Saduria entomon · blyškusis jūrvėžis

• Klappenassel
• blyškusis jūrvėžis, jūros tarakonas
• grēvis
• podwój wielki, wesz morska

en.wikipedia.org/wiki/Saduria_entomon It is distributed along the coasts of the Arctic Ocean and of the northern Pacific Ocean. It is also found in the brackish Baltic Sea, where it is considered a glacial relict. Moreover, it is present in a number of North European lakes, including Ladoga, Vänern and Vättern. Saduria entomon is a predator that feeds on other benthic animals. It is also a scavenger and a cannibal. It is the largest crustacea in the Baltic Sea, and can reach a length of 9 cm.

Reliktas iš vėlyvojo ledynmečio periodo – manoma, kad atklydo iš Barenco jūros į Baltiją daugiau nei prieš 12,5 tūkst. metų. Jūrvėžių gyvenimo plotai tai sumažėdavo, tai padidėdavo, dabar jie išplitę po visą Baltijos jūrą. Prisitaikę prie vandens druskingumo svyravimų (nuo 1 ‰ iki 20 ‰), jūrvėžių galima aptikti Ladogos ir aštuoniuose Švedijos ežeruose. Turbūt dėl išvaizdos blyškusis jūrvėžys dar vadinamas jūrų tarakonu. Tai didžiausias vėžiagyvis Baltijos jūroje, iki 9 cm ilgio.

Didžioji dauguma šių organizmų patelių veisiasi tik kartą per savo 3–4 metų gyvenimo trukmę ir po veisimosi žūva. Jūrų tarakonai nepakenčia šilto vandens, vasaros laikotarpiu pasitraukia į gilesnius sluoksnius. Šie vėžiagyviai gyvena smėlyje, riedulynuose, moreninėse nuogulose ar dumblynuose, kur gausu smulkios dugno faunos. Dugno paviršiumi šliaužioja palikdami ryškius pėdsakus. Blyškieji jūrvėžiai minta dugno fauna, dažniausiai kitais smulkesniais dugno bestuburiais ir gyvūnų liekanomis, nesvetimas ir kanibalizmas. Jūrvėžiais minta ekonomiškai svarbios Baltijos jūros žuvys, tokios kaip menkės ar plekšnės.