TYT.LThome / Insecta · vabzdžiai / Orthoptera · tiesiasparniai / Acrididae · tikrieji skėriai / Sphingonotus caerulans · kopinis tarkšlys

ajaxloader

Sphingonotus caerulans · kopinis tarkšlys

The northern limit is northern France, eastern Sweden and southern Finland. In Central and Northern Europe the species is restricted to low-vegetation special habitats, in which the soil remains free of vegetation through constant rearrangement (pioneer species of open habitats). It is very common in the Mediterranean area, especially in rocky heaths.

Lokaliai aptinkamas Europoje ir palei Viduržemio jūrą. Retas Lietuvoje, aptinkamas Kuršių nerijos pilkosiose kopose, taip pat kai kuriose rytinės šalies dalies vietovėse (Budrys ir kt., 2008). Lietuvoje žinoma tik keletas radimviečių, kuriose išlikusios tinkamos buveinės su nesusivėrusia žoline augalija – tai Kuršių nerijos pilkosios kopos, pietryčių Lietuvos žemyninių kopų eroduojančiuose šlaituose esančios nesusivėrusios smiltpievės, neapsodintos miško gaisravietės bei buvę kariniai poligonai. Patikrintos populiacijos žinomos Kuršių nerijoje – Naglių rezervate ir Nidos apylinkėse, Dzūkijos NP – Marcinkonių ir Puvočių apylinkėse, Rūdininkų kariniame poligone. Tarpukaryje rūšis buvo aptinkama Mažalotės dvaro apylinkėse (matyt, dabartinėje Pabradės karinio poligono teritorijoje). Nepatikrintais duomenimis, rūšis stebėta Meškerinėje (Švenčionių raj.), Gerdašiuose (Druskininkų sav.) ir Tribonyse (Šalčininkų raj.). Įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą (Budrys, 2007). Rūšis nyksta dėl buveinių apsodinimo (ar natūralaus apaugimo) mišku. Gyvenamosioms vietoms užaugus mišku, kai kurie tarškliai gali dar būti aptinkami keliukų pakraščiuose, smėlio karjeruose.

PDF: Tarkšlių rūšys ir jų atpažinimas Margas, su dviem skersiniais raiščiais, tačiau spalviniai raštai gali kisti. Labai panašus į mėlynsparnį tarkšlį, tačiau nuo jo atskiriamas pagal balniškai įdubusią, neturinčią ryškios išilginės keteros priekinę, prie galvos esančią priešnugarėlės dalį (galva atrodo lyg išsipūtusi, o priešnugarėlė už jos – tarsi persmaugta), taip pat pagal vingiuotą ar išskaidytą į dėmeles ribą tarp arčiau antsparnių pamato esančios plačios šviesios ir už jos sekančios tamsios skersinių juostų ir kitus požymius (Budrys, 2008). Kopinio tarkšlio užpakalinio sparno pamatas melsvas, bet pakraščio tamsus raištis platesnis ir dažniausiai blyškesnis, mažiau kontrastingas nei mėlynsparnio tarkšlio. Kaip ir kiti tarkšliai, skrisdamas skleidžia tarškiantį garsą. Patinai užauga iki 25 mm ilgio, patelės – 35 mm. Patelės deda į smėlį po keliolika kiaušinėlių, apgaubtų apvalkalu. Žiemoja kiaušinėlio stadijoje, o nimfos išsirita pavasarį. Maitinasi įvairių miglinių augalų lapais. Suaugėliai aptinkami nuo liepos pirmosios pusės iki rudens. Kiekvienas patinas turi savo teritoriją ir į ją prisivilioja patelę skleisdamas negarsų čirenimą.