ajaxloader

Bidens frondosa · ilgakotis lakišius

  • evil's beggarticks, devil's-pitchfork, devil's bootjack, sticktights, bur marigold, pitchfork weed, tickseed sunflower, leafy beggarticks, common beggar-ticks
  • Schwarzfrüchtige Zweizahn
  • ilgakotis lakišius
  • lapainais sunītis
  • uczep amerykański

https://en.wikipedia.org/wiki/Bidens_frondosa Native to North America, invasive in Lithuania. Bidens frondosa grows best where there is ample soil moisture and sun, especially in areas where something has disrupted the existing plant community leaving bare ground. It can survive in water saturated soils, frequently found growing at the water's edge, in drainage ditches or on flood plains.

Astrinių (Asteraceae) šeimos vienmetis, 0,1–1,5 m, kartais iki 1,8 m, aukščio, gausiai šakotas augalas. Lapai sudėtiniai, neporiniai plunksniški, sudaryti iš 3–7 lapelių, su ilgu, nesparnuotu lapkočiu. Graižai šakų viršūnėse, sudaryti tik iš vamzdiškųjų rusvai gelsvų žiedų. Liežuviškųjų žiedų nėra. Žydi nuo liepos vidurio iki spalio, vaisiai subręsta rugpjūčio–spalio mėnesiais. Vaisius – pleištiškas, smulkiomis karputėmis padengtas lukštavaisis su viršuje esančiomis 2 arba 3 akuoto pavidalo išaugomis, apaugusiomis žemyn palinkusiais dygliukais. Lukštavaisio briaunos apaugusios aukštyn palinkusiais dygliukais. Lietuvoje savaime paplitusio triskiaučio lakišiaus lapai su trumpu ir aiškiai sparnuotu lapkočiu.

Rūšis savaime paplitusi beveik visoje Šiaurės Amerikoje, išskyrus Aliaską ir šiaurinius Kanados regionus. Auga vandens telkinių pakrantėse, šlapiame arba drėgname, nuolat ardomame dirvožemyje. Dėl žmonių veiklos ilgakočiai lakišiai plačiai pateko į kitus žemynus ir juose plačiai paplito. Dabar šios rūšies augalai randami beveik visoje Europoje, didelėje Azijos dalyje, Naujojoje Zelandijoje. Europoje pirmą kartą ši rūšis aptikta 1762 m. Prancūzijoje. Tiksliai nežinoma, kokiu būdu rūšis pateko į Europą, bet tikėtina, kad sėklų pateko su iš Šiaurės Amerikos atvežamomis prekėmis. Vėliau po žemyną paplito tiek dėl žmonių veiklos įtakos, tiek ir dėl gamtinių veiksnių poveikio.

Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2012 m. Lietuvoje rūšis pirmą kartą aptikta 1982 m. Kaune, Nemuno pakrantėje (Gudžinskas, 1997). Manoma, kad ji į Lietuvą plito savaime Nemuno pakrantėmis iš Baltarusijos, bet į kai kurias vietas pateko su grūdais tiesiogiai iš Šiaurės Amerikos. Dabar rūšis paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje, bet labai nevienodai. Pietinėje ir vakarinėje šalies dalyse ji dažna ir gausi, o kitose vietovėse intensyviai plisti pradėjo tik XXI a. antrojo dešimtmečio pradžioje. Dažniausiai ilgakočiai lakišiai auga vandens telkinių (upių, ežerų, tvenkinių) pakrantėse, melioracijos grioviuose, pelkėtuose miškuose ir kitų miškų kirtavietėse, drėgnuose dirbamuose laukuose, dykvietėse, pakelėse ir ant geležinkelio pylimų.