, didesnė arba mažesnė negu bičių darbininkių akelė, esanti korio pakraščiuose, ties tranų ir bičių darbininkių akelių jungimosi linija
- transtilla (dgs. transtillae) · transtila – sklerotizuota, paprastai siaura plokštelė (su šoninėmis išaugomis ar be jų), esanti genitalinėje kapsulėje aukščiau valvos (žiūrint iš nugarinės pusės) ir jungianti kairiąją valvą su dešiniąja
- transverse sulcus · skersinė vagelė – daugelio tiesiasparnių (Orthoptera) skersinė priešnugarėlės vagelė
- trap crop · viliojamasis pasėlis – specialiai auginamas pasėlis žalingiems vabzdžiams privilioti ir sunaikinti
- trap · gaudyklė – įrenginys, padarytas arba pritaikytas vabzdžiams rinkti
- trap nesting · lizdinė gaudyklė – dirbtinis lizdas, skirtas vabzdžiams, ypač bitėms arba vapsvoms, įsikurti
- traumatic insemination · trauminis apsėklinimas – toks kai kurių blakių (Hemiptera: Heteroptera: Nabidae ir kt.) apsėklinimas, kai kopuliacijos metu patelės kūno sienelę arba genitalijų vidų praduria patino falas ir spermatozoidai patenka ne į lytinę sistemą (kaip įprasta); plg. hemocelinis apvaisinimas
- trauma · trauma – išorinių veiksnių sukeltas organizmo organų ar audinių sužalojimas
- triangle · sparno trikampis, trikampiai narveliai – kai kurių žirgelių (Odonata: Anisoptera) pamatinėje sparno dalyje esanti iš gyslelių sudaryta trikampė sritis; dažnai sparno trikampį sudaro kelios gardelės
- Triassic Period · triasas – Žemės geologinės istorijos mezozojaus eros pirmasis periodas, prasidėjęs prieš 280 mln. metų ir trukęs maždaug 35 mln. metų
- tribe · triba – sistematinis (taksonominis) vienetas, jungiantis artimas genčių grupes, t.y. klasifikacinės hierarchijos pereinamasis (nepagrindinis) sistematinis rangas, aukštesnis už gentį, bet žemesnis už pošeimį ar šeimą, jeigu pošeimiai toje organizmų grupėje nėra išskirti
- trichogen cell · trichogeninė ląstelė – vabzdžio epidermio ląstelė, formuojanti kutikulės išaugas: plaukelius, šerelius ir pan.
- tritocerebrum · užpakalinės smegenys, tritocerebrumas – vabzdžio galvos smegenų dalis – trečioji nervinių mazgų pora; įjautrina viršutinę lūpą ir integruoja priekinių ir vidurinių smegenų siunčiamus jutimų duomenis
- trochantellus · klubelis – kai kurių smaugtapilvių plėviasparnių (Hymenoptera: Apocrita) proksimalinis šlaunies galas, panašus į 2-ąjį klubo segmentą
- trochanteral brush · klubo šepetėlis – apsiuvų (Trichoptera) lervų plaukelių kuokštas ant tolimosios klubo dalies
- trochanteral spine · klubo dyglys – kai kurių kolembolų (Collembola: Sminthuridae) bukas, buožiškas arba smailus permatomas dyglys ant vidinės klubo pusės
- trochanter · klubas – vabzdžio kojos 2-asis segmentas
- trochantin · trochantinas – kai kurių sparnuotųjų vabzdžių (Pterygota) mažas skleritas prie kojos pamato; bet koks mažas skleritas, įsiterpęs tarp kitų 2 skleritų
- trophic relationships · mitybos ryšiai – vienų organizmų (pvz., vabzdžių) priklausomybė nuo kitų organizmų (pvz., augalų), kuriais jie minta. Kai kurie vabzdžiai prisitaikę misti tik vienos augalų rūšies ar genties augalais (pagal mitybos ryšius tokie vabzdžiai vadinami monofagais ar oligofagais).
- trophic relationships · trofiniai ryšiai – žr. mitybos ryšiai
- trophocyte · trofocitas – vabzdžių ir kitų bestuburių gyvūnų kiaušidės mitybinė ląstelė
- trophollaxis · trofolaksis – kai kurių bendruomeninių vabzdžių keitimasis maistu ir liaukų išskyromis
- tropical forest · atogrąžų mìškas – atogrąžų juostos miškas, kuris auga nuolat šilto (kartais karšto) bei nuolat ar sezoniškai drėgno klimato sąlygomis; kartais atogrąžų miškai gali augti ir truputį už atogrąžų geografinių ribų, jeigu tam yra palankios klimato sąlygos. Tai didžiausią biologinę įvairovę turinti makrobuveinė (biomas) Žemėje.
- tuba analis (dgs. tubae anales) · analinė tūba – drugio virškinamojo trakto užpakalinė dalis, apsupta genitalinių struktūrų ir užsibaigianti išange
- tubercle · gumburėlis – mažas gumbelio pavidalo iškilimas
- tyloid · antenos segmento ketera, tiloidas – kai kurių plėviasparnių (pvz., Trigonalidae, Ichneumonidae, Braconidae) antenos botagėlio segmentų keteros pavidalo pailgos išaugos, esančios išorinėje segmentų pusėje
- tympanal organ · būgninis organas, timpaninis organas – vabzdžio klausos organas, esantis kojos blauzdoje (žiogų, svirplių), krūtinėje (vandens blakių) arba pilvelio šonuose (skėrių, cikadų); ∆ sudarytas iš būgninės membranos ir su ja ar trachėjomis susijusių chordotoninių sensilų
- tympanic membrane, tympanum · būgninė membrana, timpaninė membrana – įtemptos būsenos membrana, dengianti klausos organą; būdinga tiesiasparniams (Orthoptera) ir kai kuriems drugiams (Lepidoptera)
- type genus · tipinė gentis – aprašant naują šeimą, pažymima viena iš tai šeimai priklausančių genčių, kuri fiksuoja šeimos pavadinimą; jeigu dėl kokių nors priežasčių (pvz., pritaikius tobulesnius tyrimo metodus) aprašytąją šeimą kiti specialistai suskaidytų į dvi ar daugiau šeimų, senąjį mokslinį vardą turėtų ta šeima, kuriai priklauso tipinė gentis; visos kitos išskirtos šeimos būtų aprašomos kaip naujos ir joms būtų suteikiami nauji vardai
- type locality · tipinė vietovė – geografinė vietovė, kurioje surinkta rūšies tipinė serija
- type series · tipinė serija – 1) rūšį aprašiusio autorius išvardyti ir paskelbti visi naujos rūšies organizmo egzemplioriai; 2) visi autoriaus ištyrinėti, bet neišvardyti egzemplioriai (dėl neįsigaliojusių Tarptautinio zoologinės nomenklatūros kodekso reikalavimų)
- type series (=type-series) · tipinė medžiaga – 1) visi egzemplioriai, kuriuos autorius išvardijo ir paskelbė aprašydamas naują organizmo rūšį; 2) visi egzemplioriai, kuriuos autorius ištyrė ir galėjo išvardyti aprašydamas naują organizmo rūšį, bet neišvardijo, nes dar nebuvo įsigalioję Tarptautinio nomenklatūros kodekso reikalavimai. Tipinė medžiaga dažnai yra vadinama tipine serija
- type species · tipinė rūšis – aprašant naują gentį, pažymima viena iš tai genčiai priklausančių rūšių, kuri fiksuoja genties pavadinimą; jeigu dėl kokių nors priežasčių (pvz., pritaikius tobulesnius tyrimo metodus) aprašytąją gentį kiti specialistai suskaidytų į dvi ar daugiau genčių, senąjį mokslinį vardą turėtų ta gentis, kuriai priklauso tipinė rūšis; visos kitos išskirtos gentys būtų aprašomos kaip naujos ir joms būtų suteikiami nauji vardai
U
- uncus · unkusas, unkus – drugio patino sklerotizuota nugarinė plokštelė (dažnai dviskiautė), pamatine puse prisitvirtinusi prie tegumeno
- underside mine · apatinė mina – augalo lapo pažeidimas, kai vabzdžio lerva išgraužia tik apatinėje lapo dalyje esančią puriąją parenchimą, o apatinis epidermis, statinė parenchima ir viršutinis epidermis lieka nepažeisti
- unisexual · vienalytis – turintis tik vieną lytį, pvz., kai kurios partenogenetiškai besivystančios amarų (Hemiptera; Aphididae), straubliukų (Coleoptera: Curculionidae), gumavapsvių (Hymenoptera: Cynipidae) rūšys tam tikru metu turi tik vienos lyties atstovus – pateles
- univoltine · vienaciklis vystymasis, monociklis vystymasis, monovoltinis vystymasis – toks vystymasis, kai per metus užauga tik viena suaugėlių vabzdžių karta
- unsclerotized · nesklerotizuotas audinys – audinys, kurio sudėtyje nėra sklerotino; dažniausiai turima omenyje nesukietėjusi vabzdžio integumento dalis
- upper calypter · viršutinė užsparninė skiautė – suaugusių dvisparnių sparno apatinio krašto tolimoji užsparninė skiautė, dažniausiai esanti aukščiau viršutinės užsparninės skiautės
- upperside mine · viršutinė mina – augalo lapo pažeidimas, kai vabzdžio lerva išgraužia tik viršutinėje lapo dalyje esančią statinę parenchimą, o viršutinis epidermis, purioji parenchima ir apatinis epidermis lieka nepažeisti
- uranidin · uranidinas – kai kurių vabalų (Coleoptera) ir drugių (Lepidoptera) geltona medžiaga
- uric acid · šlapimo rūgštis – vabzdžio organizmo medžiagų apykaitos produktas; 2,6,8-trioksipurinas
V
- vagina (dgs. vaginae) · vagina – vabzdžio patelės vamzdelio pavidalo genitalinės ertmės dalis, esanti arčiausiai bendrojo kiaušintakio; vabalų (Coleoptera) patelių bendrojo kiaušintakio tolimoji dalis; vienaangių drugių (Lepidoptera: Monotrysia) bendrojo kiaušintakio dalis tarp prieangio ir kiaušintakio angos; drugių (Lepidoptera) visas bendrasis kiaušintakis, esantis už sėklos kanalo atsivėrimo vietos
- valva (dgs. valvae) · valva – porinis plokštelės pavidalo pilvinis skleritas; dažnai didelis, (ir) su skiautėmis, išaugomis, viršūnėje siaurėjantis ar smailėjantis arba suapvalėjęs ir platus
- valvula(e) · valvulė – maža valva arba valvos pavidalo išauga; suaugusių klosčiavapsvių (Hymenoptera: Eumeninae) persišviečianti atauga, besiribojanti su tarpinio segmento anga; kai kurių suaugusių plėviasparnių (Hymenoptera) išsiplėtusi plokštelės pavidalo galėja; lapsukių (Lepidoptera: Tortricidae) patinų valvos pamatinėje dalyje esanti atauga; Coleophoridae (Lepidoptera) nugarinė silpnai sklerotizuota valvos skiautė; paprastai mažiau sklerotizuota sprindžių (Lepidoptera: Geometridae) patinų centrinė valvos sritis, esanti tarp nugarinės ir pilvinės valvos sričių; kai kurių tiesiasparnių (Orthoptera) patelių 3 poros plokštelių, sudarančių kiaušdėtį
- vas deferens (dgs. vasa deferentia) · sėklatakis – vabzdžio vyriškosios lytinės sistemos latakas, jungiantis sėklidę su sėklos pūslele
- vas efferens (dgs. vasa efferentia) · išvedamàsis sėklos latãkas – vabzdžio patino lytinės sistemos latakas, einantis nuo sėklidės folikulo iki sėklatakio
- vector · užkrato pernešėjas – organizmas, pernešantis patogeninius mikroorganizmus; medicininėje entomologijoje – nariuotakojis, pernešantis ligas sukeliančius organizmus į stuburinį gyvūną
- vein · gysla – vabzdžio sparno pailgas briaunos pavidalo sustandėjimas, kurio viduje yra trachėja
- venation, wing venation · gyslotumas – vabzdžio sparno visų gyslų išsidėstymas; gyslų išsidėstymo ypatumais dažnai remiamasi sistematikoje (taksonomijoje)
- venom, toxin, poison · nuodai – biologiškai aktyvios medžiagos (paprastai skystis), susidarančios vabzdžių ar kitų organizmų nuodų liaukose; vienu ar kitu būdu perduotos gyvam organizmui – aukai ar priešui – sukelia skausmą, paralyžių ar mirtį
- ventral · pilvinis, ventralinis – esantis arčiau pilvo arba nukreiptas į pilvo pusę
- ventral diaphragm · pilvinė diafragma – vabzdžio pilvelio ertmės skersinė raumeninė pertvara, esanti virš nervų; susitraukdama ∆ padeda hemolimfai cirkuliuoti pilvine nervų grandine
- ventral nerve cord · pilvinė nervų grandinė – nedidelių porinių nervinių mazgų eilė po virškinamuoju traktu; nerviniai mazgai dažnai išsidėstę po porą kiekviename segmente, bet dėl oligomerizacijos jų gali būti ir mažiau
- ventral spine · pilvinis dyglys – skydblakių (Hemiptera: Heteroptera: Pentatomidae) dyglio pavidalo atauga, einanti nuo pilvelio 2-ojo arba 3-iojo sternito link priekinio galo ir kartais esanti tarp kojų dubenėlių; kai kurių žirgelių patelių (Odonata: Zygoptera: Aciagrion, Ischnura) mažas dyglys, esantis ant pilvelio 8-ojo segmento pilvinės pusės
- ventral tentorial arm · pilvinė tentoriumo apodema – kai kurių suaugusių uodų (Diptera: Culicidae) priekinės tentoriumo apodemos maža pilvinė atauga
- ventral tube, collophore · pilvinis vamzdelis, koloforas – kolembolų (Collembola) pilvelio 1-ojo segmento vidurinė skiautė, kurios viršūnėje yra pora išsiverčiančių pūslelių; greičiausiai skirtos vandeniui sugerti
- vermiform larva · kirmėliškoji lerva – bekojė kirmėlės pavidalo vabzdžio lerva su silpnai išvystyta galva arba visai be jos
- vertex · viršugalvis – vabzdžio galvos priekinė dalis, esanti už akių
- vesica (dgs. vesicae) · vezika, vesika – specialus vabzdžio patino endofalas; pasiūlytas vadinti pamušalu (Diškus, Stonis, 2012)
- vesicula seminalis (dgs. vesiculae seminales), seminal vesicle · sėklos pūslelė – vabzdžio sėklatakio praplatėjimas, kuriame kaupiasi spermatozoidai
- vesparium · vespariumas – natūralus arba dirbtinis vapsvų (Vespinae) kolonijos lizdas
- vestibulum (dgs. vestibula) · prieangis – lašalų (Ephemeroptera) patelių pilvelio įlinkimas už 7-ojo segmento sternito, sudarantis nedidelį maišelį, į kurį atsiveria kiaušintakis; termitų (Isoptera) patelių pilvelio sienelės įlinkimas, sudarantis ertmę už (virš) 7-ojo arba 8-ojo sternito; drugių (Lepidoptera) patelių nedidelė praplatėjusi bendrojo kiaušintakio ertmė
- vibrissa (dgs. vibrissae), oral vibrissae · vibrisė – suaugusių dvisparnių (Diptera) standus šerelis, atliekantis lytėjimo funkciją; jų gali būti vienos ar daugiau ir išsidėstę virš burnos ir žemiau sudėtinių akių
- vicarying species · vikarinės rūšys – giminiškai artimos rūšys, kurios, esant tam tikroms ekologinėms sąlygoms, pakeičia viena kitą skirtinguose arealuose
- vinculum (dgs. vincula) · vinkuliumas – paprastai didelis, pilvinėje pusėje esantis plokščias drugio patino genitalijų skleritas, kilęs iš 9-ojo pilvelio segmento sternito; nugarinėje pusėje jungiasi su tegumenu
- vitellarium · viteliarijus – vabzdžio ovariolės artimoji dalis, kurioje oocitai auga ir apsigaubia tryniu
- vitelline membrane · trynio membrana – išorinis oocito sluoksnis, gaubiantis trynį
- vitellogenesis · vitelogenezė – trynio susidarymo oocite procesas
- vitellogenin · vitelogeninas – pagrindinis vabzdžių trynį sudarantis baltymas, kuris susidaro riebaliniame kūne, o hemolimfa pernešamas besivystančio oocito link
- viviparity · gyvavedystė – išsiritusių palikuonių (lervų) vedimas; tokių vabzdžių kiaušinėliai (juose esantis gemalas) vystosi patelės lytiniuose latakuose, o iš motininio kūno išstumiama jau iš kiaušinėlio išsiritusi lerva
- viviparous · gyvavedis – vabzdys ar kitas daugialąstis gyvūnas, vedantis iš kiaušinėlio išsiritusius palikuonis
- voltinism · vystymosi cikliškumas, voltizmas – vystymosi ciklų skaičius per metus
W
- waggle dance · bičių šokis – grįžusių iš lauko bičių saviti „bėgiojimai“, kuriais jos perduoda informaciją; bitės „bėgioja“ skaičiaus 8 pavidalo trajektorija, kurios skersinės linijos ypatumai reiškia informaciją apie nuotolį iki surasto maisto, kryptį ir kokybę
- warning coloration, aposematic coloration · įspėjamoji spalva, aposematinė spalva – ryški, kontrastinga spalva arba dėmė ant nuodingų ar pavojingų vabzdžių (t.p. ir kitų gyvūnų) kūno, pvz., juodi ir geltoni vapsvų pilvelio dryžiai, juodi taškai ant boružių raudonų antsparnių ir pan.
- wax gland · vaško liauka – liauka, gaminanti vašką; gali būti įvairiose vabzdžio kūno vietose ir išskirti įvairaus pavidalo vašką, pvz., vaško dulkes, skaidulas, žvynelius
- wax layer · vaško sluoksnis – epikutikulės sluoksnis, dėl kurio kutikulė nepraleidžia vandens
- wax pore · vaško angelė, vaško pora – skydamarių (Hemiptera: Sternorrhyncha) kutikulės angelė, pro kurią išskiriamas vaškas
- wax · vaškas – sudėtingas lipidų mišinys, sudarantis vandeniui nelaidų išorinį kutikulės sluoksnį (epikutikulę); formuoja kai kurių skydamarių dengiamąjį apsauginį sluoksnį; žr. bičių vaškas
- Webers length · Veberio ilgis – skruzdėlių kūno matavimas nuo priekinio priešnugarėlės krašto iki pilvinio užpakalinio tarpinio segmento krašto
- wing base · sparno pamatas – proksimalinė vabzdžio sparno dalis tarp sparno gyslų pamatų ir krūtinės
- worker ant · skruzdėlė darbininkė – lytiškai nesubrendusi, kiaušinėlių nededanti patelė, kuri atlieka kasdienius darbus, pvz., ieško maisto, prižiūri jauniklius, tvarko ir gina skruzdėlyną; kartais ∆ deda kiaušinėlius, tačiau juos panaudoja maistui; jei skruzdėlių darbininkių neapvaisintiems kiaušinėliams leidžiama vystytis (tuo atveju, jei žūva skruzdėlė motinėlė), iš jų išsivysto patinai
- worker · bitė darbininkė – bičių patelė su neišsivysčiusiais lytiniais organais, mažesnė už motinėlę ir tranus; atlieka visus bičių šeimos gyvenimui reikalingus avilio ir lauko darbus
- worker cell · bitės darbininkės akelė, bitės darbininkės narvelis – bičių korio akelė, kurioje vystosi bitės darbininkės; jų koryje būna daugiausia
- worker · darbininkas – bendruomeninių vabzdžių nevislus individas, prižiūri lizdą, ieško maisto, rūpinasi jaunikliais ir kt.
X
- xanthopterine · ksantopterinas – pterinas, suteikiantis vabzdžiams geltoną spalvą, pvz., baltukų šeimos drugių (Lepidoptera: Pieridae) žvyneliams
- xantophyll · ksantofilas – vienas iš karatinoidų (dažniausiai geltonas ar rusvas), esančių augalų ląstelėse ir aptinkamų augalais mintančių vabzdžių hemolimfoje
- xerophilous · kserofilas – organizmas, gyvenantis sausose vietose: stepėse, dykumose
- xylene, xylol · ksilenas – dimetilbenzenas; bespalvis, skaidrus, lakus skystis, naudojamas darant nuolatinius mikroskopinius preparatus ir skirtas audiniams išvalyti; Kanados balzamo tirpiklis
- xylophagous · ksilofagas – vabzdys ar kitas organizmas, mintantis mediena
Y
- yellow trap · geltonoji gaudyklė – indas (lėkštelė ar vonelė), kurio vidus ryškiai geltonas, o išorinis paviršius tamsios spalvos, pripildytas vandens arba nuodingo skysčio; geltona spalva privilioja įvairius smulkius vabzdžius, daugiausia plėviasparnius ir lygiasparnius
- yolk, vitellus · trynys – kiaušinėlio citoplazmos maistinės medžiagos, sudarytos iš baltymų ar riebalų
Z
- zoophagous · zoofagas – gyvūnas, mintantis kitais gyvūnais ir dvėsena; gali būti plėšrus ir parazitas
- zoophilous · zoofilas – augalas, prisitaikęs taip, kad jį apdulkintų gyvūnai