TYT.LThome / Insecta · vabzdžiai / Hemiptera · straubliuočiai

Hemiptera · straubliuočiai

Most hemipterans feed on plants, using their sucking and piercing mouthparts to extract plant sap. Some are bloodsucking, or hematophagous, while others are predators that feed on other insects or small invertebrates. They live in a wide variety of habitats, generally terrestrial, though some are adapted to life in or on the surface of fresh water (e.g. pondskaters, water boatmen, giant water bugs). Hemipterans are hemimetabolous, with young nymphs that somewhat resemble adults.

Visiems straubliuočių būrio atstovams būdingas siurbiamasis burnos aparatas. Straubliuką sudaro pailgėjusios mandibulės ir maksilės, kurias apsupa pakitusi apatinė lūpa. Toks burnos aparatas pritaikytas pradurti audinius (dažniausiai augalų) ir siurbti skysčius. Panašų burnos aparatą turi straubliuočiams giminingi tripsai ir utėlės, bet šios šeimos lengvai atskiriamos pagal kitus požymius. Priekiniai sparnai arba plėviški, arba prie pagrindo sukietėję (blakės). Sparnai sudedami stogiškai arba plokščiai. Užpakaliniai sparnai visada plėviški ir dažniausiai trumpesni už priekinius. Antenos dažniausiai iš 5 segmentų, letenėlės – iš 3 arba mažiau.

Straubliuočių metamorfozė nepilna, t. y. iš kiaušinėlių išsirita į suaugėlius panašūs jaunikliai, nėra lėliukės stadijos. Tai didžiausias nepilnos metamorfozės vabzdžių būrys – kitiems gausiausiems būriams (drugiams, vabalams, dvisparniams ir plėviasparniams) būdinga pilna metamorfozė su kirmėliškomis lervomis ir lėliukės stadija. Amarams būdinga partenogenezė, kuomet neapvaisintos patelės gimdo savo klonus.

Didžioji dalis straubliuočių – augalėdžiai. Likusios dalies dauguma – plėšrūnai. Yra ir kraujasiurbių parazitų. Dalis straubliuočių prisitaikė prie vandeninio gyvenimo būdo (vandens skorpionai, nugarplaukos), arba gyvena ant vandens paviršiaus (vandeniniai čiuožikai). Pastarosios šeimos gentis Halobates – vieninteliai jūriniai vabzdžiai.