- orthopteran
- Heuschrecken
- tiesiasparniai
- taisnspārņi
- prostoskrzydłe
More than 20,000 species are distributed worldwide. The insects in the order have incomplete metamorphosis, and produce sound (known as a "stridulation") by rubbing their wings against each other or their legs, the wings or legs containing rows of corrugated bumps. The tympanum, or ear, is located in the front tibia in crickets, mole crickets, and bush crickets or katydids, and on the first abdominal segment in the grasshoppers and locusts. These organisms use vibrations to locate other individuals.
Šie vabzdžiai paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Gausiausiai randami pusiaujo drėgnuosiuose miškuose. Tiesiasparniai aptinkami daugumoje ekosistemų, išskyrus šalčiausias. Dauguma tiesiasparnių – visaėdžiai, tačiau yra tik augalais arba tik gyvūniniu maistu besimaitinančių rūšių. Būryje yra augalų kenkėjų, tačiau labiausiai išplitę šiltuose kraštuose. Daugiausiai žalos padaro skėrys keleivis ir kitos giminingos skėrių rūšys, kurios, skraidydamos milžiniškais būriais (iki kelių milijardų individų) nusiaubia milijonus kvadratinių kilometrų pasėlių. Tačiau taip nutinka retai. Lietuvoje tarp tiesiasparnių žymesnių kenkėjų nėra.
Būriui priklauso stamboki vabzdžiai su ilgu ir iš šonų suplotu kūnu ir turintys gerai išvystytus graužiamuosius burnos organus. Antenos ilgos, siūliškos arba šeriškos. Sparnų dvi poros: priekiniai sukietėję ir virtę antsparniais, užpakaliniai – plėviški ir susiglaudžia vėduokliškai. Kojos gerai išsivysčiusios, o kurklių priekinės rausiamosios. Užpakalinės kojos su ilgomis ir storomis šlaunimis ir ilgomis blauzdomis, todėl gerai šokinėja. Daugumos rūšių patelės turi kiaušdėtę. Beveik visų rūšių patinai, o kai kurių ir patelės geba skleisti garsus striduliacinių organų pagalba ar kitais būdais. Abiejų lyčių turi klausos organus, kurie yra pilvelio I-mo segmento šonuose (skėrių) arba priekinių kojų blauzdose (žiogų, svirplių). Lietuvoje didžiausias – paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) siekia 55-60 mm.
Vystymasis – nepilna metamorfozė. Kiaušinėlius deda paketais į žemę arba į augalų audinius. Kai kurios rūšys (žiogai, skėriai) žiemoja kiaušinių stadijoje, o nimfos ir suaugėliai gyvena šiltuoju metų laiku (apie 7 mėnesius). Kitos rūšys, tokios kaip kurkliai bei svirpliai vystosi 2-4 metus nimfos stadijoje, žiemodami žemėje. Lietuvoje per metus išauga viena generacija, šiltuose kraštuose – 2 arba daugiau. Daugumos rūšių patinėliai pateles kviečia svirpdami – žiogai bei svirpliai trina svirpimo organus, esančius antsparniuose vieną į kitą, o skėriai bei skėriukai garsą išgauna užpakalinėmis kojomis trindami į antsparnius.