home / Insecta · vabzdžiai / Orthoptera · tiesiasparniai / Tettigoniidae · žiogai / Tettigonia viridissima · žaliasis žiogas){kind=link}
){kind=link}
){kind=link}
Tettigonia viridissima female nymph · žaliasis žiogas ♀, nimfa
- great green bush-cricket
- Grünes Heupferd, Großes Heupferd, Großes Grünes Heupferd, Grüne Laubheuschrecke
- žaliasis žiogas
- zaļais dziedātājsienāzis
- pasikonik zielony
en.wikipedia.org/wiki/Tettigonia_viridissima
Tettigonia viridissima is carnivorous and arboreal. Its diet is mostly composed of flies, caterpillars and larvae. Unlike grasshoppers, it is essentially active in day and night, as testified by its endless crepuscular and nocturnal singing. The species can bite painfully but is not particularly aggressive.
Paplitęs Europoje, Azijoje iki Mongolijos, šiaurės Afrikoje. Aptinkamas daugiausiai dirvonuose, pievose, soduose, lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmynuose. Patinėlių kūnas 27-36 mm, patelių – 32-42 mm ilgio, žalias, su sparnais siekia iki 60 mm. Pasitaiko ir visiškai geltonų žiogų, arba su geltonom kojom. Galva 6-7 mm dydžio, turi graužiamojo tipo burnos organus. Antenos siekia iki 70 mm ilgio, apie 2 kartus daugiau už žiogo kūną. Priešnugarėlė apie 10 mm ilgio. Pilvelis 15-25 mm ilgio, turi trumpus cerkus gale. Antsparniai siauri, ilgi (iki 50 mm), toli išlenda už užpakalinių šlaunų viršūnės. Sparnai platūs, vėduokliškai suskleisti po antsparniais. Patelių kiaušdėtis dažniausiai nesiekia antsparnių viršūnės, 23-32 mm ilgio. Patinėliai antsparnių pamate turi apie 8-10 mm ilgio rudos spalvos svirpimo organą. Per visą žiogo nugarą (įskaitant antsparnius) eina siaura ruda juosta, praplatėjanti antsparnių pamate. Užpakalinės kojos tvirtos, ilgos, pritaikytos šokinėjimui. Žiogas neblogai sklando.
Žiogų patinėliai pateles kviečia čirpdami. Čirpimas pradedamas girdėti antroje dienos pusėje ir trunka visą naktį, iki aušros. Susiporavusios patelės deda kiaušinėlius į žemę, pradūrusios ją savo ilga kiaušdėtimi. Kiaušinėliai gali žiemoti 1-2 kartus. Pavasarį iš kiaušinėlių išsirita lervos, arba nimfos, kurios užauga per 50-70 dienų, neriasi 7 kartus. Kiaušdėtis atsiranda 7 stadijoje, sparnų užuomazgos išaiškėja 6 stadijoje. Suaugėliais tampa po 7 nėrimosi, tada pilnai išsivysto sparnai. Po savaitės pradeda čirpti, dar po savaitės – poruojasi.
Žiogai aktyvūs tiek dieną, tiek naktį. Nimfos daugiausiai gyvena žolėje, suaugėliai – krūmuose, medžiuose, dažnai jų viršūnėse. Dienomis mėgsta šildytis saulėje. Žiogai visaėdžiai – maitinasi įvairiu maistu: jaunos lervos minta jaunais ir sultingais augalais, juose išgraužia netaisyklingos formos iškandas. Senesnės lervos bei suaugėliai gali apgraužti ir kietesnes augalų dalis, maitinasi ir smulkiais vabzdžiais, pvz. amarais, musėmis, vabalais bei jų lervomis. Kartais ėda ir mažesnius savo rūšies atstovus.
‥
0 comments
Add a comment